SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. birželio 9 d., Amsterdamas

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti pirmininkui p. Knotui už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jo darbuotojams už puikiai suorganizuotą šiandienos Valdančiosios tarybos posėdį.

Didelė infliacija yra rimtas iššūkis mums visiems. Valdančioji taryba užtikrins, kad infliacija vėl taptų mūsų siekiamo 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygio.

Gegužės mėn. infliacija ir vėl reikšmingai padidėjo, daugiausia dėl to, kad, taip pat ir dėl karo poveikio, kilo energijos ir maisto produktų kainos. Tačiau, sparčiai kylant daugelio prekių ir paslaugų kainoms, infliacinis spaudimas išplito ir sustiprėjo. Eurosistemos ekspertai gerokai padidino pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozes. Pagal šias prognozes numatoma, kad infliacija dar kurį laiką bus nepageidaujamai padidėjusi. Tačiau tikimasi, kad lėčiau kilsiančios energijos kainos, nykstantys su pandemija susiję tiekimo sutrikimai ir pinigų politikos normalizavimas paskatins infliacijos mažėjimą. Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 m. metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc., t. y. bus didesnė, negu numatyta kovo mėn. prognozėse. Tai reiškia, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bendroji infliacija turėtų šiek tiek viršyti mūsų siekiamą lygį. Numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto, 2022 m. vidutiniškai turėtų būti 3,3 proc., 2023 m. – 2,8 proc., o 2024 m. – 2,3 proc., taigi taip pat didesnė, negu numatyta kovo mėn. prognozėse.

Rusijos nepateisinama agresija prieš Ukrainą toliau daro neigiamą poveikį Europos ir kitų pasaulio regionų ekonomikai. Dėl jos trinka prekyba ir ima trūkti medžiagų, ji taip pat prisideda prie energijos ir biržos prekių kainų kilimo. Šie veiksniai ir toliau turės neigiamos įtakos pasitikėjimui ir slopins augimą, ypač artimuoju laikotarpiu. Vis dėlto dėl tebevykstančio ekonomikos atsivėrimo, stiprios darbo rinkos, fiskalinės paramos ir per pandemiją sukauptų santaupų, egzistuoja tolesniam ekonomikos augimui reikalingos sąlygos. Numatoma, kad, atslūgus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ekonominis aktyvumas vėl padidės. Šį vertinimą iš esmės patvirtina ir Eurosistemos ekspertų prognozės. Jose numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP metinis augimo tempas bus 2,8 proc., o 2023 ir 2024 m. – 2,1 proc. Palyginti su kovo mėn. paskelbtomis prognozėmis, prognozės 2022 ir 2023 m. gerokai sumažintos, o 2024 m. – padidintos.

Remdamiesi atnaujintu vertinimu, nusprendėme imtis tolesnių savo pinigų politikos normalizavimo veiksmų. Vykdydama pinigų politiką šio proceso metu Valdančioji taryba išlaikys pasirinkimo galimybes, orientavimąsi į duomenis, laipsniškumą ir lankstumą.

Pirma, nusprendėme nuo 2022 m. liepos 1 d. nebevykdyti grynųjų turto pirkimų pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP). Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti didelio likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos pobūdį.

Antra, nuodugniai įvertinome sąlygas, kurios, pagal mūsų ateities gaires, turėtų būti tenkinamos prieš mums pradedant didinti ECB pagrindines palūkanų normas. Atlikusi šį vertinimą, Valdančioji taryba priėjo prie išvados, kad nustatytos sąlygos tenkinamos. Todėl, laikydamiesi savo politikos veiksmų eiliškumo, liepos mėn. vyksiančiame mūsų pinigų politikos posėdyje ketiname padidinti ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.

Vėliau numatome, kad ECB pagrindines palūkanų normas vėl didinsime rugsėjo mėn. Palūkanų didinimo kalibravimas priklausys nuo tuo metu atnaujinsimos vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Jei infliacijos vidutinio laikotarpio perspektyva nesikeis arba pablogės, rugsėjo mėn. posėdyje gali būti nuspręsta palūkanų normas padidinti daugiau.

Trečia, remdamiesi dabartiniu mūsų vertinimu, manome, kad ir po rugsėjo mėn. bus tikslinga palaipsniui kurį laiką didinti palūkanų normas. Atsižvelgiant į mūsų įsipareigojimą siekti 2 proc. infliacijos lygio vidutiniu laikotarpiu, tempas, kuriuo mes koreguosime savo pinigų politiką, priklausys nuo gaunamų duomenų ir nuo to, kaip vertinsime infliacijos raidą vidutiniu laikotarpiu.

Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą.

Šiandien priimti sprendimai išsamiai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

Numatome, kad artimuoju laikotarpiu ekonominę veiklą slopins didelės energijos kainos, pablogėjusios prekybos sąlygos, didesnis neapibrėžtumas ir nepalankus didelės infliacijos poveikis disponuojamosioms pajamoms. Dėl Ukrainoje vykstančio karo ir Kinijai dar kartą įvedus pandeminius suvaržymus vėl padidėjo tiekimo sutrikimai. Dėl jų įmonės patiria didesnes išlaidas ir susiduria su tiekimo grandžių sutrikimais, o tai pablogino jų ateities gamybos perspektyvas.

Tačiau yra ir ekonominį aktyvumą skatinančių veiksnių; tikimasi, kad ateinančiais mėnesiais jie dar sustiprės. Nuo pandemijos labiausiai nukentėjusių sektorių atsivėrimas ir stipri darbo rinka, kurioje daugiau žmonių turi darbą, toliau didins pajamas ir vartojimą. Be to, pandemijos metu sukauptos santaupos veikia kaip rezervai.

Fiskalinė politika padeda sušvelninti karo poveikį. Tikslinės ir laikinos biudžeto priemonės apsaugo tuos gyventojus, kuriems išaugusios energijos kainos yra didžiausia našta, ir kartu mažina riziką, kad bus padidintas infliacinis spaudimas. Be to, spartus investicinių ir struktūrinių reformų planų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, 55 % tikslo priemonių rinkinį ir planą „REPowerEU“ padėtų euro zonos ekonomikai tvariai sparčiau augti ir tapti atsparesne pasauliniams sukrėtimams.

Infliacija

Gegužės mėn. infliacija išaugo iki 8,1 proc. Nors šalių vyriausybės ėmėsi veiksmų ir padėjo pristabdyti energijos kainų kilimą, energijos kainos šiuo metu yra 39,2 proc. didesnės negu prieš metus. Remiantis rinkos duomenimis pagrįstais rodikliais, galima daryti prielaidą, kad artimuoju laikotarpiu pasaulinės energijos kainos tebebus didelės, o vėliau šiek tiek sumažės. Gegužės mėn. maisto produktų kainos pakilo 7,5 proc., iš dalies dėl Ukrainos ir Rusijos, kaip vienų iš pagrindinių pasaulio žemės ūkio produkcijos gamintojų, svarbos.

Be to, didesnį kainų augimą skatino atsinaujinę tiekimo sutrikimai bei mūsų ekonomikai vėl atsiveriant atsigaunanti vidaus paklausa, ypač paslaugų sektoriuje. Kainų didėjimas apima vis daugiau įvairių sektorių. Atitinkamai toliau didėjo ir grynosios infliacijos rodikliai.

Sąlygos darbo rinkoje tebegerėja, o nedarbas ir balandžio mėn. vis buvo istoriškai žemo lygio – 6,8 proc. Laisvų darbo vietų skaičius daugelyje sektorių vis dar rodo didelę darbo jėgos paklausą. Pradėjo atsigauti ir darbo užmokesčio augimas, kaip matyti ir pagal į ateitį orientuotus rodiklius. Laikui bėgant, darbo užmokesčio augimą turėtų paspartinti stiprėjanti ekonomika ir tam tikras atotrūkio mažinimo poveikis. Nors dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių, pagrįstų finansų rinkų ir apklausų duomenimis, yra apie 2 proc., reikia atidžiai stebėti pasirodančius pirmuosius ženklus, kad šie rodikliai ima viršyti siekiamą lygį.

Rizikos vertinimas

Su pandemija susijusi rizika sumažėjo, tačiau karas ir toliau kelia didelį pavojų ekonomikos augimui. Kaip matyti pagal nepalankųjį scenarijų, įtrauktą į ekspertų parengtas prognozes, didelę riziką keltų dar didesnis energijos tiekimo į euro zoną sutrikimas. Be to, išaugus karo mastui, pablogėtų ekonominiai vertinimai, padidėtų pasiūlos suvaržymai, o energijos ir maisto produktų kainos ilgą laiką būtų didesnės, negu prognozuota.

Su infliacija susijusi rizika iš esmės yra padidėjusi. Rizika vidutinės trukmės infliacijos perspektyvai gali padidėti dėl tokių veiksnių kaip ilgalaikis mūsų ekonomikos gamybinių pajėgumų blogėjimas, nemažėjančios energijos ir maisto produktų kainos, mūsų siekiamą lygį viršijantys infliacijos lūkesčiai ir didesnis, nei tikėtasi, atlyginimų augimas. Tačiau jei paklausa vidutiniu laikotarpiu sumažėtų, sumažėtų ir spaudimas kainoms.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Rinkos palūkanų normos padidėjo dėl kintančios infliacijos ir pinigų politikos perspektyvos. Kylant bazinėms palūkanų normoms, toliau augo ir bankų finansavimosi sąnaudos, o tai lėmė didesnes bankų paskolų, ypač namų ūkiams, palūkanų normas. Vis dėlto kovo mėn. skolinimas įmonėms padidėjo. Tai lėmė tebejuntamas poreikis finansuoti investicijas ir apyvartinį kapitalą, nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, vis dar neišnykstančių tiekimo sutrikimų ir mažesnės priklausomybės nuo finansavimosi rinkoje. Kaip rodo vis dar nemažėjanti būsto paskolų paklausa, skolinimas namų ūkiams taip pat padidėjo.

Vadovaudamasi ECB pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba atliko dukart per metus vykdomą nuodugnų sąsajų tarp pinigų politikos ir finansinio stabilumo įvertinimą. Nuo peržiūros, paskutinį kartą atliktos 2021 m. gruodžio mėn., finansinio stabilumo aplinka, ypač trumpuoju laikotarpiu, pablogėjo. Visų pirma, lėtesnis augimas, didėjantis sąnaudų spaudimas, taip pat didėjančios nerizikingos palūkanų normos ir vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumas galėtų dar labiau pabloginti finansavimo sąlygas, su kuriomis susiduria skolininkai. Kartu griežtesnės finansavimo sąlygos vidutiniu laikotarpiu sumažintų tam tikrą dabartinį finansinio stabilumo pažeidžiamumą. Bankai, metų pradžioje turėję tvirtas kapitalo pozicijas ir fiksavę gerėjančią turto kokybę, dabar susiduria su didesne kredito rizika. Mes atidžiai stebėsime šiuos veiksnius. Bet kokiu atveju makroprudencinė politika ir toliau yra pirmoji gynybos linija išsaugant finansinį stabilumą ir įveikiant vidutiniu laikotarpiu kylančius sunkumus.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad Rusijos nepateisinama agresija prieš Ukrainą daro stiprų poveikį euro zonos ekonomikai ir tolesnės perspektyvos tebėra labai neapibrėžtos. Tačiau egzistuoja sąlygos ekonomikai toliau augti ir atsigauti vidutiniu laikotarpiu.

Infliacijos lygis yra nepageidaujamai didelis ir manoma, kas jis kurį laiką viršys mūsų tikslą. Užtikrinsime, kad infliacija vėl taptų mūsų siekiamo 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygio, todėl nusprendėme imtis tolesnių savo pinigų politikos normalizavimo veiksmų. Mūsų politikos kalibravimas priklausys nuo turimų duomenų ir atspindės mūsų nuolat atnaujinamą perspektyvos vertinimą. Esame pasirengę koreguoti visas pagal įgaliojimus turimas priemones ir prireikus veikti lanksčiai, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu 2 proc. lygiu.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.