Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB pristato veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją

2021 m. liepos 8 d.

ECB Valdančioji taryba yra tvirtai pasiryžusi:

  • tęsti klimato kaitos klausimo integravimą į savo pinigų politikos sistemą;
  • išplėsti su klimato kaita susijusius analitinius pajėgumus makroekonominio modeliavimo, statistikos ir pinigų politikos srityse;
  • įtraukti klimato kaitos aspektus į pinigų politikos operacijas tokiose srityse kaip informacijos atskleidimas, rizikos vertinimas, įkaito sistema ir bendrovių sektoriaus turto pirkimai;
  • įgyvendinti veiksmų planą atsižvelgiant į pažangą vykdant ES politiką ir iniciatyvas, susijusias su informacijos apie aplinkos tvarumą atskleidimu ir ataskaitų teikimu.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, siekdama įtraukti klimato kaitos klausimą į savo politikos sistemą, susitarė dėl visapusiško veiksmų plano, orientuoto į plataus užmojo tikslus (žr. priedą). Šiuo sprendimu Valdančioji taryba pabrėžė savo pasiryžimą siekti, kad jos pinigų politikoje būtų dar sistemingiau atsižvelgiama į aplinkos tvarumo aspektus. Sprendimas priimtas pabaigus 2020–2021 m. vykdytą strategijos peržiūrą. Jos metu diskusijos klimato kaitos ir aplinkos tvarumo klausimais buvo ypač svarbios.

Kova su klimato kaita yra pasaulinė problema ir Europos Sąjungos politikos prioritetas. Vyriausybės ir parlamentai yra tiesiogiai atsakingi už veiksmus kovojant su klimato kaita, tačiau ECB, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, pripažįsta būtinybę dar labiau integruoti klimato kaitos klausimą į savo politikos sistemą. Klimato kaita ir perėjimas prie tvaresnės ekonomikos daro poveikį tokiems makroekonominiams rodikliams kaip infliacija, gamybos apimtis, užimtumas, palūkanų normos, investicijos ir našumas, taip pat finansiniam stabilumui ir pinigų politikos perdavimui, o visa tai veikia kainų stabilumo perspektyvą. Be to, klimato kaita ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos turi įtakos ir Eurosistemos balanse nurodyto turto vertei bei rizikos profiliui, o tai gali lemti nepageidaujamą su klimatu susijusios finansinės rizikos didėjimą.

Įgyvendindamas šį veiksmų planą ECB, laikydamasis ES sutartimis jam suteiktų įgaliojimų, ženkliau prisidės sprendžiant klimato kaitos problemą. Į veiksmų planą įtrauktos priemonės, kuriomis sustiprinamos ir išplečiamos Eurosistemos jau įgyvendinamos iniciatyvos, siekiant geriau atsižvelgti į klimato kaitos aspektus tam, kad būtų galima paruošti dirvą pinigų politikos įgyvendinimo sąrangos pokyčiams. Šios priemonės bus sukurtos taip, kad būtų suderinamos su kainų stabilumo tikslu. Be to, turėtų būti atsižvelgta ir į klimato kaitos padarinius veiksmingam išteklių paskirstymui. Neseniai įsteigtas ECB kovos su klimato kaita centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su Eurosistema, koordinuos visą atitinkamą veiklą ECB. Daugiausia dėmesio bus skiriama šioms sritims:

Makroekonominis modeliavimas ir pasekmių pinigų politikos perdavimui vertinimas. ECB paspartins naujų modelių kūrimą ir atliks teorines bei empirines analizes, kad galėtų stebėti, kaip klimato kaita ir su ja susijusi politika veikia ekonomiką, finansų sistemą ir pinigų politikos perdavimą per finansų rinkas, o namų ūkius ir įmones – per bankų sistemą.

Statistiniai duomenys su klimato kaita susijusios rizikos analizei. ECB sukurs naujus eksperimentinius rodiklius, apimančius atitinkamas žaliąsias finansines priemones, finansų įstaigų anglies dioksido išmetimo rodiklį ir jų patiriamą fizinę su klimatu susijusią riziką. Nuo 2022 m. šie rodikliai bus nuosekliai tobulinami, atsižvelgiant į pažangą, padarytą įgyvendinant ES politiką ir iniciatyvas informacijos apie aplinkos tvarumą atskleidimo ir ataskaitų teikimo srityje.

Informacijos atskleidimas – įkaito tinkamumui ir turto pirkimui taikomas reikalavimas. ECB nustatys privačiojo sektoriaus turtui taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus kaip naują tinkamumo kriterijų arba kaip pagrindą skirtingai vertinti įkaitą ir turto pirkimus. Nustatant šiuos reikalavimus bus atsižvelgta į ES politiką ir iniciatyvas, įgyvendinamas informacijos apie aplinkos tvarumą atskleidimo ir ataskaitų teikimo srityje. Be to, jie prisidės prie nuoseklesnės informacijos atskleidimo praktikos skatinimo rinkoje. Reikalavimus atitinkamai pritaikius mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus užtikrinamas proporcingumo principas. Išsamų planą ECB paskelbs 2022 m.

Rizikos vertinimo pajėgumų didinimas. 2022 m. ECB pradės vykdyti su klimatu susijusį Eurosistemos balanso testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų Eurosistemos dėl klimato kaitos patiriamą riziką, ir remsis metodika, pagal kurią ECB atlieka visos ekonomikos su klimatu susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. ECB taip pat įvertins, ar pagal Eurosistemos kredito vertinimo sistemą patvirtintos kredito reitingų agentūros atskleidė būtiną informaciją, kuri leistų įvertinti, kaip jos įtraukia klimato kaitos riziką į savo kredito reitingus. Be to, ECB svarstys galimybę parengti minimalius standartus klimato kaitos rizikos įtraukimui į savo vidinius reitingus.

Įkaito sistema. ECB atsižvelgs į aktualią su klimato kaita susijusią riziką, peržiūrėdamas vertinimo ir rizikos kontrolės sistemas, taikomas turtui, kurį sandorio šalys pateikia kaip įkaitą Eurosistemos kredito operacijoms. Tai užtikrins, kad būtų atspindėta visa susijusi rizika, įskaitant ir dėl klimato kaitos kylančią riziką. Be to, ECB toliau stebės su tvarumu susietų produktų struktūrines rinkos tendencijas ir yra pasirengęs pagal jam suteiktus įgaliojimus remti naujoves tvarių finansų srityje, kaip tai matyti iš jo sprendimo priimti su tvarumu susietas obligacijas kaip įkaitą (žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimą spaudai).

Bendrovių sektoriaus turto pirkimai. ECB savo pinigų politikos portfeliuose jau pradėjo atsižvelgti į aktualią klimato kaitos riziką, atlikdamas išsamų bendrovių sektoriaus turto pirkimų patikrinimą. Ateityje ECB, laikydamasis jam suteiktų įgaliojimų, pakoreguos įmonių obligacijų pirkimo paskirstymo sistemą, įtraukdamas klimato kaitos kriterijus. Pavyzdžiui, bus siekiama, kad emitentai laikytųsi bent ES teisės aktų, kuriais įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas, taikant su klimato kaita susijusius parametrus arba nustatant emitentams įsipareigojimą laikytis šių tikslų. Be to, iki 2023 m. pirmojo ketvirčio ECB pradės skelbti su klimatu susijusią bendrovių sektoriaus pirkimo programos (BSPP) informaciją (tai papildys informaciją, teikiamą apie ne pinigų politikos portfelius; žr. 2021 m. vasario 4 d. pranešimą spaudai).

Veiksmų plano įgyvendinimas bus derinamas su pažanga, daroma įgyvendinant ES politiką ir iniciatyvas informacijos apie aplinkos tvarumą atskleidimo ir ataskaitų teikimo srityje, įskaitant Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą, Taksonomijos reglamentą ir Reglamentą dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Evai Taylor tel.: +49 69 1344 7162.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai