Sprendimai dėl pinigų politikos

2022 m. gruodžio 15 d.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų ir, vadovaudamasi gerokai padidinta infliacijos prognoze, numato, kad jas dar didins. Valdančiosios tarybos vertinimu, palūkanų normos dar turės gerokai didėti stabiliu tempu, kad taptų pakankamai ribojančios ir padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį.

ECB pagrindinės palūkanų normos yra Valdančiosios tarybos pagrindinė pinigų politikos pozicijos formavimo priemonė. Šiandien Valdančioji taryba taip pat apsvarstė Eurosistemos pinigų politikos tikslais turimų vertybinių popierių portfelio normalizavimo principus. Nuo 2023 m. kovo pradžios turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažės tam tikru nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.

Išsamius TPP portfelio mažinimo kriterijus Valdančioji taryba paskelbs vasario mėn. posėdyje. Valdančioji taryba reguliariai vertins TPP portfelio mažinimo tempą, kad jis ir toliau būtų suderinamas su bendra pinigų politikos strategija ir pozicija, kad būtų apsaugotas rinkos veikimas ir toliau patikimai valdomos trumpalaikės pinigų rinkos sąlygos. Be to, iki 2023 m. pabaigos Valdančioji taryba patikslins savo trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinę sistemą – tai suteiks daugiau informacijos apie balanso normalizavimo proceso paskutinį etapą.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti palūkanų normas ir numato jas dar reikšmingai didinti, nes infliacija tebėra gerokai per didelė ir numatoma, kad tikslinį lygį ji viršys per ilgai. Pagal Eurostato išankstinį įvertį, lapkričio mėn. infliacija buvo 10,0 % dydžio – šiek tiek mažesnė, palyginti su spalio mėn. buvusiu 10,6 % lygiu. Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė mažesnis energijos kainų lygio kilimas. Padidėjo ir kurį laiką nemažės maisto kainų lygio kilimas ir visoje ekonomikoje juntamas kainų spaudimas. Vyraujant ypatingam neapibrėžtumui, Eurosistemos ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozę. Dabartiniu jų vertinimu, 2022 m. vidutinė infliacija pasieks 8,4 % lygį, o 2023 m. sumažės iki 6,3 %, kartu ir infliacijos lygis tais metais reikšmingai sumažės. Numatoma, kad 2024 m. vidutinis infliacijos lygis bus 3,4 %, o 2025 m. – 2,3 %. Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, 2022 m. turėtų būti vidutiniškai 3,9 %, 2023 m. turėtų pakilti iki 4,2 %, o vėliau, 2024 ir 2025 m., sumažėti iki atitinkamai 2,8 ir 2,4 %.

Tikėtina, kad šį ir kitą ketvirčius bus fiksuojamas euro zonos ekonominio aktyvumo susitraukimas, daugiausia dėl energijos krizės, didelio neapibrėžtumo, silpstančio pasaulinio ekonominio aktyvumo bei griežtesnių finansavimo sąlygų. Pagal naujausias Eurosistemos ekspertų prognozes, nuosmukis būtų santykinai trumpalaikis ir nedidelis. Tačiau numatoma, kad augimas kitais metais bus nedidelis ir, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, yra gerokai sumažintas. Išnykus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ilgesnėje perspektyvoje numatomas augimo atsigavimas. Apskritai Eurosistemos ekspertai savo prognozėse dabar numato, kad 2022 m. ekonomikos augimas sieks 3,4 %, 2023 m. – 0,5 %, 2024 m. – 1,9 %, o 2025 m. – 1,8 %.

ECB pagrindinės palūkanų normos

Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 2,50 %, 2,75 % ir 2,00 % ir bus taikomos nuo 2022 m. gruodžio 21 d.

Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)

Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, iki 2023 m. vasario pabaigos. Nuo 2023 m. kovo mėn. TPP portfelis mažės tam tikru nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.

Kalbant apie SPPP, pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.

Refinansavimo operacijos

Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.

***

Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija sugrįžtų į jos siekiamą 2 % lygį. Politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.45 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.