15.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 385/3

1.1.

Kaip anksčiau ECB nurodė dėl kolegijų, tais atvejais, kai Eurosistemos centriniams bankams, kurie kartu sudaro euro emisijos centrinį banką, kolegijoje atstovauja ECB arba NCB, o su rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų, kurios yra reikšmingos PSŠ tarpuskaitos narės, priežiūrą atlieka ECB, šių dviejų funkcijų atžvilgiu turėtų būti suteikiami atskiri balsai. Tuo pat metu ECB pabrėžė, kad šios dvi funkcijos yra skirtingos, kaip tai atspindėta teisiniu ir veiklos požiūriu atskiriant ECB veiklą pinigų politikos ir su rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityse (6). Todėl ECB tvirtai pritaria, kad pasiūlytu reglamentu atsižvelgiama į šį klausimą užtikrinant, kad būtų suteikiami atskiri balsai dėl šių dviejų funkcijų.

1.2.

Todėl ECB pritaria pasiūlyto reglamento nuostatoms, kuriomis iš dalies keičiamos atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos. Pirma, iš dalies keičiama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalis, nustatant, kad kolegijas, be kitų, sudarys: a) nuolatiniai pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo nariai; b) kompetentingos institucijos, atsakingos už pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių, kurie yra įsteigti trijose valstybėse narėse, kurių bendri įnašai į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą yra didžiausi, priežiūrą, tam tikrais atvejais įskaitant ECB, kaip numatyta Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013 (7); ir c) finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, pagrindinių Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai. Antra, iš dalies keičiama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 19 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad jeigu pagal įvairius to paties reglamento 18 straipsnio 2 dalies punktus ECB yra kolegijos narys, jis turės ne daugiau kaip 2 balsus kolegijose, kurias sudaro ne daugiau kaip 12 narių, ir ne daugiau kaip 3 balsus kolegijose, kurias sudaro daugiau kaip 12 narių (8).

2.1.

Pasiūlytame reglamente nustatyta, kad kompetentingos institucijos atitinkamiems emisijos centriniams bankams pateikia sprendimų projektus dėl Sąjungos PSŠ prieš priimdamos bet kokį sprendimą dėl leidimo suteikimo ir panaikinimo, paslaugų srities išplėtimo ir prudencinių reikalavimų dėl likvidumo rizikos kontrolės priemonių, įkaito reikalavimų, sąveikos susitarimų tvirtinimo ir atsiskaitymų (9). Kompetentingos institucijos privalo gauti emisijos centrinio banko sutikimą dėl tokių sprendimų visų aspektų, susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu. Jeigu emisijos centrinis bankas pasiūlo pakeitimų, kompetentinga institucija gali priimti sprendimą tik su pakeitimais; jeigu emisijos centrinis bankas prieštarauja sprendimo projektui, kompetentinga institucija to sprendimo priimti negali. Pasiūlytame reglamente panašiai nustatyta, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) emisijos centriniam bankui pateikia sprendimų projektus dėl pripažintų 2 lygio trečiųjų šalių PSŠ prieš priimdama bet kokį sprendimą, susijusį su likvidumo rizikos kontrolės priemonėmis, įkaito reikalavimais, atsiskaitymais, sąveikos susitarimų tvirtinimu bei garantinės įmokos reikalavimais (10). EVPRI taip pat privalo gauti emisijos centrinio banko sutikimą dėl tokių sprendimų visų aspektų, susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu. Jeigu emisijos centrinis bankas pasiūlo pakeitimų, EVPRI gali priimti sprendimą tik su pakeitimais; jeigu emisijos centrinis bankas prieštarauja sprendimo projektui, EVPRI to sprendimo priimti negali. ECB tvirtai pritaria pasiūlytame reglamente numatytam emisijos centrinių bankų vaidmeniui, dėl kurio ECBS nariai galės reikšmingiau ir veiksmingiau dalyvauti priimant sprendimus dėl klausimų, tiesiogiai susijusių su pagrindinių ECBS uždavinių pagal Sutartis, įvykdymu ir savo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą pasiekimu. Šiuo klausimu ECB turi keletą pastabų.

2.2.

Pirma, kai pasiūlytame reglamente paaiškinama, kad emisijos centrinio banko sutikimas privalo būti gautas „dėl tokių sprendimų visų aspektų, susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu“, turėtų būti pabrėžta, kad šia fraze siekiama paaiškinti pinigų politikos kontekstą, kuriame emisijos centrinis bankas atlieka savo vaidmenį, ir tokio vaidmens tikslą. Ta patį galima pasakyti ir dėl nuorodos, kad trečiųjų šalių 2 lygio PSŠ privalo laikytis bet kokių emisijos centrinio banko reikalavimų, „susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu“ (11). Šią frazę reikėtų skaityti kartu su pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamąja dalimi. Reikėtų pabrėžti, kad šia fraze nesiekiama suteikti kompetentingoms institucijoms arba EVPRI teisės savo nuožiūra spręsti, ar reikia gauti emisijos centrinio banko sutikimą dėl konkrečių sprendimų projektų, taip pat nesiekiama suteikti teisės savo nuožiūra spręsti, ar laikomasi emisijos centrinio banko pasiūlytų sprendimo projekto pakeitimų arba prieštaravimų dėl šio projekto. Šiuo požiūriu reikia pastebėti, kad Eurosistema turi plačią teisę savo nuožiūra apibrėžti ir įgyvendinti pinigų politiką. Tai pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (12) ir tai būtina užtikrinant ECB ir NCB nepriklausomumą pagal Sutarties 130 straipsnį. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, į pasiūlytą reglamentą turėtų būti įtraukta nauja, šį aspektą atspindinti konstatuojamoji dalis.

2.3.

Antra, kalbant apie tai, kokiems sprendimų projektams turėtų būti reikalingas emisijos centrinio banko sutikimas, ECB mano, kad pasiūlytu reglamentu turėtų būt užtikrintas emisijos centrinio banko dalyvavimas sprendžiant dėl tam tikrų kitų pagrindinių PSŠ rizikos valdymo aspektų. ECB mano, kad, kiek tai susiję su Sąjungos ir trečiųjų šalių PSŠ, emisijos centrinio banko sutikimo taip pat reikėtų ir dėl sprendimų projektų, priimtų dėl PSŠ garantinės įmokos reikalavimų (41 straipsnis). Tai svarbu emisijos centriniam bankui dėl itin svarbių ryšių tarp likvidumo rizikos valdymo, kuriam skiriamas didžiausias emisijos centrinio banko dėmesys, ir garantinės įmokos procesų, kuriuos taiko PSŠ. Pavyzdžiui, susitarimai dėl kasdien surenkamos garantinės įmokos daro reikšmingą poveikį PSŠ galimybei gauti išteklių, kad patenkintų savo likvidumo poreikius, kai sueina jų terminas. Garantinės įmokos procesai ir procedūros, įskaitant taisykles dėl garantinės įmokos lygio koregavimo nepalankiausių sąlygų rinkoje laikotarpiu, gali sukelti reikšmingų pasekmių dėl procikliškumo: jeigu valdomos netinkamai, jos gali sukurti rimtą likvidumo spaudimą tarpuskaitos nariams, galimai sutrikdant emisijos centrinio banko galimybę įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus.

Be to, pasiūlytame reglamente turėtų būtų nustatyta, kad emisijos centrinio banko sutikimas reikalingas dėl sprendimų, susijusių su modelių peržiūra, testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamuoju patikrinimu, kurie atliekami siekiant patvirtinti PSŠ priimtus modelius ir parametrus, taikomus apskaičiuojant garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus ir kitas rizikos valdymo priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnį. Tai svarbu emisijos centriniam bankui, nes sprendimai pagal 49 straipsnį gali sukelti tiesioginių pasekmių tam, kaip PSŠ laikosi procedūrinių ir turinio reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, ir dėl šių sprendimų emisijos centrinis banko sutikimas yra būtinas. Pavyzdžiui, PSŠ metodikos dėl įkaito reikalavimų pakankamumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pakeitimas turėtų tiesioginių pasekmių tam, kaip PSŠ laikosi įsipareigojimų, susijusių su reikalavimais įkaitui pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnį.

Konkretūs ECB redagavimo pasiūlymai dėl sprendimų, kuriuos priimant reikėtų emisijos centrinio banko sutikimo, rūšių pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente kartu su šia nuomone.

2.4.

Trečia, ECB pastebi, kad kompetentingos institucijos turi tam tikrą galimybę įvertinti, ar dėl pakeitimų, kuriuos siūlo PSŠ, reikėtų priimti sprendimus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 15 straipsnį, kai tai susiję su dėl pirminiame leidime nenumatytos veiklos ir paslaugų srities išplėtimu, arba sprendimus pagal 49 straipsnį dėl modelių peržiūros, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo. Jei kompetentinga institucija mano, kad PSŠ pasiūlyti pakeitimai nėra veiklos išplėtimas „teikti papildomas paslaugas arba užsiimti papildoma veikla“ arba nėra modelių ir parametrų „reikšmingi pakeitimai“, dėl tokių pakeitimų neturi būti priimami sprendimai atitinkamai pagal 15 ir 49 straipsnius. Siekdama sukurti bendrą Sąjungos priežiūros kultūrą ir užtikrinti nuoseklią priežiūros praktiką, EVPRI neseniai paskelbė nuomonę (13) dėl papildomų produktų ir paslaugų pagal 15 straipsnį ir reikšmingų pakeitimų pagal 49 straipsnį bendrų rodiklių. ECB mano, EVPRI nuomonėje nurodytų kriterijų laikymasis bus esminis siekiant užtikrinti, kad atitinkamų emisijos centrinių bankų sutikimo būtų prašoma visais atvejais, kai toks sutikimas reikalingas. Todėl ECB siūlo, kad EVPRI nustatytos gairės dėl šių straipsnių aiškinimo būtų privalomos. Šiuo tikslu EVPRI turėtų jas įtvirtinti techninių reguliavimo standartų projekte, kurį Komisija vėliau turėtų priimti kaip deleguotąjį aktą. Šiuo tikslu konkretūs ECB redagavimo pasiūlymai pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente kartu su šia nuomone.

3.1.

Pasiūlytu reglamentu iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 21 straipsnis nustatant, kad kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos su EVPRI peržiūrės PSŠ taikomą tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus Reglamentui (ES) Nr. 648/2012 įgyvendinti, ir vertins riziką, kuri kyla arba galėtų kilti PSŠ. Iš dalies pakeistame 21 straipsnyje taip pat nustatyta, kad PSŠ bus tikrinamos vietoje, o tokiuose patikrinimuose bus kviečiami dalyvauti EVPRI darbuotojai. Be to, kompetentinga institucija privalo perduoti EVPRI bet kokią iš pagrindinių sandorio šalių gautą informaciją ir iš atitinkamos pagrindinės sandorio šalies prašyti EVPRI prašomos informacijos, kurios pati negali pateikti.

3.2.

Pasiūlytu reglamentu pakeistas peržiūros ir vertinimo procesas atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad PSŠ nuolat laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 648/2012. ECB mano, kad konsultacijos su emisijos centriniu banku peržiūros ir vertinimo proceso metu, kai kompetentinga institucija mano, kad tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad emisijos centrinis bankas galėtų vykdyti savo vaidmenį pagal pasiūlytą reglamentą, reikšmingai papildytų reikalavimus pagal 21a straipsnio 2 dalį. Turėdamas galimybę prisidėti prie kompetentingų institucijų atliekamos peržiūros, bendradarbiaujant su EVPRI, emisijos centrinis bankas galėtų užtikrinti, kad PSŠ nekelia rizikos pagrindinių Eurosistemos uždavinių pagal Sutartį įvykdymui ir jos pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – pasiekimui.

3.3.

Konkretūs ECB redagavimo pasiūlymai dėl konsultacijų su emisijos centriniu banku peržiūros ir vertinimo proceso metu pagal 21 straipsnį pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente kartu su šia nuomone.

4.1.

Verta priminti, kad Komisijos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektai yra „Sąjungos aktų projektai“, kaip apibrėžta Sutarties 127 straipsnio 4 dalyje ir 282 straipsnio 5 dalyje. Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai yra Sąjungos teisės aktai. Su ECB turėtų būti konsultuojamasi laiku dėl bet kokių Sąjungos aktų projektų, įskaitant deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektų, kurie patenka į ECB kompetenciją. Pareigą konsultuotis su ECB patikslino Europos Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš ECB  (14), pasisakydamas dėl ECB funkcijų ir kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, kad saugios ir veiksmingos finansų rinkos infrastruktūros, t. y. finansinių priemonių tarpuskaitos sistemos, yra būtinos vykdant pagrindinius ECBS uždavinius pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalį, ir siekiant pagrindinio jos tikslo – palaikyti kainų stabilumą pagal Sutarties 127 straipsnio 1 dalį, su ECB turėtų būti tinkamai konsultuojamasi dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Nors pareiga konsultuotis su ECB kyla tiesiogiai iš Sutarties, siekiant užtikrinti aiškumą, šis reikalavimas taip pat turėtų būti atspindėtas pasiūlyto reglamento konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdamas į deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kurie yra Sąjungos finansų paslaugų teisės aktų tobulinimo dalis, svarbą, ECB vykdys savo patariamąjį vaidmenį ECB kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, visiškai atsižvelgdamas į tokių aktų priėmimo grafiką ir poreikį užtikrinti sklandų įgyvendinimo teisės aktų priėmimą (15).

4.2.

Be to, dėl daugelio pasiūlyto reglamento elementų ne tik konsultavimasis su ECB, bet taip pat ir atitinkamų ECBS narių ankstyvas įsitraukimas rengiant techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektus galėtų būti ypač naudingas ir turėtų būti konkrečiai nurodytas.

4.3.

Pirma, keliose pasiūlyto reglamento nuostatuose minimas emisijos centrinio banko vaidmuo. Kaip nurodyta 2 dalyje, tai apima atvejus, kai reikalingas emisijos centrinio banko sutikimas dėl tam tikrų kompetentingų institucijų arba EVPRI priimamų sprendimų. Be to, kalbama apie atvejus, kai emisijos centrinis bankas privalo pateikti EVPRI rašytinį patvirtinimą, kad 2 lygio trečiųjų šalių PSŠ laikosi visų to emisijos centrinio banko nustatytų reikalavimų (16), ir atvejus, kai, pasitarusi su atitinkamu emisijos centriniu banku, EVPRI padaro išvadą, kad PSŠ yra „didelės sisteminės svarbos“ (17). Siekiant nustatyti, kuris emisijos centrinis bankas turėtų dalyvauti, pasiūlytame reglamente išdėstytos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies h punktą, kuriame nustatyta, kad kolegiją sudarys „finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, pagrindinių Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai“. Komisija turi įgaliojimus priimti deleguotąjį aktą, remdamasi EVPRI parengtais techniniais reguliavimo standartais, kuriuose nustatytos sąlygos, pagal kurias Sąjungos valiutos, nurodytos 18 straipsnio 2 dalies h punkte, turėtų būti laikomos pagrindinėmis. Atitinkamai, 2013 m. ji priėmė Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 876/2013 (18), kurį dabar gali reikėti peržiūrėti ir atnaujinti, kad būtų užtikrintas tinkamas ne euro zonos valstybių narių valiutų emisijos centrinių bankų dalyvavimas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį gali turėti PSŠ veikimo sutrikdymas tokioms valiutoms. Šiuo tikslu EVPRI turėtų rengti techninių reguliavimo standartų projektus glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais ECBS nariais. Be to, deleguotasis aktas turėtų būti priimtas tik po oficialaus konsultavimosi su ECB. Teisinio aiškumo tikslais ECB taip pat siūlo, kad nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies h punktą taip pat turėtų būti įtraukta į pasiūlyto reglamento nuostatas, kuriose nurodytas tik „atitinkamas emisijos centrinis bankas“.

4.4.

Antra, pasiūlytame reglamente įtraukta nauja 25 straipsnio 2a dalis, numatanti, kad EVPRI nustatys, ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis yra arba gali būti sisteminės svarbos Sąjungos finansiniam stabilumui arba vienai ar kelioms jos valstybėms narėms, taip vadinama „2 lygio PSŠ“. Joje įtvirtinti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti EVPRI atlikdama tokį nustatymą, ir nurodyta, kad Komisija priims deleguotąjį aktą, siekdama patikslinti šiuos kriterijus. Siekiant užtikrinti tinkamą emisijos centrinių bankų dalyvavimą rengiant atitinkamus kriterijus, šį deleguotąjį aktą Komisija turėtų rengti glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais ECBS nariais.