Apžvalga

Nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos, euro zonos ekonomika išlieka atspari. 2025 m. trečiąjį ketvirtį realusis BVP padidėjo 0,3 %, t. y. viršijo rugsėjo mėn. prognozes. Prieš tai, pirmąjį pusmetį, buvo didelių svyravimų, kuriuos skatino prekybos paankstinimas reaguojant į didesnius JAV prekybos muitus ir su tuo susijęs neapibrėžtumas, taip pat dideli Airijos duomenų pokyčiai. Euro zonos ekonomikos augimą ir toliau labiausiai turėtų skatinti vidaus paklausa, o ją turėtų palaikyti atsparių darbo rinkų ir rekordiškai žemo nedarbo lygio sąlygomis didėjantis darbo užmokestis bei užimtumas. Vidaus ekonomiką turėtų palaikyti ir šiemet paskelbtos papildomos valdžios sektoriaus išlaidos infrastruktūrai ir gynybai (ypač Vokietijoje) ir dėl nuo 2024 m. birželio mėn. mažintų pinigų politikos palūkanų normų pagerėjusios finansavimo sąlygos. Kalbant apie išorės aplinką, eksportas kitais metais turėtų suaktyvėti, nors konkurencingumo problemos – kai kurios iš jų yra struktūrinio pobūdžio – dar neišnyko. Didesnis eksporto aktyvumas siejamas su tuo, kad, mažėjant prekybos politikos neapibrėžtumui, atsigauna užsienio paklausa, nepaisant vis labiau pasireiškiančio didesnių muitų poveikio. Prognozuojama, kad vidutinis metinis realusis BVP 2025 m. augs 1,4 %, 2026 m. – 1,2 %, 2027 ir 2028 m. – po 1,4 %. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, BVP augimo prognozė buvo padidinta visam prognozių laikotarpiui, atsižvelgiant į geresnius, negu tikėtasi, duomenis, sumažėjusį prekybos politikos neapibrėžtumą, didesnę užsienio paklausą ir mažesnes energijos žaliavų kainas^[1].

Prognozuojama, kad infliacija nuo 2025 m. 2,1 % lygio 2026 m. smuktels iki 1,9 %, 2027 m. – iki 1,8 %, o 2028 m. pakils iki ECB siekiamo 2 % vidutiniu laikotarpiu lygio. Bendrosios infliacijos (matuojamos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą – SVKI) sumažėjimas 2026 m. pradžioje numatomas atsižvelgiant į infliaciją mažinantį energijos kainų bazės efektą, o ne energijos dedamųjų infliacija turėtų mažėti visus 2026 m. Energijos kainų infliacijos poveikis bendrajai infliacijai turėtų išlikti nedidelis iki pat 2027 m. pabaigos, o vėliau, ypač 2028 m., šis poveikis greičiausiai padidės dėl numatomo antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) įgyvendinimo; bendroji infliacija dėl to turėtų padidėti 0,2 procentinio punkto. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos, nuo 2025 iki 2026 m. turėtų sumažėti nuo 2,5 iki 2,2 %, o 2027 ir 2028 m. – iki 2,0 %. Išblėsus poveikiui, kurį kėlė ankstesnis pasaulinių maisto žaliavų kainų augimas ir visą vasarą tvyrojusios nepalankios meteorologinės sąlygos, maisto produktų kainų infliacija turėtų pastebimai sumažėti ir nuo 2026 m. pabaigos stabilizuotis 2 % šiek tiek viršijančiame lygyje. Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2025–2028 m. sumažės nuo 2,4 iki 2,0 %, nes, švelnėjant darbo sąnaudų spaudimui, mažės paslaugų infliacija, o, ankstesnio euro brangimo poveikiui persiduodant per kainodaros grandinę, lėčiau kils ir prekių kainos. Darbo užmokesčio augimas turėtų ir toliau lėtėti visus 2026 m., o vėliau stabilizuotis maždaug 3 % lygyje, palaikomas atsparios darbo rinkos ir kiek mažesnio nei 1 % našumo augimo. Vienetinės darbo sąnaudos turėtų augti vis lėčiau, tačiau jų poveikį infliacijai prognozių laikotarpiu turėtų iš dalies atsverti nuoseklus pelno maržų atsigavimas. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2026 m. padidinta 0,2 procentinio punkto, atsižvelgiant į netikėtus pastarojo laikotarpio infliacijos pagal SVKI ir darbo užmokesčio augimo duomenis; dėl pastarųjų pastebimai padidinta ir darbo užmokesčio prognozė. Infliacijos pagal SVKI 2027 m. prognozė šiek tiek sumažinta atsižvelgiant į prielaidas dėl mažesnio energijos kainų infliacijos poveikio, nes dabar numatoma, kad ATLPS2 įgyvendinimas vietoj 2027 m. bus atidėtas iki 2028 m., nors šį poveikį turėtų iš dalies atsverti didesnė paslaugų infliacija.