Brėžiamas klimato srities veiksmų kursas

ECB Pirmininkės Christine Lagarde įrašas tinklaraštyje

2021 m. lapkričio 4 d., Frankfurtas prie Maino

Proga imtis veiksmų

Šią savaitę Glazge vykstantis aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais (COP26) suteikia labai svarbią galimybę aiškiai nustatyti, kaip kursime anglies dioksido neišskiriantį pasaulį. Anglies dioksido išmetimo stabdymas yra vienintelis būdas išvengti katastrofiškos klimato kaitos. Galimybės įgyvendinti šias pertvarkas pakankamai greitai, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, sparčiai senka, tačiau – svarbiausia – jų dar turime.

Galimi žaliosios pertvarkos keliai

Įgyvendinant šią pertvarką, tam tikrų išlaidų patirti greičiausiai teks, tačiau ji atvers ir galimybių. Vykstant technologinei pažangai, saulės energijos kaina iš esmės sumažėjo ir dabar tai yra vienas iš pigiausių kada nors pasaulyje turėtų elektros energijos išteklių. Iš tiesų, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, daugiau negu pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį reikia sumažinti papildomai, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, galima sumažinti elektros energijos vartotojams nepatiriant papildomų sąnaudų^[1].

Tačiau šiuo metu vien atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudoti negalime, o kai kuriuose sektoriuose reikiamos technologijos dar nėra iki galo sukurtos. Tiksliai nežinome, kaip mūsų ekonomika atrodys po 30 metų ir kaip tiksliai ateityje mus veiks klimato kaita.

Toks neapibrėžtumas gali būti paralyžiuojantis, ypač jei kartu bus klaidingai manoma, kad individualios pastangos pokyčiams įtakos nepadarys arba kad veikti jau yra per vėlu. Tačiau pokyčius skatinti galime kiekvienas ir kiekvieno iš mūsų vaidmuo yra svarbus.

Paskutiniaisiais dešimtmečiais centriniai bankai suprato, kad patikimas infliacijos valdymas gali padėti sukonkretinti visos ekonomikos lūkesčius. Nustatydamos patikimus pertvarkos kelius ir aiškiai juos viešindamos vyriausybės taip pat gali paskatinti žmones ir verslo subjektus imtis prasmingų ir darnių klimato kaitos mažinimo veiksmų. Aiškūs kelio ženklai ilgą ir sudėtingą kelionę padeda suskirstyti į lengviau įveikiamus etapus.

Žengiant tokios pertvarkos keliu, anglies dioksido kainas iš dalies reikia nustatyti taip, kad jos visapusiškai atspindėtų esamas ir būsimas su šia pertvarka susijusias aplinkos apsaugos ir socialines išlaidas. Kol kas to dar tikrai nėra. Dar blogiau – 2020 m. iškastiniam kurui skirta 450 mlrd. dolerių specialių subsidijų^[2]. Dėl spartaus energijos kainų augimo gali nukentėti labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai, todėl reikia užtikrinti, kad pertvarka būtų teisinga ir kad jos nauda būtų tolygiai paskirstyta.

Pertvarkai įgyvendinti taip pat reikalingos didžiulės technologijų inovacijos ir investicijos, kuriomis būtų švelninami klimato kaitos padariniai. Viešojo sektoriaus investicijos gali paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas, svarbus vaidmuo tenka finansų sektoriui. Finansų įstaigos pertvarkos planuose turėtų išdėstyti, kaip ketina prisitaikyti prie anglies dioksido neišskiriančio pasaulio. Glazgo finansų įstaigų aljansas už poveikio klimatui neutralumą^[3] žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi. Išsamūs, tarptautiniu lygiu nuoseklūs ir audituojami atskleidžiami duomenys gali padėti užtikrinti, kad pinigai būtų nukreipiami ten, kur jų reikia labiausiai, ir kartu būtų išvengta ekomanipuliavimo rizikos.

ECB indėlis kovojant su klimato kaita

Tam tikras vaidmuo tenka ir centriniams bankams. Gaivalinių nelaimių ir žaliosios pertvarkos poveikis infliacijai tiesiogiai veikia pagrindinį ECB įgaliojimą užtikrinti kainų stabilumą, todėl klimato kaitai skiriame vis daugiau dėmesio^[4]. Ji taip pat kelia rizikos mūsų prižiūrimiems bankams ir paties ECB balansui.

Spręsdami šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, nesame vieni. Apie 100 viso pasaulio centrinių bankų ir finansų priežiūros institucijų susibūrė į Finansų sistemos žalinimo tinklą^[5]. Tinklas siekia padėti plėtoti finansų sektoriuje kylančios klimato ir aplinkos apsaugos rizikos valdymo sistemą ir telkti lėšas žaliajai pertvarkai paremti.

Vakar ECB paskelbė, kad pagal savo atsakomybės sritis įsipareigoja prisidėti prie ryžtingų veiksmų, kurių politikos formuotojai imsis Paryžiaus susitarimui įgyvendinti ir klimato kaitos padariniams švelninti^[6]. Klimato kaitai daug dėmesio skyrėme per neseniai vykdytą strategijos peržiūrą^[7] ir esame parengę plačių užmojų veiksmų planą, kuriame išdėstyta mūsų darbotvarkė^[8].

Remiantis mūsų atlikto visos ekonomikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, klimato klausimus naudinga pradėti spręsti kuo anksčiau^[9]. Trumpalaikes žaliosios pertvarkos sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje stipriai nusveria nauda, kurios bus gauta išvengus brangiai atsieinančių nelaimių – gamtos gaisrų, karščio bangų ir sausrų. Aiškesni tarpiniai orientyrai galėtų padėti pasiekti iki 2050 m. užsibrėžtą neutralaus poveikio klimatui tikslą.

Laukiantis kelias

Dabar atėjo laikas iš tiesų apsispręsti. Gaivindami ir pertvarkydami savo ekonomiką po pandemijos sukelto sutrikdymo turime progą atsisakyti anglies dioksidą išskiriančių technologijų. Atsiveriantis kelias galbūt atrodo bauginančiai, tačiau žinome, kokia kryptimi turime eiti, o didelė šio kelio dalis jau yra gerai apšviesta. Perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančio pasaulio yra vienintelis būdas užtikrinti šviesesnę visos žmonijos ateitį. Kaip sakė Antuanas de Sent Egziuperi, „laikas veikti yra dabar. Ką nors daryti niekada nėra per vėlu.“

Šis tinklaraščio įrašas paskelbtas kaip nuomonė šiuose leidiniuose: Der Standard (Austrija), Le Soir ir De Morgen (Belgija), 24 Chasa (Bulgarija), Jutarnji list (Kroatija), Phileleftheros (Kipras), Postimees (Estija), Helsingin Sanomat (Suomija), Les Echos (Prancūzija), Frankfurter Allgemeine Zeitung (Vokietija), Ta Nea (Graikija), Irish Times (Airija), La Repubblica (Italija), Delfi.lv (Latvija), LRT, Verslo žinios, 15 min.lt ir Delfi.lt (Lietuva), Times of Malta (Malta), Jornal de Negócios (Portugalija), Denník N (Slovakija), Delo (Slovėnija) ir El País (Ispanija).