** Prašom atkreipti dėmesį, kad šios pastabos yra susijusios su ECB veikla, vykdyta 2021 m., ir buvo baigtos rengti iki Rusijos invazijos į Ukrainą. ECB yra pasirengęs imtis visų reikiamų priemonių, kad išsaugotų finansinį stabilumą ir įvykdytų jam suteiktus įgaliojimus palaikyti kainų stabilumą. **

2021 m. euro zona įžengė į tvirtesnio atsigavimo po pandemijos sukeltos krizės etapą. Ekonomikos rodikliai užtikrintai gerėjo, o realiojo BVP augimas sudarė 5,3 %, nors metų pabaigoje, pradėjus kilti susirgimų koronaviruso (COVID‑19) omikron atmaina bangai ir įvedus naujų apribojimų, augimas sulėtėjo. Atsigavimo laikotarpiu taip pat atsivėrė nemažai darbo vietų – dėl to iki metų pabaigos nedarbas sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio.

Vis dėlto, ekonomikai sparčiai atsiveriant, atsigavimo laikotarpiu neišvengta tam tikros įtampos. 2021 m. pradžioje infliacija euro zonoje buvo labai maža, tačiau dėl pandemijos sukeltų tiekimo suvaržymų, pasaulinės paklausos atsigavimo ir energijos kainų šuolio infliacija labai padidėjo. 2021 m. vidutinė metinė bendroji infliacija buvo 2,6 %, nors 2020 m. ji tesiekė 0,3 %.

2021 m. ECB užbaigė savo pinigų politikos strategijos peržiūrą. Mūsų strategija buvo atnaujinta, kad galėtume spręsti naujus uždavinius ir ja vadovaudamiesi valdyti šią sudėtingą padėtį. Valdančioji taryba nustatė paprastą ir aiškiai suprantamą tikslą – siekti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų 2 %. Šis tikslas yra simetrinis, tad nukrypimai nuo jo tiek į vieną, tiek į kitą pusę laikomi vienodai nepageidautinais. Be to, šis tikslas yra tvarus – jam pritarė visa Valdančioji taryba.

Valdančioji taryba taip pat susitarė, kaip ECB vykdys savo įsipareigojimą siekti šio simetrinio tikslo. Ypač kai ekonomika priartėja prie faktinės pinigų politikos palūkanų normos apatinės ribos, prireikia ryžtingų arba ilgą laiką taikomų pinigų politikos priemonių, kad neįsitvirtintų neigiami nuokrypiai nuo infliacijos tikslo. Į šią naują strategiją atsižvelgėme rengdami patikslintas ateities gaires dėl palūkanų normų, ja vadovavomės ir imdamiesi politikos priemonių, kuriomis reagavome į antrąjį pusmetį vykusius ekonominius procesus.

Kai ekonomikos atsigavimas dar buvo trapus, o infliacija sumažėjusi, ėmėmės daug skatinamųjų pinigų politikos priemonių, kad infliacija vėl priartėtų prie mūsų siekiamo tikslo. Infliacijai ėmus didėti, kantriai ir nuosekliai laikėmės savo politikos kurso ir, atsižvelgdami į tiekimo trikdžius, stengėmės politikos pirma laiko negriežtinti. Grynųjų turto pirkimų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) tempą koregavome pagal kintančias prognozes ir mūsų atlikto finansinių sąlygų vertinimo rezultatus.

Artėjant gruodžio mėn., Valdančioji taryba laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimo pažangą ir į tai, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu artėja prie mūsų tikslo, turto pirkimų tempą per artimiausius ketvirčius bus galima laipsniškai mažinti. Valdančioji taryba paskelbė, kad grynieji turto pirkimai pagal SPPP bus baigti 2022 m. kovo mėn., o kitos jos vykdomos turto pirkimo programos bus nuosekliai mažinamos.

Be to, peržiūrėdamas strategiją, ECB paskelbė plačių užmojų kovos su klimato kaita veiksmų planą. Kartu su veiksmų planu paskelbtas išsamus planas, kaip kovos su klimato kaita aspektai bus įtraukti į mūsų pinigų politikos sistemą. Greta kitų klausimų bus nagrinėjama, kaip į klimato kaitos padarinius geriausia atsižvelgti vykdant makroekonominį modeliavimą, taip pat bus apibrėžti nauji klimato kaitos rizikos analizės rodikliai. Koordinuojant su tuo susijusius veiksmus banko viduje, svarbus vaidmuo teks 2021 m. įsteigtam ECB Kovos su klimato kaita centrui. Išsamią informaciją apie ECB veiklą ir iniciatyvas, susijusias su tvarumu, dabar jums pateikiame ir viename iš šios Metų ataskaitos skyriuje.

Atlikta ir svarbių su ECB skelbiamais pranešimais susijusių pakeitimų. Nuo liepos mėn. Valdančioji taryba pradėjo skelbti naujos formos pranešimus dėl pinigų politikos – juose pinigų politikos sprendimai pristatomi suprantamesniu būdu. Kartu su naujos formos pranešimu skelbiama ir vaizdinėmis priemonėmis iliustruota platesnei visuomenei skirta jo versija „Mūsų pranešimas dėl pinigų politikos glaustai“. Šioje versijoje ECB sprendimai paaiškinami paprastais žodžiais ir naudojant juos iliustruojančias vaizdines priemones. Pranešimai skelbiami visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

Euras ir toliau yra tvirtai palaikomas – per 2021 m. birželio–liepos mėn. atliktą „Eurobarometro“ apklausą pritarimą bendrajai valiutai išreiškė 79 % euro zonos respondentų. Tačiau euras turi atitikti ir skaitmeninio amžiaus reikalavimus. Būtent todėl 2021 m. Valdančioji taryba pradėjo 24 mėnesius truksiantį skaitmeninio euro projekto tiriamąjį etapą. Kartu pažymėtina, kad grynieji pinigai ir toliau atliks svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Gruodžio mėn. ECB paskelbė apie savo planus keisti būsimą eurų banknotų dizainą ir į naujo dizaino kūrimo procesą įtraukti piliečius. Naująjį banknotų dizainą tikimasi pasirinkti 2024 m.

Taigi, ateinančiais metais eurų laukia pokyčiai. Tačiau vienas dalykas ir toliau bus nepajudinamas, tai – ECB įsipareigojimas išsaugoti bendrąją valiutą ir palaikyti kainų stabilumą.

Frankfurtas prie Maino, 2022 m. balandžio mėn.

Christine Lagarde

Pirmininkė

Praėję metai skaičiais

1 Gerėjančias ekonomines perspektyvas vis dar temdo plintanti pandemija

2021 m. pasaulio ekonomika sparčiai atsigavo, visų pirma dėl ekonomikos atsivėrimo vis didėjant skiepijimo nuo COVID‑19 apimčiai ir didelės bei laiku suteiktos politinės paramos. Tačiau išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atsigavimas tam tikru mastu buvo nevienodas. Pasaulinė infliacija padidėjo, daugiausia dėl labai pakilusių energijos kainų ir paklausos, viršijančios pasiūlą kai kuriuose sektoriuose, susidūrus su pandemija susijusių veiksnių bei kitų tiekimo ir transporto trikdžių keliamais sunkumais. 2021 m. realiojo BVP augimas euro zonoje sparčiai atsigavo po ankstesniais metais užfiksuoto didžiausio nuosmukio. Šį atsigavimą, dėl kurio pagerėjo situacija darbo rinkose, sustiprino laiku ir ryžtingai taikomos pinigų ir fiskalinės politikos priemonės. Vis dėlto ekonominis neapibrėžtumas visus metus vis dar buvo didelis, o skirtumas tarp dviejų didžiausių – pramonės ir paslaugų – sektorių buvo ryškus. Metų pradžioje augimą paveikė karantino priemonės ir kelionių apribojimai, turėję neigiamą poveikį paslaugų pasiūlai ir paklausai. Vėliau, itin tvirtai atsigavus pasaulinei paklausai, dėl atsiradusių pasiūlos trūkumų ir didesnių energijos sąnaudų sumažėjo gamyba pramonės sektoriuje. Infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje labai išaugo – nuo 0,3 % (2020 m.) iki 2,6 % (2021 m.). Pirmais mėnesiais ji buvo nedidelė, o per metus padidėjo ir gruodžio mėn. pasiekė 5,0 % lygį. Kylančios kainos daugiausia rodė staigų ir plataus masto energijos kainų šuolį, paklausos ir pasiūlos disbalansą atsivėrus ekonomikai ir labiau techninius veiksnius, pavyzdžiui, laikino PVM sumažinimo Vokietijoje panaikinimą. Buvo numatyta, kad po 2021 m. artimiausiu metu infliacija ir toliau bus didelė, bet 2022 m. sumažės. Tačiau dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikšmingai padidėjo su infliacijos perspektyvomis susijęs neapibrėžtumas.

1.1 Spartus pasaulinis atsigavimas po krizės ir netolygi pažanga

2021 m. pasaulio ekonomika sparčiai atsigavo po krizės, tačiau pažanga buvo netolygi (žr. 1.1 pav.). 2021 m. pasaulio metinis realusis BVP, kuris 2020 m. buvo sumažėjęs 3,1 %, padidėjo 6,2 %, nepaisant naujų pandemijos bangų. Ekonomikos atsivėrimas, didėjanti skiepijimo nuo COVID‑19 apimtis, ir laiku suteikta politinė parama buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę ekonominio aktyvumo atsigavimą, o ekonomikos augimą stabdė pasauliniai tiekimo trikdžiai. Nors ekonomikos atsigavimas buvo visuotinis, įvairių šalių jis buvo skirtingas. Ryškesnis buvo išsivysčiusios ekonomikos šalių atsigavimas, o daugumos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, kurių vakcinų atsargos buvo ribotos ir kurios turėjo mažiau galimybių imtis palankių politikos priemonių, – nuosaikesnis. Be to, metų pabaigoje pasaulio ekonomikos augimo tempas sulėtėjo, daugiausia dėl naujos infekcijų bangos ir atnaujintų apribojimų, taip pat dėl nuolatinių tiekimo trikdžių.

1.1 pav.

Pasaulio realiojo BVP augimas

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Pasaulinė prekyba taip pat sparčiai atsigavo, tačiau 2021 m. antrąjį pusmetį jos dinamika silpnėjo (žr. 1.2 pav.). Pirmiausia sparčiai atsigavo pasaulinė paklausa vartojimo srityje, daugiausia prekių, o ne paslaugų (pvz., kelionių ir turizmo), kurioms buvo taikoma daugiau apribojimų. Antrąjį pusmetį prekyba prekėmis viršijo ikikrizinį lygį, nors jos plėtra sulėtėjo dėl nuolatinių tiekimo trikdžių. Daugiau kontaktų su vartotojais turinti prekyba paslaugomis atsigavo lėčiau, o tai atitiko laipsnišką apribojimų švelninimo tempą, ir 2021 m. buvo mažesnė už prieš pandemiją buvusį lygį.

1.2 pav.

Pasaulinės prekybos augimas (importo apimtis)

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

2021 m. pasaulinė infliacija gerokai padidėjo vertinant tiek pagal bendrąją infliaciją, tiek pagal infliacijos, neįskaitant maisto produktų ir energijos, rodiklius (žr. 1.3 pav.). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse bendroji infliacija padidėjo iki 6,6 %, o infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, – iki 4,6 %. Daugumoje šalių šis padidėjimas daugiausia rodė didesnes energijos ir kitų žaliavų kainas dėl pandemijos nulemto ribotos pasiūlos ir sparčiai atsigaunančios paklausos neatitikties. JAV, kur 2021 m. antrąjį ketvirtį realusis BVP pasiekė ikikrizinį lygį, spaudimas infliacijai ypač sustiprėjo ir metų pabaigoje išsiplėtė. Kai kuriose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse spaudimas infliacijai buvo platesnio masto.

1.3 pav.

EBPO vartotojų kainų infliacijos rodikliai

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

2021 m. naftos kainos padidėjo nuo žemiausio lygio per pandemiją (maždaug 10 JAV dolerių už barelį) iki 86 JAV dolerių už barelį, o metų pabaigoje Brent žalios naftos kaina sudarė 79 JAV dolerius už barelį. Atsigaunant ekonomikai, naftos paklausa padidėjo iki prieš pandemiją buvusio lygio. 2021 m. antrąjį pusmetį didelės dujų kainos taip pat paskatino dujas pakeisti kitais energijos šaltiniais, įskaitant naftą. Tuo pat metu naftos pasiūla atsiliko nuo paklausos, iš dalies dėl JAV skalūnų pramonės pajėgumų apribojimų ir palyginti nedidelio OPEC+ kartelio vykdyto gavybos didinimo.

2021 m. euro nominalusis efektyvusis kursas sumažėjo maždaug 3,6 %. Vertinant dvišaliu pagrindu, tai daugiausia lėmė 7,7 % sumažėjęs euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, daugiausia parodantis įvairius pinigų politikos krypties pokyčius JAV ir euro zonoje. Euras taip pat nuvertėjo svaro sterlingų atžvilgiu, tačiau sustiprėjo Japonijos jenos atžvilgiu.

2021 m. pabaigoje pasaulinio augimo perspektyvas vis dar temdė neaiški pandemijos eiga, o pasaulinė vakcinacijos pažanga buvo netolygi. Atsiradusi nauja koronaviruso omikron atmaina, naujų infekcijos atvejų šuolis ir vėl sugriežtintos apribojimo priemonės – visa tai kėlė pavojų pasaulio ekonomikos atsigavimo tempui, kaip ir ilgiau išliekančių tiekimo trikdžių tikimybė.

1.2 Spartus euro zonos ekonomikos atsigavimas^[1]

Po didžiausio užfiksuoto sumažėjimo 6,4 % 2020 m. euro zonos realusis BVP 2021 m. padidėjo 5,3 % (žr. 1.4 pav.). Augimo dinamikai visus metus vis dar didelę įtaką darė besivystanti COVID‑19 pandemija, taip pat padidėjęs, bet mažėjantis, ekonominis neapibrėžtumas. Pirmąjį ketvirtį augimui ir toliau darė įtaką karantino priemonės bei kelionių apribojimai, kurie turėjo didelį neigiamą poveikį paslaugų vartojimui. Prasidėjo pramonės sektoriaus atsigavimas – apskritai užfiksuotas spartus jo augimas. Kai antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais ekonomika vėl pradėjo atsigauti, o apribojimai tapo laisvesni, atgijo ir paslaugų sektorius, sudarydamas sąlygas platesnio masto atsigavimui. Tačiau antrąjį pusmetį itin sparčiai atsigavusi pasaulinė paklausa sukėlė pasiūlos ir paklausos neatitikimą įvairiose rinkose. Tai kartu su tam tikru atsinaujinusiu pandemijos suintensyvėjimu, be kita ko, nulėmė labai išaugusias energijos sąnaudas, slopino atsigavimo spartą ir padidino infliacinį spaudimą.

1.4 pav.

Euro zonos realusis BVP ir paklausos sudedamosios dalys

(metinis pokytis, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Nors šie pokyčiai buvo būdingi visoms euro zonos šalims, šalių atsigavimo po pandemijos mastas buvo iš dalies nevienodas. Daugiausia taip yra dėl to, kad pandemijos raida įvairiose šalyse buvo skirtinga, tačiau tai rodo ir ekonomikos struktūros skirtumus, pavyzdžiui, pasaulinių tiekimo grandinių poveikį ir kontaktų turinčių sektorių, pavyzdžiui, turizmo, svarbą. 2021 m. pabaigoje euro zonos gamybos apimtis buvo 0,2 % didesnė nei 2019 m. paskutinį ketvirtį (žr. 1.5 pav.). Tačiau svarbiausi pokyčiai šalyse visus metus buvo nevienodi, o iš didžiausių euro zonos šalių tik Prancūzija metų pabaigoje viršijo iki pandemijos buvusį gamybos lygį.

1.5 pav.

Euro zonos realusis BVP, privatusis vartojimas ir investicijos

(indeksas: 2019 m. IV ketv. = 100)

2021 m. euro zonos ekonomikos augimo atsigavimą palaikė laiku ir ryžtingai vykdoma ekspansinė pinigų ir fiskalinė politika. Be to, kai kurios priemonės padėjo ekonomikai prisitaikyti prie pandemijos sukeltų struktūrinių pokyčių, kurie vis dar vyksta. Siekdamas sušvelninti pandemijos poveikį, 2021 m. ECB ir toliau teikė didelę pinigų politikos paramą. Skatinamoji pinigų politika, įskaitant didelį likvidumą, užtikrino kredito srautą į realiąją ekonomiką. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad 2021 m. euro zonos šalių vyriausybės toliau teikė didelę biudžeto paramą krizės padariniams sušvelninti, taikydamos sutrumpinto darbo laiko schemas, skirdamos didesnes su sveikata susijusias išlaidas, taikydamos kitas paramos įmonėms ir namų ūkiams formas bei didelius paskolų garantijų paketus. Veiksmingai taikant priemonę „Next Generation EU“ ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį („Fit for 55“), šalių ekonomikos atsigavimas bus tvirtesnis, žalesnis ir tolygesnis.

2021 m. privatusis vartojimas padidėjo 3,5 %, ypač sparčiai atsigavęs antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais, daugiausia dėl sušvelnėjusių COVID‑19 plitimo ribojimo priemonių. Vartotojų pasitikėjimas nuo pavasario sparčiai stiprėjo, nes didėjo skiepijimo apimtis ir mažėjo infekcijos baimė, o namų ūkių finansinė padėtis gerėjo, daugiausia dėl teigiamų darbo pajamų pokyčių (žr. 1.6 pav.). Vyriausybės parama namų ūkių disponuojamosioms pajamoms iš lėto buvo mažinama. 2021 m. grynųjų fiskalinių pervedimų poveikis realiųjų disponuojamųjų pajamų augimui tapo neigiamas, nes sumažėjo asmenų, kuriems taikomos darbo vietų išsaugojimo schemos ir kita fiskalinė parama, skaičius. Dėl sparčiai kilusio darbo užmokesčio ir didėjusio užimtumo darbo pajamos, kurios paprastai yra greičiau sunaudojamos nei kiti pajamų šaltiniai, labiausiai prisidėjo prie realiųjų disponuojamųjų pajamų padidėjimo 2021 m. Realiųjų disponuojamųjų pajamų augimą taip pat skatino likutinis perteklius, mišriosios ir nuosavybės pajamos, kurių poveikis per metus tapo teigiamas, tačiau jį slopino neigiami prekybos sąlygų pokyčiai. Po 2020 m. pandemijos sukelto šuolio 2021 m. namų ūkių taupymo norma sumažėjo, nors ir tebebuvo didesnė nei prieš pandemiją, atsižvelgiant į per metus vis dar taikytas viruso plitimo ribojimo priemones ir tebesantį neapibrėžtumą. Tai reiškia, kad 2021 m. pabaigoje privatusis vartojimas ir toliau buvo mažesnis už prieš pandemiją buvusį lygį, nepaisant spartaus atsigavimo.

1.6 pav.

Euro zonos privatusis vartojimas ir namų ūkių disponuojamųjų pajamų išskaidymas

(pokyčiai, procentais, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

2021 m. pirmąjį pusmetį verslo investicijos (apytiksliai išreikštos investicijomis, nesusijusiomis su statyba) labai padidėjo, nes pandemijos plitimo ribojimo priemonės sušvelnėjo, o ekonomika atsigavo ir toliau esant palankioms finansavimo sąlygoms. Tačiau nuo metų vidurio atsigavimą stabdė tiekimo trikdžiai, pasireiškę ilgėjančiais tiekėjų pristatymo terminais bei didėjančiomis žaliavų kainomis, ir tai trukdė verslo investicijoms. Vėliau pakilusios energijos kainos ir metų pabaigoje atsinaujinusi pandemija dar labiau stabdė verslo investicijas. 2021 m. pabaigoje verslo investicijos vėl padidėjo, bet tebebuvo gerokai mažesnės už 2019 m. paskutinį ketvirtį užfiksuotą lygį (žr. 1.5 pav.). Priešingai, investicijos į būstą (arba gyvenamąjį būstą) jau 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį viršijo ikikrizinį lygį. Kitais ketvirčiais medžiagų ir darbuotojų trūkumas neigiamai paveikė statybos veiklos pelningumą. Nepaisant to, palankios finansavimo sąlygos ir pajamų rėmimo priemonės bei didelės sukauptos santaupos palaikė būsto paklausą. 2021 m. pabaigoje investicijos į būstą gerokai viršijo ikikrizinį lygį.

Euro zonos prekyba pasiekė iki pandemijos buvusį lygį 2021 m. pabaigoje, grynajai prekybai teigiamai prisidedant prie metinio BVP augimo. Kalbant apie importą, jo spartų augimą, kurį lėmė atsargų atkūrimo ciklas, stabdė didelė kainų dinamika, ypač dėl padidėjusių energijos importo kainų. Eksportui, kuris 2020 m. pabaigoje pasiekė spartaus gamybos sektoriaus paskatintą atsigavimą, buvo būdingas dviejų skirtingų tempų atsigavimas. Nors nuo antrojo ketvirčio prekių eksporto tempas sumažėjo, nes tiekimo ir transporto trikdžiai paveikė itin svarbias eksportuojančias pramonės šakas, paslaugų eksportui teigiamą įtaką darė daug kontaktų turinčios veiklos, pavyzdžiui, turizmo, atnaujinimas. Iki 2021 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigos tiek importas, tiek eksportas viršijo ikikrizinį lygį.

2021 m. gamybos apimties augimas įvairiuose sektoriuose ir toliau buvo netolygus (žr. 1.7 pav.). Augimą teigiamai veikė ir pramonė, ir paslaugos, tačiau pramonė labiausiai prisidėjo prie realiosios bendrosios pridėtinės vertės didėjimo.

1.7 pav.

Euro zonos realioji bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominę veiklą

(grafikas kairėje: metiniai pokyčiai procentais, kaitos veiksniai, procentiniais punktais; grafikas dešinėje: indeksas: 2019 m. IV ketv. = 100)

Padėtis darbo rinkoje labai gerėjo kartu su atsigaunančiu euro zonos ekonomikos aktyvumu, nors apskritai ji tebebuvo blogesnė nei prieš pandemiją. Nedarbo lygis iš lėto mažėjo – nuo 8,2 % (2021 m. sausio mėn.) iki 7,0 % (gruodžio mėn.) ir buvo žemesnis nei prieš krizę (žr. 1.8 pav.)^[2]. Be to, nors darbo vietų išsaugojimo schemos ir toliau buvo svarbios ribojant atleidimą iš darbo ir taip padedant išsaugoti žmogiškąjį kapitalą, tokių schemų taikymas sumažėjo^[3]. Tačiau kiti darbo rinkos rodikliai vis dar buvo mažesni nei prieš pandemiją. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbtų valandų skaičius buvo 1,8 % mažesnis nei 2019 m. paskutinį ketvirtį, o 2021 m. trečiąjį ketvirtį darbo jėgos aktyvumo lygis buvo maždaug 0,2 procentinio punkto mažesnis (tai rodo, kad apie 0,4 mln. sumažėjo darbuotojų skaičius) (žr. 1.9 pav.). Lėtėjantį darbo jėgos augimą iš dalies lėmė sumažėjusi grynoji imigracija euro zonoje. Skirtingų darbuotojų grupių prisitaikymas prie darbo rinkos buvo nevienodas, iš dalies dėl to, kad kai kurie sektoriai buvo labiau paveikti viruso plitimo ribojimo priemonių ir savanoriško socialinio atstumo laikymosi. 2021 m. trečiąjį ketvirtį žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičius buvo maždaug 4,2 proc. mažesnis nei prieš pandemiją, vidutinės kvalifikacijos darbuotojų –1,7 proc. mažesnis, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų – maždaug 6,8 proc. didesnis^[4].

1.8 pav.

Nedarbas ir darbo jėga

(skalė kairėje: ketvirčio pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais; skalė dešinėje: procentais, palyginti su darbo jėga)

1.9 pav.

Užimtumas, dirbtų valandų skaičius ir darbo jėgos aktyvumo lygis

(skalė kairėje: indeksas: 2019 m. IV ketv. = 100; skalė dešinėje: darbingo amžiaus gyventojų procentinė dalis)

Padidėjęs laisvų darbo vietų lygis, kuris iš pradžių daugiausia buvo būdingas tiems sektoriams, kurie vėl atsidarė po to, kai buvo atšauktos karantino priemonės, atsigaunant veiklai išplito ir kituose sektoriuose. 2021 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais užimtumo augimas padidėjo, o ketvirtąjį ketvirtį, nepaisant tam tikrų kliūčių, susijusių su tiekimo trikdžiais gamybos sektoriuje, vis dar buvo spartus ir plataus masto. Dėl to užimtumas pramonėje, statybos ir mažiau kontaktų turinčiuose paslaugų sektoriuose priartėjo prie prieš pandemiją buvusio lygio. Užimtumo lygis daug kontaktų turinčiuose sektoriuose ir toliau buvo gana žemas, palyginti su prieš pandemiją buvusiu lygiu.

1.3 Fiskalinės politikos priemonės sunkmečiu

2021 m., jau antrus metus iš eilės, didžiausią įtaką euro zonos viešiesiems finansams turėjo COVID‑19 pandemijos padariniai. Vyriausybės, ypač pirmąjį pusmetį, reaguodamos į naujas pandemijos bangas ir siekdamos paremti ekonomikos atsigavimą, teikė papildomą didelio masto paramą. Vis dėlto, remiantis 2021 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, dėl labai padidėjusio ekonominio aktyvumo euro zonos valdžios sektoriaus deficito rodiklis sumažės – nuo 7,2 % (2020 m.) iki 5,9 % BVP (2021 m.) (žr. 1.10 pav.). Tai, kad 2021 m. ir toliau bus teikiama didelė fiskalinė parama, rodė fiskalinė pozicija, pakoreguota atsižvelgiant į pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) skiriamas dotacijas^[5], kuri po 2020 m. labai ekspansyvios politikos 2021 m. buvo iš esmės neutrali.

1.10 pav.

Euro zonos valdžios sektoriaus balansas ir fiskalinės politikos pozicija

(procentais, palyginti su BVP)

2021 m. su krize susijusios ir ekonomikos gaivinimo priemonės euro zonoje, kaip BVP dalis, padidėjo iki 4,4 % (ankstesniais metais sudarė 4,1 %) (žr. 1.11 pav.). Šį padidėjimą lėmė ne tik gerokai didesnės vyriausybės pervedamos lėšos įmonėms, bet ir intensyvesnė parama sveikatos priežiūros srityje bei valdžios sektoriaus investicijos. Tačiau šį padidėjimą iš esmės atsvėrė mažėjantis sutrumpinto darbo laiko schemų taikymas. Nors 2020 m. tokios schemos buvo svarbiausia vyriausybės paramos priemonė, 2021 m. jos pradėtos iš lėto mažinti, nes buvo sušvelnintos ribojamosios priemonės, o darbo rinkos ėmė atsigauti kartu su plačiu mastu padidėjusiu ekonominiu aktyvumu. Padidėjusi gamybos apimtis taip pat paaiškina, kodėl po didelio šuolio ankstesniais metais euro zonos skolos ir BVP santykis 2021 m. šiek tiek sumažėjo – iki 97 %.

1.11 pav.

Su krize susijusios ir ekonomikos gaivinimo priemonės euro zonoje

(procentais, palyginti su BVP)

Pastaruosius dvejus metus vyriausybės pirmiausia fiskalinius poreikius tenkino vykdydamos nacionalinę politiką, bet vis dažniau ir įgyvendindamos ES masto iniciatyvas. 2020 m. liepos mėn., kai ES paskelbė priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) – ES investicijų ir reformų programą, ji tapo Europos bendros politikos atsako pagrindu. Pagal NGEU siūloma finansinė parama ES valstybėms narėms su sąlyga, kad 2021–2026 m. bus įgyvendinti konkretūs investiciniai ir reformų projektai. Šiuo tikslu pagal ją sutelkiama iki 807 mlrd. eurų to meto kainomis, iš jų 401 mlrd. eurų (3,5 % euro zonos BVP) skiriama euro zonos šalims, o kita dalis – kitoms ES valstybėms narėms. Maždaug pusė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kuri yra bene didžiausia NGEU programa, lėšų skiriama kaip paskolos, o kita pusė – kaip negrąžintinos dotacijos. Vis dėlto manoma, kad praktikoje vyraus dotacijos, nes visos euro zonos šalys ketina pasinaudoti visomis dotacijomis, o paskolų kol kas paprašė tik kelios iš jų. Pažymėtina, jog Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pervedimo ypatybė yra ta, kad šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo pandemijos arba kurių BVP vienam gyventojui yra santykinai mažas, turi teisę gauti didesnę šaliai skirtos priemonės lėšų dalį (žr. 1.12 pav.). Pirmiausia, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai bus sėkmingai įgyvendinti, ši ypatybė turėtų padėti sumažinti tarpvalstybinius ekonomikos augimo skirtumus, kurie euro zonoje dar labiau išryškėjo dėl pandemijos.

1.12 pav.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių ir finansavimo prašymų apimtis euro zonos šalyse 2021 m. pabaigoje

(procentais, palyginti su BVP 2020 m.)

1.4 Heterogeninių poveikių nulemtas infliacijos didėjimas

2021 m. euro zonos bendroji infliacija pagal SVKI vidutiniškai buvo lygi 2,6 % – labai padidėjo nuo vidutiniškai 0,3 % vidurkio 2020 m. (žr. 1.13 pav.). Šį padidėjimą daugiausia nulėmė labai pakilusios energijos kainos. Be to, prie infliacinio spaudimo prisidėjo paklausa, viršijanti ribotą pasiūlą kai kuriuose sektoriuose sušvelninus pandemijos apribojimus ir sparčiai atsigaunant pasaulio ir vidaus ekonomikai. Metinės infliacijos šuolis nuo –0,3 % (2020 m. gruodžio mėn.) iki 5,0 % (2021 m. gruodžio mėn.) buvo beprecedentis tiek pagal spartą, tiek pagal metinio augimo tempą 2021 m. pabaigoje (1 intarpe pateikiama daugiau informacijos apie šį padidėjimą nulėmusius veiksnius). Negana to, didėjantys faktinės infliacijos skaičiai nustebino ne vieną kartą. Vertinant ateities perspektyvas, buvo labai tikimasi, kad veiksniai, nulėmę infliacijos padidėjimą 2021 m., išnyks, ir, nors artimiausiu metu infliacija ir toliau bus padidėjusi, per 2022 m. ji turėtų sumažėti. Tačiau 2022 m. vasario mėn. Rusijai įsiveržus į Ukrainą reikšmingai padidėjo su infliacijos perspektyvomis susijęs neapibrėžtumas.

2021 m. didžiausią įtaką bendrosios infliacijos augimui turėjo energijos dedamoji. Tačiau nuo vasaros kitų dedamųjų poveikis taip pat tapo ryškesnis. Viruso plitimo ribojimo priemonių ir kitų apribojimų švelninimas bei ekspansinė fiskalinė ir pinigų politika leido atsigauti paklausai, o tai ypač paskatino vartojimo paslaugas. Kartu dėl didelės pasaulinės paklausos ir tiekimo trikdžių bei pakilusių energijos kainų padidėjo importuojamų ir vietoje gaminamų prekių savikaina. Tai rodė ir didesnis pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir paslaugų kainų dedamųjų poveikis infliacijai vėlesniais metais (žr. 1.13 pav.). Antrąjį pusmetį infliaciją tam tikru mastu veikė ir praėjusiais metais Vokietijoje laikinai taikytas sumažintas PVM.

1.13 pav.

Bendroji infliacija ir jos sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Kadangi metiniai pokyčių tempai taip pat atspindi žemą praėjusių metų pradžios lygį, 2021 m. kainų raidą taip pat galima vertinti atsižvelgiant į bendrojo SVKI ir SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, indeksų kaitą. 2021 m. kainų lygis kilo staigiau negu prieš pandemiją, kai infliacijos rodikliai buvo mažesni už ECB nustatytą infliacijos siekį (žr. 1.14 pav.).

1.14 pav.

Bendrasis SVKI ir SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų

(dėl sezoniškumo ir darbo dienų pakoreguoti indeksai, 2019 m. IV ketv. = 100)

2021 m. įvertinti kainų raidą ir ją lemiančius veiksnius buvo ypač sudėtinga ne tik dėl pandemijos ekonominio poveikio, bet ir dėl tam tikrų su pandemija susijusių techninių veiksnių, turėjusių įtakos infliacijos vertinimui. Pirmasis iš šių veiksnių buvo reguliarus metinis vartojimo svorių koregavimas sudarant SVKI^[6]. Paprastai toks koregavimas būna nedidelis, tačiau 2020 m. vartojimo tendencijos gerokai pasikeitė dėl pandemijos ir įvairių taikomų apribojimų. Pavyzdžiui, su kelionėmis susijusių SVKI dedamųjų svoris 2021 m. SVKI krepšelyje buvo mažesnis dėl to, kad 2020 m. turizmo sezonai buvo menkesni. Apskritai kai kuriais 2021 m. mėnesiais svorių pokyčiai darė didelį poveikį – dažniau didinantį nei mažinantį – metiniam infliacijos lygiui. Iš esmės bendras įvertintas poveikis 2021 m. buvo neigiamas – 0,2 procentinio punkto (žr. 1.13 pav.). Antras techninis veiksnys buvo tas, kad dėl COVID‑19 apribojimų keletą 2020 ir 2021 m. mėnesių kelių SVKI dedamųjų (pavyzdžiui, restoranų ir kelionių) kainų nebuvo galima surinkti iš įprastų šaltinių, todėl jos buvo pakeistos numanomomis, t. y. kitais metodais nustatytomis, kainomis^[7]. Trečias techninis veiksnys buvo tas, kad 2020 ir 2021 m. sezoniniai pardavimo laikotarpiai perkelti į kitus mėnesius nei įprastai, todėl dėl drabužių ir avalynės dedamųjų pramonės prekių, neįskaitant energijos, metinis kainų pokytis buvo labai nepastovus.

Atsižvelgiant į šiuos techninius veiksnius, taip pat reikėtų atsargiai vertinti infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, pokyčius. Įvairūs grynosios infliacijos veiksniai, įskaitant neįtraukimu pagrįstus matus, statistinius matus ir ekonometriškai įvertintus matus, per metus taip pat padidėjo (žr. 1.15 pav.)^[8]. Metų pabaigoje infliacijos lygis, remiantis šiais matais, siekė nuo 2,4 % iki 3,9 %. Be to, 2020 m. kainų raida iš esmės buvo nedidelė ir tai turi 2021 m. pokyčių lygiui didėjantį bazės efektą. Atsižvelgiant į šį aspektą, alternatyvus būdas vertinti 2021 m. infliacijos pokyčius – remtis prieš dvejus metus tą patį mėnesį buvusiu kainų pokyčiu, padalijus jį iš dviejų, kad būtų atspindėtas vidutinis metinis pokytis. Vertinant šį matą, veiksmingai sumažinami iškraipymai, atsirandantys dėl pandemijos laikotarpio pradžioje buvusios labai mažos infliacijos. Skaičiuojant šiuo pagrindu, 2021 m. gruodžio mėn. infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, padidėjo maždaug 1,4 %, taigi, maždaug perpus mažiau, nei skelbiamas 2,6 % metinis augimo tempas (žr. 1.15 pav.). Tačiau per 2021 m. paskutinius mėnesius ši serija taip pat didėja iki 2013 m., pirmaisiais mažos infliacijos dešimtmečio prieš COVID‑19 metais, fiksuoto lygio.

1.15 pav.

Grynosios infliacijos rodikliai

(metiniai pokyčiai, procentais)

2021 m. vartotojų kainų augimo pokyčiams svarbų poveikį turėjo kainų spaudimas. Spaudimas visuose kainų grandinės etapuose labai padidėjo, labiausiai ankstyvuose etapuose ir tarpinių prekių kainoms, o tai rodė tiekimo trukdžių poveikį, ypač 2021 m. antrąjį pusmetį, energijos kainų padidėjimą. Importuojamų produktų kainos kilo šiek tiek daugiau nei 2020 m., iš dalies dėl nuvertėjusio euro. Kainų spaudimo poveikis vartojimo prekių, neįskaitant maisto produktų, gamintojų kainoms – svarbiam pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų dinamikos rodikliui – buvo nuosaikesnis nei ankstesniuose kainų grandinės etapuose, nors ir tebebuvo istoriškai aukštas. Platus vidaus sąnaudų spaudimo rodiklis yra BVP defliatoriaus augimas: 2021 m. vidutiniškai sudarė 2,0 %, taigi, viršijo praėjusių metų vidurkį. Dėl didelio bazės efekto ir vyriausybės paramos priemonių poveikio šiek tiek svyravo sąnaudų sudėtinės dalys, susijusios su vienetinėmis darbo sąnaudomis ir vienetiniu pelnu. Kadangi sumažėjo priklausomybė nuo darbo vietų išsaugojimo schemų ir dauguma darbuotojų grįžo prie viso darbo užmokesčio, atlygio vienam darbuotojui augimas nuo –0,6 % (2020 m.) padidėjo iki vidutiniškai 4,0 % (2021 m.). Kartu, atsižvelgiant į papildomai dirbtų valandų skaičių, padidėjo vieno darbuotojo darbo našumas, šis ryškus padidėjimas neatsispindėjo vienetinėse darbo sąnaudose. Taigi dėl vyriausybės paramos schemų poveikio ir toliau buvo sudėtingiau paaiškinti tokius darbo užmokesčio rodiklius kaip atlygis vienam samdomajam darbuotojui ir atlygis už vieną dirbtą valandą (žr. 1.16 pav.). Tokios priemonės daro mažesnį poveikį sutarto darbo užmokesčio augimui, ir jis tebebuvo nuosaikus – šis rodiklis 2021 m. nuo 1,8 % (2020 m.) vidutiniškai sumažėjo iki 1,5 %^[9]. Tačiau tai galbūt taip pat rodo pandemijos nulemtą uždelsimą pradėti derybas dėl darbo užmokesčio.

1.16 pav.

Darbo sąnaudų rodikliai

(metiniai pokyčiai, procentais)

Profesionaliųjų prognozuotojų ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai 2021 m. padidėjo iki 1,9 % (2020 m. pabaigoje sudarė 1,7 %) (žr. 1.17 pav.). Remiantis specialaus klausimyno, ECB išsiųsto Profesionaliųjų prognozuotojų apklausos (PPA) respondentams, rezultatais, šį lūkesčių koregavimą padėjo paskatinti pranešimas apie naują pinigų politikos strategiją^[10]. Rinkos duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos kompensavimo rodikliai, visų pirma 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m., kito pagal tą pačią tendenciją ir per 2021 m. iš lėto padidėjo. Metų pabaigoje šis rodiklis svyravo šiek tiek žemiau 2 % lygio, o spalio mėn. trumpai jį viršijo. Infliacijos rizikos priedų įverčiai, įtraukti į investuotojų reikalaujamą infliacijos kompensavimą, rodo, kad 2021 m. pirmą kartą per kelerius metus bet kokio laikotarpio infliacijos rizikos priedai pasidarė teigiami. Taip pakoregavus infliacijos kompensavimą, matyti, kad tikrieji ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai, įtraukti į rinkos duomenimis pagrįstus infliacijos kompensavimo rodiklius, didėjo lėčiau^[11].

1.17 pav.

Infliacijos lūkesčių rodikliai, sudaryti pagal apklausų duomenis, ir rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos kompensavimo rodikliai

(metiniai pokyčiai, procentais)

Atlikus pinigų politikos strategijos peržiūrą, buvo nustatyta, kad į SVKI reikia įtraukti savininkų užimtų būstų išlaidas. 2021 m. padaryta didelė pažanga rengiant susijusius rodiklius. Tačiau reikia padaryti dar daugiau, pavyzdžiui, geriau atskirti vartojimo dedamąją nuo investicijų dedamosios, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu, kuris įtrauktas į įverčius^[12]. Eksperimentinis indeksas, sujungiantis SVKI krepšelį ir su nuosavu būstu susijusias vartojimo išlaidas, Europos statistikos sistemoje galėtų atsirasti jau 2023 m., o oficialus indeksas turėtų būti paskelbtas maždaug 2026 m. Kol kas turimi tik šių išlaidų, kurios, tikėtina, 2021 m. pirmuosius tris ketvirčius didėjo vidutiniškai 4,8 % per metus (2020 m. – 2,6 %), eksperimentiniai įverčiai, taigi, jos buvo gerokai dinamiškesnės nei nuomos mokesčiai, kurie įtraukiami į SVKI. 2021 m. SVKI nuomininkų mokami nuomos mokesčiai padidėjo 1,2 % (2020 m. – 1,3 %). Daugiau padidėjusios būsto savininkų išlaidos iš dalies rodo įverčio pobūdį: į indeksą įtraukta sudedamoji dalis, susijusi su naujų būstų pirkimu, kuris yra glaudžiai susijęs su būsto kainomis. Vertinant būsto kainas, matyti, kad ECB gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų rodiklio metinis augimas nuo 5,4 % (2020 m.) padidėjo iki vidutiniškai 7,5 % (per 2021 m. pirmus tris ketvirčius). Suaktyvėjusią būsto rinką rodė kai kurios mažesnės SVKI dedamosios. Pavyzdžiui, kol 2021 m. vėlyvą pavasarį nebuvo gerokai sušvelninti pandemijos apribojimai, žmonės daugiau laiko praleisdavo namuose. Dėl šių pokyčių išaugo būsto atnaujinimo paklausa, o su tuo susijusių prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, priežiūros ir remonto, kilimų ir grindų dangos klojimo, kainos didėjo.

1 intarpas

Infliacijos pagal SVKI šuolį nulėmę veiksniai

2021 m. gruodžio mėn. metinė bendroji infliacija pagal SVKI euro zonoje sudarė 5,0 %, 2020 m. gruodžio mėn. buvo –0,3 %, visus 2020 m. – 0,3 % ir 5 m. iki pandemijos – vidutiniškai 0,9 %.Šis padidėjimas daugiausia atspindėjo ne tik reikšmingai kylančias energijos kainas, bet ir padidėjusią infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nes paklausa viršijo ribotą pasiūlą kai kuriuose sektoriuose, pasauliui ir euro zonai atsigaunant po pandemijos. Įmonės taip pat galėjo padidinti kainas, siekdamos kompensuoti pajamų praradimą, patirtą dėl griežtesnių COVID‑19 apribojimų.

Žemas kainų lygis 2020 m. yra svarbus veiksnys vertinant infliacijos šuolį 2021 m., nes jis naudojamas kaip pagrindas apskaičiuojant 2021 m. metinius augimo tempus. Pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai, smuko naftos kainos, o vėliau – ir vartotojų energijos kainos. Maždaug pusę 2021 m. paskutinio ketvirčio energijos kainų kilimo galima priskirti žemam 2020 m. lygiui^[13]. Maisto produktų kainoms šis poveikis buvo priešingas, nes po su pandemija susijusio šuolio 2020 m. pavasarį maisto produktų kainų pokyčiai 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo palyginti nuosaikūs. Bazės efektą taip pat lėmė netiesioginių mokesčių pokyčiai, visų pirma, laikinas nuo 2020 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. PVM tarifo sumažinimas Vokietijoje reaguojant į krizę. PVM tarifo sumažinimo atšaukimas padidino infliacijos lygį euro zonoje 2021 m. sausio mėn., tačiau 2021 m. antrąjį pusmetį jis taip pat turėjo didinantį poveikį, nes palyginimas su prieš metus buvusiu lygiu buvo grindžiamas naudojant kainas, atspindinčias sumažintą mokesčio tarifą^[14]. Nors kainų dinamika per metus atliko svarbesnį vaidmenį, su maža baze susijęs poveikis metiniam infliacijos lygiui 2020 m., kartu paėmus, paaiškina beveik 2 procentinius punktus bendro 5,3 procentinio punkto padidėjusio bendrojo infliacijos pagal SVKI lygio 2021 m. gruodžio mėn., palyginti su 2020 m. gruodžio mėn. (žr. A pav.).

A pav.

Bendras bendrosios infliacijos pagal SVKI dydžio pokytis 2021 m., palyginti su 2020 m. gruodžio mėn.

(procentiniais punktais)

Antrasis infliacijos šuolio veiksnys buvo tas, kad 2021 m. vartotojų energijos kainos ne tik normalizavosi, bet ir toliau sparčiai didėjo. Iš pradžių pradėjo kilti daugiausia transporto priemonių degalų kainos, nes dėl vykstančio ekonomikos atsigavimo didėjo pasaulinė naftos paklausa, o pasiūla tebebuvo šiek tiek ribota. Vėliau vasarą dujų ir elektros kainos taip pat labai išaugo (žr. B pav. a grafiką). Tai rodo didesnę paklausą, bet taip pat ir tam tikrus dujų tiekimo apribojimus. Dujų paklausa Europoje buvo itin didelė dėl šaltos 2020–2021 m. žiemos ir ramaus vėjo 2021 m. vasarą, todėl vėjo energija buvo pakeista dujomis^[15]. Be to, pirmąjį pusmetį dujų tiekimas iš Norvegijos buvo sumažėjęs dėl vamzdynų priežiūros darbų, o vasarą ES dujų importas iš Rusijos buvo palyginti nedidelis. Pasaulio ekonomikos atsigavimas taip pat padidino dujų paklausą, ypač Kinijoje. Vartotojai didesnę savo išlaidų energijai dalį išleidžia automobilių kurui (apie 40 %) nei dujoms (apie 30 %) ir elektrai (apie 20 %), o kuro kainų pokyčiai paprastai yra pagrindinis energijos kainų kilimo veiksnys. Tačiau 2021 m. rudenį pakilus dujų ir elektros kainoms, šių dedamųjų indėlis į energijos infliaciją euro zonoje buvo istoriškai didelis (žr. B pav. b grafiką).

B pav.

Energijos kainų kilimo raida

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

a) Metinis energijos ir jos pagrindinių dedamųjų infliacijos pagal SVKI rodiklis

b) Pagrindinių dedamųjų poveikis metiniam energijos kainų kilimo lygiui

Trečias pagrindinis infliacijos šuolį lėmęs veiksnys buvo kainų spaudimas, atsiradęs dėl ekonomikos atsivėrimo po su pandemija susijusių apribojimų laikotarpio. Pasaulyje ir šalies viduje paklausa reikšmingai išaugo, o kai kuriuose sektoriuose ji viršijo ribotą pasiūlą. Dėl to pasauliniu mastu atsirado tiekimo sutrikimų, o transportavimo sąnaudos ypač išaugo maždaug 2020–2021 m. sandūroje^[16]. 2021 m. euro zonos gamintojų kainos stabiliai didėjo – ne tik tarpinio vartojimo, bet ir vartojimo prekių kainos. Tiesioginio ir stabilaus ryšio tarp gamintojų ir vartotojų kainų nėra, tačiau 2021 m. antrąjį pusmetį ilgalaikio vartojimo prekių kainos pamažu kilo (žr. C pav.)^[17]. Labiau išryškėjo naujų ir naudotų automobilių, dviračių ir motociklų, taip pat įvairių elektronikos prekių, pavyzdžiui, IT gaminių ir televizorių, kainų raida, t. y. prekių, kurioms, tikėtina, turėjo įtakos produkcijos trūkumas, pavyzdžiui, susijęs su puslaidininkiais arba gabenimo jūriniais konteineriais, ir pristatymo grandinių trikdžiai.

C pav.

Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, išskaidymas

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Vienas iš sektorių, kuriam pandemijos apribojimai turėjo didžiausią poveikį, buvo daug kontaktų turintis paslaugų sektorius. Pamažu sušvelninus apribojimus, šių prekių kainos pradėjo kilti sparčiau. Pavyzdžiui, su kelionėmis susijusių paslaugų (tokių kaip apgyvendinimas, oro transportas ir atostogų paketai) metinis pokytis tapo ypač pastebimas 2021 m. vasarą, prasidėjus atostogų sezonui (žr. C pav.)^[18]. Šis padidėjimas, kaip ir energijos kainos, taip pat iš dalies rodo palyginimą su mažomis kainomis praėjusiais metais. Be to, 2021 m. pavasarį atnaujinus veiklą, pamažu stiprėjo restoranų kainų dinamika. Didesnis daug kontaktų turinčių paslaugų infliacijos lygis reiškė ne tik staiga vėl padidėjusią paklausą, bet ir didesnes sąnaudas bei sumažėjusius pajėgumus dėl su pandemija susijusių reikalavimų, taip pat darbo jėgos trūkumą, nes kai kurioms įmonėms buvo sunku iš naujo įdarbinti per uždarymą atleistus darbuotojus.

Galiausiai 2021 m. infliacijos kintamumui įtakos turėjo keletas kitų specifinių veiksnių, aprašytų 1.4 skirsnio pagrindiniame tekste. Pavyzdžiui, drabužių ir avalynės kainų raidai įtakos turėjo sezoninių išpardavimų laiko pokyčiai, o 2021 m. SVKI dedamųjų svorių pokytis buvo neįprastai didelis, ypač reikšmingas poveikis pastebėtas infliacijai pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto (žr. C pav.).

Apskritai 2021 m. infliacijos pagal SVKI didėjimas daugiausia buvo susijęs su ypatingais veiksniais, atsiradusiais dėl COVD‑19 pandemijos ir ekonomikos atsigavimo. Precedento neturintis krizės pobūdis ir infliacijos šuolio ekonomikos atsigavimo metu veiksnių specifiškumas reiškia ypač didelį neapibrėžtumą ir iššūkius vertinant infliacijos raidą ateinančiu laikotarpiu.

1.5 Tęstinės ryžtingos politikos priemonės palaikė palankias kreditavimo ir finansavimo sąlygas

Kartu su pagerėjusia kova su pandemija fiskalinės, pinigų ir rizikos ribojimo politikos paskatos padėjo 2021 m. sparčiai atsigauti ekonominiam aktyvumui (žr. 1.2 skirsnį). Antrąjį pusmetį investuotojai, padidinę savo infliacijos lūkesčius ir rizikos priedus, taip pat ėmė reikalauti didesnės kompensacijos už infliacijos dinamiką, o tai lėmė ilgalaikių palūkanų normų didėjimą (žr. 1.18 pav.). Šiomis aplinkybėmis ECB dar kartą patvirtino savo skatinamosios politikos poziciją ir įsipareigojimą palaikyti palankias finansavimo sąlygas euro zonoje. Tai bent iš dalies padėjo apsaugoti pajamingumą euro zonoje nuo pasaulio rinkos pokyčių, kai dėl didesnės, negu tikėtasi, infliacijos rinkos dalyviai turėjo nustatyti kainas pradėjus anksčiau, negu tikėtasi, griežtinti pinigų politiką daugelyje išsivysčiusios ekonomikos šalių. Be to, ECB pranešimai jo palankios pinigų politikos pozicijos klausimais ir toliau vykdomas didelio masto turto pirkimas padėjo užkirsti kelią vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumų didėjimui, t. y. vyriausybės obligacijų pajamingumo pokyčiai buvo artimi atitinkamų nerizikingų palūkanų normų pokyčiams. Todėl pagal BVP pasvertas 10 m. trukmės euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumo vidurkis 2021 m. nuolat didėjo ir gruodžio 31 d. buvo 0,27 %, t. y. 51 baziniu punktu didesnis nei 2020 m. pabaigoje (žr. 1.18 pav.). Apskritai finansavimo sąlygos euro zonoje ir toliau buvo palankios.

1.18 pav.

Euro zonos ir JAV ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanų normos, procentais; dienos duomenys)

Nepertraukiamai vykdant įsipareigojimą taikyti palankias pinigų ir fiskalinės politikos priemones, 2021 m. atsigavęs ekonominis aktyvumas prisidėjo prie nuoseklaus akcijų kainų augimo euro zonoje, kurį lėmė labai tvirti ir atsparūs ilgalaikiai pelno lūkesčiai. Nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio ši tendencija buvo laikinai pertraukta, nes rinkos lūkesčiai dėl galimo JAV federalinio rezervo sistemos turto pirkimo mažinimo turėjo įtakos akcijų rinkų dinamikai visame pasaulyje. Sektorių lygmeniu euro zonos bankų akcijų kainos, kurios 2020 m. buvo sumažėjusios, didėjo gerokai sparčiau nei ne finansų sektoriaus akcijų kainos. Euro zonos ne finansų bendrovių akcijų kainų bendras indeksas 2021 m. gruodžio 31 d. buvo apie 19 % didesnis už 2020 m. pabaigoje buvusį lygį, o euro zonos bankų akcijų kainos padidėjo gerokai labiau – daugiau kaip 30 % (žr. 1.19 pav.).

1.19 pav.

Euro zonos ir JAV akcijų rinkų indeksai

(indeksas: 2020 m. sausio 1 d. = 100)

Pinigų kiekio augimas rodė, kad 2021 m. ir toliau buvo sparti pinigų plėtra – augimo tempas buvo artimesnis ilgesnio laikotarpio vidurkiui nei 2020 m., t. y. pirmųjų pandemijos metų tempui, kai jis staigiai paspartėjo (žr. 1.20 pav.). Pinigų kūrimą skatino pinigų atsargos rodiklis P1, parodantis tai, kad įmonės ir namų ūkiai stabiliai kaupė vienadienius indėlius bankuose, nors ir ne taip aktyviai kaip 2020 m. Atsigaunant vartotojų pasitikėjimui ir didėjant išlaidoms, namų ūkių indėlių srautai pasiekė prieš pandemiją buvusį vidurkį. Tai, kad spartaus indėlių augimo 2020 m. neatsvėrė augimo žemiau vidurkio laikotarpis, leidžia daryti prielaidą, jog norima ir toliau turėti daugiau santaupų (tai patvirtina ir atsakymai į ECB vykdomo Vartotojų lūkesčių tyrimo klausimus). Įmonių indėlių srautai taip pat tebebuvo dideli, o tai rodo, kad įmonės toliau didino likvidumo atsargas. Didžiausias pinigų kiekio augimo šaltinis buvo Eurosistemos turto pirkimai, o po jų – kreditai privačiajam sektoriui. Pinigų, fiskalinių ir priežiūros institucijų laiku taikytos tinkamos apimties priemonės per COVID‑19 sukeltą krizę ir toliau užtikrino kreditų teikimą euro zonos ekonomikai palankiomis sąlygomis.

1.20 pav.

P3 ir paskolos privačiajam sektoriui

(metiniai pokyčiai, procentais; dėl sezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota)

Bankų skolinimo sąlygos per metus apskritai buvo palankios. Euro zonos bankų apklausa dėl skolinimo parodė, kad praėjusiais metais euro zonoje sugriežtinti bendrovėms ir namų ūkiams teikiamoms paskoloms taikomi bankų kredito reikalavimai (vidaus gairės arba paskolų patvirtinimo kriterijai) nuo 2021 m. antrojo ketvirčio nepakito. Tai rodo bankų suvokimą apie mažesnę riziką, atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą ir toliau teikiamą paramą pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis, įskaitant paskolų garantijas. Taip pat bankai nurodė, kad ECB turto pirkimo programos, trečiosios serijos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos ir indėlių galimybės neigiama palūkanų norma buvo naudingos teikiant paskolas. Kartu pranešama, kad turto pirkimo programos ir indėlių galimybės neigiama palūkanų norma turėjo įtakos jų pelningumui.

Palaikant mažas euro zonos bankų finansavimo sąnaudas, politikos paramos priemonės padėjo daryti slopinamąjį poveikį paskolų palūkanų normoms ir užkirto kelią plataus masto finansavimo sąlygų sugriežtinimui. 2021 m. bankų paskolų palūkanų normos iš esmės tebebuvo stabilios – buvo ties istoriškai žemiausiu lygiu. Nors būsto paskolos sparčiai didėjo, vartojimo kredito paklausa ir toliau buvo nedidelė, nes per pandemiją sukauptas santaupas buvo galima panaudoti vartojimo išlaidoms. Dėl gausaus pinigų rezervo, nepaskirstytojo pelno padidėjimo, kurį paskatino neseniai atsigavęs ekonomikos augimas, taip pat dėl kitų finansavimo šaltinių, ypač bendrovių tarpusavio paskolų ir prekybos kreditų, atsiradimo sumažėjo įmonių skolinimosi poreikis. Taigi ne finansų bendrovių skolinimasis iš bankų ir jų grynoji skolos vertybinių popierių emisija sumažėjo (po 2020 m. vykusio spartaus augimo), nepaisant to, kad 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį realioji finansavimo skolintomis lėšomis kaina pasiekė naują istoriškai žemiausią lygį. Metinis bankų paskolų įmonėms augimo tempas, pirmaisiais pandemijos metais siekęs 7,1 %, 2021 m. sumažėjo iki 4,3 %, o remiantis apklausos apie įmonių galimybes gauti finansavimą duomenimis, įmonių, nurodančių kliūtis siekiant gauti paskolą, dalis sumažėjo iki prieš pandemiją buvusio lygio. Ne finansų bendrovės taip pat galėjo naudotis akcijomis ir kita nuosavybe kaip finansavimo priemone. Apskritai ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautai 2021 m. toliau didėjo (žr. 1.21 pav.).

1.21 pav.

Grynieji euro zonos ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai, mlrd. eurų)

2 Pinigų politika: tolesnė parama ir nauja strategija

2021 m. ECB taikytas išsamus pinigų politikos priemonių rinkinys ir priemonių pakoregavimas padėjo išvengti prociklinio finansavimo sąlygų griežtinimo ir sumažino likvidumo bei kreditavimo krizės grėsmę, nes bankų sistemoje buvo palaikomas pakankamas likvidumas ir užtikrinamas ekonomikai teikiamų kreditų srautas. Pinigų politikos atsakas buvo esminis stabilizuojantis veiksnys rinkoms, buvęs naudingas ekonomikai bei infliacijos perspektyvoms. Eurosistemos balansas 2021 m. pasiekė istoriškai didžiausią dydį – 8,6 trln. eurų ir buvo 1,6 trln. eurų didesnis negu ankstesnių metų pabaigoje. 2021 m. pabaigoje su pinigų politika susijęs turtas sudarė 80 % viso turto, esančio Eurosistemos balanse. Riziką, susijusią su dideliu balansu, toliau mažino ECB rizikos valdymo sistema.

2.1 ECB pinigų politikos atsakas ir toliau užtikrino tvirtą paramą ekonomikai ir infliacijos perspektyvoms

Palankių finansavimo sąlygų palaikymas

2021 m. pradžioje euro zonos ekonomikos raidą vis dar labai veikė tebesitęsianti COVID‑19 pandemija. Nors pradėtos vykdyti skiepijimo kampanijos buvo svarbus įvykis kovojant su koronavirusu, dėl vėl padidėjusio susirgimų skaičiaus ir naujų viruso atmainų daugelyje euro zonos šalių reikėjo pratęsti arba sugriežtinti viruso plitimo ribojimo priemones. Tai sutrikdė ekonominį aktyvumą ir aptemdė artimiausio laikotarpio perspektyvas. Esant mažai paklausai ir dideliam darbo ir produktų rinkų sąstingiui, infliacija tebebuvo labai nedidelė. Metų pradžioje gaunamieji duomenys iš esmės patvirtino ankstesnį Valdančiosios tarybos pagrindinį scenarijų, kad pandemija artimiausiu metu turės ryškų poveikį ekonomikai ir kad infliacija ilgiau bus maža. Apskritai finansavimo sąlygos euro zonoje buvo palankios. Nors nuo Valdančiosios tarybos 2020 m. gruodžio mėn. posėdžio nerizikingos palūkanų normos šiek tiek pakilo, valstybių ir bendrovių pajamingumo skirtumai buvo atsparūs, obligacijų (įskaitant bendrovių obligacijas) rinkos sąlygos tebebuvo palankios, o bankų skolinimo tiek namų ūkiams, tiek bendrovėms palūkanų normos buvo beveik istoriškai žemiausios.

Tokiomis aplinkybėmis vis dar buvo būtina nemenka pinigų politikos parama, todėl Valdančioji taryba 2021 m. sausio mėn. nusprendė patvirtinti 2020 m. gruodžio mėn. nustatytą skatinamąją pinigų politikos poziciją, siekdama palaikyti palankias finansavimo sąlygas pandemijos laikotarpiu^[19]. Ji buvo skirta neapibrėžtumui sumažinti ir pasitikėjimui sustiprinti, vartojimo išlaidoms ir verslo investicijoms padidinti, ekonominiam aktyvumui ir kainų stabilumui vidutiniu laikotarpiu palaikyti. Grynieji pirkimai pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), kuriai buvo skirta 1 850 mlrd. eurų ir kuri buvo pratęsta bent iki 2022 m. kovo pabaigos, padėjo palaikyti palankias finansavimo sąlygas visuose ekonomikos sektoriuose, o trečiosios serijos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO III) tebebuvo patrauklus finansavimosi šaltinis bankams, skatinęs bankų skolinimą bendrovėms ir namų ūkiams. Lėšų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, tolesnis reinvestavimas ir pagal turto pirkimo programą (TPP) toliau kas mėnesį vykdomi 20 mlrd. eurų grynieji turto pirkimai taip pat palaikė finansavimo sąlygas, rodydami, kad Eurosistema dalyvauja rinkose pandemijos laikotarpiu ir jam pasibaigus.

Nors pirmaisiais metų mėnesiais viruso atmainų plitimas ir su tuo susijęs viruso plitimo ribojimo priemonių išplėtimas ir sugriežtinimas darė vis didesnę įtaką ekonominiam aktyvumui, bendroji infliacija dėl konkrečioms šalims būdingų ir techninių veiksnių (įskaitant bazės efektus), taip pat dėl pastebimai padidėjusių energijos kainų ėmė sparčiai augti nuo neigiamo lygio. Tačiau vis dar esant nedidelei paklausai ir dideliam darbo ir produktų rinkų sąstingiui, pagrindinių kainų spaudimas tebebuvo nedidelis. Ilgalaikės nerizikingos palūkanų normos ir vyriausybių obligacijų pajamingumas toliau didėjo nuo gruodžio mėn. įvykusio Valdančiosios tarybos posėdžio. Kadangi šios rinkos palūkanų normos yra pagrindinės lyginamosios normos, naudojamos nustatant kitų kapitalo rinkos priemonių, pavyzdžiui, bendrovių ir bankų obligacijų, kainas, taip pat nustatant bankų paskolų namų ūkiams ir bendrovėms kainas, šių palūkanų normų sukeliami sukrėtimai vėliau paprastai daro įtaką finansavimo sąlygoms platesniu mastu. Jeigu šios rinkos palūkanų normos būtų didėjusios daug ir ilgai, tai galėjo lemti pernelyg ankstyvą finansavimo sąlygų griežtinimą visiems ekonomikos sektoriams. Tai būtų buvęs prieštaravimas Valdančiosios tarybos 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. prisiimtam įsipareigojimui palaikyti palankias finansavimo sąlygas pandemijos laikotarpiu ir išvengti bet kokio griežtinimo, kuris būtų nesuderinamas su neigiamo pandemijos poveikio prognozuojamai infliacijos raidai mažinimu. Sugriežtinus finansavimo sąlygas, būtų padidėjęs neapibrėžtumas ir sumažėjęs pasitikėjimas, o tai dar labiau sumažintų ekonominį aktyvumą ir keltų grėsmę kainų stabilumui vidutiniu laikotarpiu.

Kovo mėn. sugriežtėjus finansavimo sąlygoms, o infliacijos perspektyvai nepagerėjus, Valdančioji taryba nusprendė kitą ketvirtį grynuosius pirkimus pagal SPPP vykdyti gerokai sparčiau negu pirmaisiais metų mėnesiais. Buvo dar kartą patvirtintos kitos gruodžio mėn. politikos priemonės^[20]. Balandžio mėn. grynųjų pirkimų tempas ir kitos priemonės nesikeitė, nes gauta informacija patvirtino kovo mėn. posėdyje atliktą bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvų vertinimą.

Ekonomikos atsigavimas ir nauja strategija

Metų viduryje, pasikeitus COVID-19 užsikrėtimo lygiui ir paspartėjus skiepijimo kampanijoms, euro zonos ekonomika vėl atsigavo. Nepaisant to, kad atsirado naujų viruso atmainų, spaudimas sveikatos priežiūros sistemai mažėjo. Birželio mėn. paskelbtose Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatyta, kad 2021 m. antrąjį pusmetį infliacija toliau didės, o 2022 m. vėl sumažės, nes buvo tikimasi, kad išnyks laikini veiksniai. Buvo manoma, kad grynosios infliacijos spaudimas pamažu didės per visą prognozuojamąjį laikotarpį, ir suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI), neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės buvo padidintos. Tačiau vis dar buvo prognozuojama, kad bendroji infliacija per visą prognozuojamą laikotarpį bus mažesnė už Valdančiosios tarybos nustatytą tikslą, o grynoji infliacija išliks mažesnė nei 2 %. Nors bendrovių ir namų ūkių finansavimo sąlygos ir toliau buvo stabilios, rinkos palūkanų normos iki birželio 10 d., kurią vyko Valdančiosios tarybos posėdis, toliau didėjo. Tai iš dalies lėmė pagerėjusios ekonomikos perspektyvos, tačiau bet kokį platesnio masto finansavimo sąlygų griežtinimą Valdančioji taryba laikė pernelyg ankstyvu ir keliančiu riziką ekonomikos atsigavimui ir infliacijos perspektyvoms.

Kadangi prognozuojama infliacijos trajektorija ir toliau buvo žemesnė nei prieš pandemiją, taip pat esant griežtesnių finansavimo sąlygų rizikai, Valdančioji taryba birželio mėn. nusprendė tęsti grynuosius turto pirkimus pagal SPPP gerokai sparčiau negu pirmaisiais metų mėnesiais, taip pat patvirtino visas kitas savo politikos priemones.

Liepos 8 d. Valdančioji taryba baigė pinigų politikos strategijos peržiūrą (žr. 2.4 skirsnį). Į naująją strategiją buvo įtraukti du pagrindiniai veiksniai, kurie turi atsispindėti formuojant Valdančiosios tarybos pinigų politikos poziciją: pirma, buvo patvirtintas naujas simetrinis 2 % infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslas; antra, atsirado sąlyginis įsipareigojimas vykdant pinigų politiką struktūriškai žemų nominaliųjų palūkanų normų aplinkoje atsižvelgti į faktinės apatinės ribos poveikį, dėl kurio reikėtų imtis ypač stiprių arba ilgą laiką vykdomų pinigų politikos priemonių, ekonomikai priartėjus prie apatinės ribos. Todėl Valdančioji taryba, siekdama naujo tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, liepos mėn. vykusiame posėdyje pinigų politikos klausimais patikslino savo ateities gaires dėl pagrindinių ECB palūkanų normų, susiedama savo politikos kryptį su trimis konkrečiomis sąlygomis, susijusiomis su infliacijos perspektyva. Valdančioji taryba nurodė, kad pagrindinės ECB palūkanų normos turėtų nesikeisti arba būti mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasieks 2 % lygį ir užtikrintai bus ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga bus pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 % lygiu. Jos teigimu, dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kuriuo infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.

Iki liepos mėn. posėdžio rinkos palūkanų normos sumažėjo, o daugumos bendrovių ir namų ūkių finansavimo sąlygos ir toliau buvo palankios. Nors infliacija ir toliau didėjo, iš esmės buvo tikimasi, kad tai bus laikinas reiškinys, o vidutinės trukmės perspektyvos tebebuvo nedidelės. Euro zonos ekonomika atsigavo ir toliau, nors dėl plintančios koronaviruso delta atmainos kilo vis daugiau neapibrėžtumo. Buvo manoma, kad, norint užtikrinti, jog ekonomikos atsigavimas taptų ilgalaike plėtra, ir siekiant kompensuoti neigiamą pandemijos poveikį infliacijai, labai svarbu išsaugoti palankias finansavimo sąlygas. Todėl Valdančioji taryba ir toliau tikėjosi, kad pirkimai pagal SPPP bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius metų mėnesius. Ji taip pat patvirtino kitas politikos priemones.

Parama siekiant tvirto ekonomikos atsigavimo ir galiausiai grįžimo prie 2 % infliacijos tikslo

Iki rugsėjo mėn. euro zonos ekonomika vis labiau atsigavo ir buvo tikimasi, kad iki metų pabaigos gamybos apimtis turėtų viršyti iki pandemijos buvusį lygį. Naujosiose ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai 2021 m. infliacijos prognozės buvo padidintos dėl didelio sąnaudų spaudimo, atsirandančio dėl laikino medžiagų ir įrangos trūkumo, nenykstančio didesnio, negu tikėtasi, energijos kainų poveikio, taip pat laikino PVM sumažinimo Vokietijoje nuo 2020 m. liepos iki gruodžio mėn. poveikio. Tačiau vis dar buvo vertinama, kad 2023 m. infliacija bus gerokai mažesnė nei 2 %, nors ji buvo šiek tiek padidinta, atsižvelgiant į geresnes augimo perspektyvas ir sparčiau mažėjantį ekonomikos sąstingį. Rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai toliau didėjo ir buvo gerokai didesni už per pandemiją pasiektas žemumas, nors ir tebebuvo mažesni už ECB siekiamą vidutiniu laikotarpiu 2 % infliacijos pagal SVKI tikslą. Bankų paskolų palūkanų normoms pasiekus istorines žemumas, finansavimo sąlygos bendrovėms, namų ūkiams ir viešajam sektoriui tebebuvo palankios.

Remdamasi šiek tiek pagerėjusiomis vidutinės trukmės infliacijos raidos prognozėmis ir atsižvelgdama į vyraujantį finansavimo sąlygų lygį, Valdančioji taryba rugsėjo mėn. nusprendė, kad palankios finansavimo sąlygos gali būti palaikomos ir vykdant grynuosius turto pirkimus pagal SPPP ne taip sparčiai kaip per ankstesnius du ketvirčius. Valdančioji taryba patvirtino kitas savo priemones.

Valdančiosios tarybos spalio mėn. posėdžio metu euro zonos ekonomika ir toliau sparčiai atsigavo. Tačiau augimo tempas buvo šiek tiek sulėtėjęs, ypač dėl to, kad kai kuriuose sektoriuose gamybą stabdė medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumas. Infliacija toliau didėjo, pirmiausia dėl sparčiai kylančių energijos kainų, taip pat dėl to, kad atsigaunanti paklausa viršijo ribotą pasiūlą. Buvo numatoma, kad artimiausiu metu infliacija toliau didės, o per ateinančius metus sumažės. Nuo rugsėjo mėn. rinkos palūkanų normos padidėjo. Nepaisant to, ekonomikos finansavimo sąlygos tebebuvo palankios, ypač dėl to, kad bankų skolinimo bendrovėms ir namų ūkiams palūkanų normos tebebuvo istoriškai žemo lygio. Todėl Valdančioji taryba dar kartą patvirtino savo rugsėjo mėn. poziciją, palikdama nepakeistą grynųjų turto pirkimų pagal SPPP tempą ir visas kitas priemones.

Metų pabaigoje ekonominį aktyvumą varžė nauji su pandemija susiję apribojimai ir neužtikrintumas, ypač dėl atsiradusios koronaviruso omikron atmainos, tebesitęsiantis medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumas bei gerokai padidėjusios energijos kainos. Dėl paskutinį ketvirtį sulėtėjusio augimo ir lūkesčių, kad tai tęsis ir 2022 m. pirmąją pusę, Eurosistemos ekspertų gruodžio mėn. augimo prognozės 2022 m. buvo sumažintos. Vis dėlto buvo tikimasi, kad 2022 m. augimas vėl gerokai paspartės. Lapkričio mėn. infliacija toliau didėjo sparčiau, nei prognozuota, tačiau buvo tikimasi, kad 2022 m. ji mažės. Rinkos ir apklausų duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai šiek tiek priartėjo prie 2 %. Tikėtasi, kad tai kartu su laipsnišku ekonomikos grįžimu prie visiško pajėgumo ir tolesniu darbo rinkos gerėjimu, skatinančiu spartesnį darbo užmokesčio augimą, paskatins grynąją infliaciją pakilti, o bendrąją infliaciją vidutiniu laikotarpiu priartins prie Valdančiosios tarybos tikslo. Todėl, palyginti su rugsėjo mėn., gruodžio mėn. ekspertų bendrosios ir grynosios infliacijos prognozės buvo padidintos, tačiau 2024 m., sudarydamos 1,8 %, jos ir toliau buvo mažesnės už tikslinę infliaciją pagal SVKI. Gruodžio mėn. ekonomikos finansavimo sąlygos tebebuvo palankios: rinkos palūkanų normos nuo spalio mėn. įvykusio Valdančiosios tarybos posėdžio iš esmės nepakito, o bankų paskolų bendrovėms ir namų ūkiams palūkanų normos tebebuvo istoriškai žemo lygio.

Gruodžio mėn. vykusio posėdžio metu Valdančioji taryba nusprendė, kad pažanga, padaryta atsigaunant ekonomikai ir siekiant vidutinės trukmės infliacijos tikslo, leidžia per kitus ketvirčius pamažu mažinti turto pirkimo tempą. Kartu, norint vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties 2 %, vis dar reikės imtis skatinamųjų pinigų politikos priemonių, o buvęs neapibrėžtumas parodė, kad, vykdant pinigų politiką, reikia palaikyti lankstumą ir galimybę rinktis. Atsižvelgdama į tai, Valdančioji taryba priėmė toliau nurodytus sprendimus.

Pirma, Valdančioji taryba numatė 2022 m. pirmąjį ketvirtį mažinti grynųjų pirkimų pagal SPPP tempą, o 2022 m. kovo pabaigoje nutraukti grynuosius pirkimus.

Antra, buvo pratęstas pagal SPPP gautų lėšų reinvestavimo laikotarpis. Valdančioji taryba išreiškė ketinimą reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, ne trumpiau kaip iki 2024 m. pabaigos. SPPP portfelio laipsniškas mažinimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bet kokiu atveju bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamai pinigų politikos pozicijai.

Trečia, Valdančioji taryba pabrėžė, kad pandemija parodė, jog esant nepalankioms sąlygoms turto pirkimo planavimo ir vykdymo lankstumas padeda šalinti pinigų politikos perdavimo trikdžius ir yra naudingas siekiant užtikrinti, kad jos politikos tikslas bus siekiamas veiksmingiau. Todėl, atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos įgaliojimus, esant nepalankioms sąlygoms, kai pinigų politikos perdavimo trikdžiai gali kelti grėsmę kainų stabilumui, pinigų politika tebebūtų lanksti. Visų pirma, jei dėl pandemijos atsinaujintų rinkos susiskaidymas, pagal SPPP gautų lėšų reinvestavimą bet kuriuo metu būtų galima lanksčiai koreguoti pagal laiką, turto klases ir jurisdikcijas. Šią nuostatą būtų galima taikyti ir Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimui viršijant išperkamą sumą, kad būtų išvengta pirkimo šioje jurisdikcijoje nutraukimo, kuris galėtų pakenkti pinigų politikos perdavimui Graikijos ekonomikai, jai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Grynieji pirkimai pagal SPPP taip pat galėtų būti atnaujinti, jei to prireiktų, siekiant įveikti neigiamus sukrėtimus, susijusius su pandemija.

Ketvirta, atsižvelgdama į laipsnišką turto pirkimo apimčių mažinimą ir siekdama užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija ir toliau atitiktų infliacijos stabilizavimąsi ties siektina riba vidutiniu laikotarpiu, Valdančioji taryba nusprendė, kad 2022 m. antrąjį ketvirtį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd., o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį. Nuo 2022 m. spalio mėn. grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 20 mlrd. eurų kas mėnesį tol, kol reikės, kad būtų sustiprintas skatinamasis palūkanų normų poveikis. Valdančioji taryba tikėjosi, kad grynieji pirkimai bus baigti netrukus prieš jai pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas.

Valdančioji taryba taip pat išreiškė ketinimą ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Buvo patvirtintas pagrindinių ECB palūkanų normų dydis ir ateities gairės dėl būsimos palūkanų normų raidos.

Valdančioji taryba taip pat nurodė, kad ji toliau stebės bankų finansavimo sąlygas ir užtikrins, kad sueinantys TITRO III operacijų terminai nesutrukdytų sklandžiam pinigų politikos perdavimui. Ji taip pat reguliariai vertins, koks yra tikslinio skolinimo operacijų poveikis pinigų politikos pozicijai. Valdančioji taryba teigė, kad, kaip jau buvo skelbta anksčiau, ji tikisi, jog specialiųjų sąlygų pagal TITRO III taikymas bus baigtas 2022 m. birželio mėn. Ji taip pat vertins dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistemos tinkamą priderinimą, kad dėl neigiamų palūkanų normų politikos nebūtų ribojami bankų tarpininkavimo pajėgumai esant dideliam likvidumo pertekliui. Valdančioji taryba dar kartą nurodė, jog yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, siekdama užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties jos siekiamu 2 % lygiu.

Apibendrinant galima teigti, kad 2021 m., siekiant įveikti neigiamą pandemijos poveikį infliacijos perspektyvai, buvo toliau palaikoma stipriai skatinamoji pinigų politika. Išsamaus priemonių rinkinio pakoregavimas padėjo palaikyti palankias finansavimo sąlygas. Šios priemonės buvo veiksmingos ribojant vyriausybės obligacijų pajamingumą (žr. 2.1 pav.), kuris lemia namų ūkių, bendrovių ir bankų finansavimo išlaidas. Jos taip pat padėjo išsaugoti labai palankias bankų finansavimosi sąnaudas (žr. 2.2 pav.). Be to, jomis buvo užtikrinta, kad namų ūkiai ir bendrovės gautų naudos iš šių palankių finansavimo sąlygų, nes palūkanų normos tais metais siekė istoriškai žemiausius lygius – atitinkamai 1,31 % ir 1,36 % (žr. 2.3 pav.). Antrąjį pusmetį infliacija gerokai padidėjo, o ekonomika iš esmės toliau atsigavo. Atsižvelgdama į ekonomikos atsigavimo pažangą ir tai, kaip sekasi siekti infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu, Valdančioji taryba nusprendė nuo 2022 m. pradžios pradėti pamažu mažinti turto pirkimus. Apskritai pinigų politikos priemonės 2021 m. užtikrino palankias finansavimo sąlygas, padėjusias toliau atsigauti ekonomikai ir priartinti infliaciją prie Valdančiosios tarybos nustatyto tikslo.

2.1 pav.

Pagal BVP pasvertas 10 m. trukmės euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas ir 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso norma

(procentais, per metus)

2.2 pav.

Bendra bankų finansavimosi skolintomis lėšomis kaina

(bendra indėlių ir įkaitu neužtikrinto finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina; procentais per metus)

2.3 pav.

Bankų paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams vidutinės palūkanų normos

(metinės palūkanų normos, procentais)

2.2 Tebekylant iššūkiams toliau didėja Eurosistemos balansas

2021 m. Eurosistema toliau įgyvendino priemones, įvestas reaguodama į COVID‑19 protrūkį, t. y. SPPP, SPITRO ir perkalibruotą TITRO III, taip pat vykdė turto pirkimus pagal TPP. Dėl šių priemonių 2021 m. Eurosistemos balansas padidėjo 23 % (1,6 trln. eurų) ir metų pabaigoje pasiekė naują istoriškai aukščiausią lygį – 8,6 trln. eurų.

2021 m. pabaigoje su pinigų politika susijęs turtas Eurosistemos balanse sudarė 6,9 trln. eurų. Tai paskolos euro zonos kredito įstaigoms – jos sudarė 26 % viso turto (kaip ir 2020 m. pabaigoje), ir pinigų politikos tikslais įsigytas turtas – maždaug 55 % viso turto (2020 m. pabaigoje – 53 %) (žr. 2.4 pav.). Kitą finansinį turtą daugiausia sudarė Eurosistemos turima užsienio valiuta, auksas ir ne pinigų politikos portfeliai eurais.

Kalbant apie įsipareigojimus, kredito įstaigų laikomos atsargos ir sandorių šalių naudojimasis indėlių galimybe padidėjo iki 4,3 trln. eurų (2020 m. pabaigoje sudarė 3,5 trln. eurų) ir 2021 m. pabaigoje sudarė 50 % (kaip ir 2020 m. pabaigoje) visų įsipareigojimų. Banknotai apyvartoje didėjo sparčiau už istorinę augimo tendenciją – sudarė 1,5 trln. eurų (2020 m. pabaigoje – 1,4 trln. eurų) ir 2021 m. pabaigoje sudarė 18 % visų įsipareigojimų (2020 m. pabaigoje – 21 %). Kiti įsipareigojimai, įskaitant kapitalo ir perkainojimo sąskaitas, padidėjo iki 2,7 trln. eurų (2020 m. pabaigoje – 2,1 trln. eurų) ir sudarė 32 % visų įsipareigojimų (2020 m. pabaigoje– 29 %) (žr. 2.4 pav.). Kitų įsipareigojimų padidėjimą daugiausia lėmė nuo 516 mlrd. iki 590 mlrd. eurų padidėję valdžios sektoriaus indėliai, kurie sudarė 22 % kitų įsipareigojimų (2020 m. pabaigoje – 25 %), ir Tarptautinio valiutos fondo specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo, kuris padidėjo iki 179 mlrd. eurų (2020 m. pabaigoje buvo 55 mlrd. eurų) ir sudarė 7 % kitų įsipareigojimų (2020 m. pabaigoje – 3 %).

2.4 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

Siekdamas, kad dviejų pakopų atlyginimo už kredito įstaigų laikomas atsargas sistema būtų skaidresnė, 2020 m. liepos mėn. ECB nusprendė skelbti susijusius agreguotus Eurosistemos ir nacionalinio lygmens duomenis. Tai taip pat leidžia geriau suprasti atsargų, kurios yra didžiausias Eurosistemos balanso įsipareigojimų straipsnis, pokytį. Konkrečiai, dabar Eurosistema skelbia privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio privalomųjų atsargų dydžio vidurkius, atsargų einamosiose sąskaitose vidurkius ir atsargų pertekliaus vidurkius nacionaliniu lygiu. Be to, reguliariai skelbiami Eurosistemos ir nacionaliniai duomenys apie pagal dvipakopę atlyginimo už laikomas atsargas sistemą: neapmokestinamą sumą, apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias perteklines atsargas bei nepanaudotą neapmokestinamą sumą.

TPP ir SPPP portfelių trukmė ir pasiskirstymas pagal turto klases bei jurisdikciją

TPP sudaro keturios turto pirkimo programos: trečioji padengtųjų obligacijų pirkimo programa (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP). 2020 m. SPPP pradėta vykdyti kaip atsakas į pandemiją. Visos pagal TPP tinkamomis laikomos turto kategorijos taip pat tinkamos ir pagal SPPP. 2021 m. Eurosistema toliau vykdė turto pirkimus pagal TPP ir SPPP. Pirkimai buvo vykdomi sklandžiai, atsižvelgiant į atitinkamas vyraujančias rinkos sąlygas.

2021 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai, vertinant pagal amortizuotą savikainą, sudarė 3,1 trln. eurų. 2021 m. pabaigoje, kaip ir 2020 m. pabaigoje, VSPP sudarė didžiausią TPP dalį – 2,5 trln. eurų, arba 80 % visų pagal TPP turimų vertybinių popierių. Pagal VSPP jurisdikcijoms skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą. Be to, kai kurie nacionaliniai centriniai bankai įsigijo ES viršvalstybinių institucijų išleistų vertybinių popierių, įskaitant 2021 m. išleistas obligacijas, kurios skirtos ekonomikos gaivinimo planui pagal ES priemonę „Next Generation EU“ finansuoti. 2021 m. pabaigoje pagal VSPP turimų vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas iki išpirkimo buvo 7,3 metų (toks pat kaip ir 2020 m. pabaigoje), su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų. Metų pabaigoje TUVPPP sudarė 1 % (28 mlrd. eurų) visų pagal TPP turimų vertybinių popierių, 9,5 % (298 mlrd. eurų) – pagal POPP3 ir 10 % (310 mlrd. eurų) – pagal BSPP. Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, pasakytina, kad 2021 m. didžiausią įtaką TPP portfelio augimui darė BSPP, pagal kurią vykdomi grynieji pirkimai sudarė 61 mlrd. eurų. Vykdant pirkimus pagal BSPP ir POPP3, vadovaujamasi lyginamuoju indeksu, kuris apskaičiuojamas atitinkamai pagal visų BSPP pirkimams tinkamų bendrovių obligacijų ir padengtųjų obligacijų rinkos kapitalizaciją.

2021 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai, vertinant pagal amortizuotą savikainą, sudarė 1,6 trln. eurų. Turimos padengtosios obligacijos sudarė mažiau nei 1 % (6 mlrd. eurų visos sumos), bendrovių obligacijos – 3 % (44 mlrd. eurų), o viešojo sektoriaus obligacijos – 97 % (1 531 mlrd. eurų).

Vykdant viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimą pagal SPPP, jurisdikcijoms priskiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą. Tačiau pirkimai buvo vykdomi lanksčiai, todėl pirkimo srautų pasiskirstymas pagal turto klases ir jurisdikcijas apžvelgiamu laikotarpiu nebuvo vienodas. 2021 m. pabaigoje pagal SPPP turimų viešojo sektoriaus vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas iki išpirkimo buvo 7,6 metų, su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų.

Eurosistema reinvestavo gautas išpirkimo sumas už TPP ir SPPP portfeliuose laikomus vertybinius popierius suėjus jų išpirkimo terminui. Privačiojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimas 2021 m. sudarė 82 mlrd., o viešojo sektoriaus vertybinių popierių reinvesticijos pagal VSPP ir SPPP – 362 mlrd. eurų. Pagal VSPP, BSPP ir POPP3 įsigytas turtas ir toliau buvo skolinamas siekiant palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkų likvidumą. Pagal SPPP turimi vertybiniai popieriai taip pat yra skolinami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pagal TPP. 2021 m. lapkričio mėn. Valdančioji taryba padidino vertybinių popierių skolinimo už grynųjų pinigų įkaitą limitą iki 150 mlrd. eurų, atsižvelgdama į gerokai padidėjusį Eurosistemos turimų vertybinių popierių kiekį.

Eurosistemos refinansavimo operacijų pokyčiai

Nuo 2020 m. pabaigos pagal Eurosistemos refinansavimo operacijas pasiskolintų ir dar negrąžintų lėšų suma padidėjo 409 mlrd. ir 2021 m. pabaigoje sudarė 2,2 trln. eurų. Šis padidėjimas atspindi 2021 m. pagal TITRO III pasiskolintų 449 mlrd. eurų sumos grynąjį poveikį. Savanoriškas išankstinis 139 mlrd. eurų pagal TITRO III grąžinimas ir 15,7 mlrd. eurų grąžinimo termino suėjimas pagal TITRO II ir 23,2 mlrd. eurų – pagal SPITRO (atėmus 2021 m. pasiskolintą sumą) turėjo nedidelį poveikį bendrai pasiskolintų ir dar negrąžintų lėšų sumai. Eurosistemos refinansavimo operacijų vidutinis svertinis pasiskolintų ir negrąžintų lėšų grąžinimo terminas sutrumpėjo nuo maždaug 2,4 metų (2020 m. pabaigoje) iki maždaug 1,74 metų (2021 m. pabaigoje).

Įkaitui ECB taikomų sąlygų sušvelninimo priemonės

2020 m. balandžio mėn. Valdančiosios tarybos patvirtintos įkaitui taikomų sąlygų sušvelninimo priemonės buvo toliau taikomos 2021 m. Tarp šių priemonių yra kredito reikalavimų kaip įkaito naudojimo galimybių išplėtimas (įskaitant paskolas, kurioms taikomos garantijų schemos, patvirtintos euro zonos šalyse reaguojant į pandemiją), įkaito įvertinimas mažesne nei rinkos verte taikant nustatytą 20 % koeficientą, turto, kuris pandemijos pradžioje atitiko kredito kokybės reikalavimus, tinkamumo išlaikymas (esant tam tikroms sąlygoms) ir minimalaus kredito kokybės reitingo reikalavimo netaikymas Graikijos Respublikos išleistiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams. Šios laikinosios priemonės, kurių taikymas pratęstas iki 2022 m. birželio mėn., tebebuvo viena iš pagrindinių ECB pinigų politikos atsako į pandemiją dalių.

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto suma padidėjo 695 mlrd. eurų ir 2021 m. pabaigoje sudarė 16,4 trln. eurų (žr. 2.5 pav.). Šį padidėjimą daugiausia lėmė centrinės valdžios vertybiniai popieriai, kurie ir toliau buvo didžiausia turto klasė (8,9 trln. eurų). Kitos turto klasės apima bendrovių obligacijas (1,8 trln. eurų), padengtąsias obligacijas (1,6 trln. eurų) ir neužtikrintąsias bankų obligacijas (1,6 trln. eurų). Regiono valdžios obligacijoms (598 mlrd. eurų), turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams (572 mlrd. eurų) ir kitam antrinę rinką turinčiam turtui (1,2 trln. eurų) teko palyginti nedidelė dalis.

2.5 pav.

Reikalavimus atitinkančio įkaito pokyčiai

(mlrd. eurų)

2021 m. panaudoto įkaito suma padidėjo 243 mlrd. eurų ir metų pabaigoje sudarė 2,8 trln. eurų (žr. 2.6 pav.). Tokį pokytį daugiausia lėmė kredito reikalavimai (915 mlrd. eurų), padengtosios bankų obligacijos (718 mlrd. eurų), centrinės valdžios vertybiniai popieriai (435 mlrd. eurų) ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (406 mlrd. eurų). Neužtikrintosios bankų obligacijos (141 mlrd. eurų), regiono valdžios vertybiniai popieriai (88 mlrd. eurų) ir bendrovių obligacijos (77 mlrd. eurų) sudarė mažesnę viso panaudoto įkaito dalį.

2.6 pav.

Įkaito panaudojimo pokyčiai

(mlrd. eurų)

2.3 Su TPP ir SPPP siejama finansinė rizika

Kaip jau paaiškinta pirmiau, grynieji pirkimai pagal TPP buvo vykdomi siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normos poveikį. TPP buvo papildyta SPPP, kuria siekiama kovoti su dėl COVID‑19 pandemijos kylančia didele rizika pinigų politikos perdavimo mechanizmui ir euro zonos ekonomikos perspektyvoms.

Kaip ir kitos pinigų politikos priemonės, vienakrypčiai turto pirkimai pagal TPP ir SPPP yra neatsiejamai susiję su finansinėmis rizikomis, kurias valdo ir kontroliuoja Eurosistema. Esant keliems galimiems politikos įgyvendinimo būdams, Eurosistemos vykdoma rizikos valdymo funkcija siekiama rizikos valdymo efektyvumo, t. y. politikos tikslų siekiama taip, kad Eurosistemai kiltų mažiausia rizika^[21].

Pirkimams, vykdomiems pagal TPP ir SPPP, buvo sukurtos specialios finansinės rizikos valdymo sąrangos. Jose atsižvelgiama į programų politikos tikslus, taip pat į įsigyjamo įvairių rūšių turto ypatybes ir rizikos profilį. Abi šias sąrangas sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir limitai. Šios sąrangos taikomos perkant turtą, reinvestuojant lėšas, gautas iš įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui ir nupirktiems vertybiniams popieriams, kol jie yra Eurosistemos balanse.

Taikant rizikos valdymo sąrangas, ne tik mažinama finansinė rizika, bet ir padedama, kiek tai įmanoma, siekti politikos tikslų, kai turto pirkimai vykdomi orientuojantis į diversifikuotą, rinkos atžvilgiu neutralų turto paskirstymą. Taikant šias sąrangas, taip pat atsižvelgiama į nefinansinę riziką, pavyzdžiui, teisinę, operacinę ir reputacinę.

Šiame skirsnyje aprašomos šiuo metu taikomos finansinės rizikos valdymo sąrangos, kuriomis reguliuojamas TPP ir SPPP įgyvendinimas^[22]. Pagrindiniai sąrangų elementai apibendrinami 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė

Pagrindiniai TPP ir SPPP rizikos valdymo sąrangų elementai

Vienakrypčiams turto pirkimams taikomi tinkamumo reikalavimai

Turto pirkimams pagal TPP ir SPPP tinkamas tik antrinę rinką turintis turtas, kuris priimamas kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms. Įkaito tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijai yra nurodyti pinigų politikos priemonių bendroje sąrangoje.

Tam, kad turtas būtų tinkamas pirkti pagal TPP ir SPPP, jis turi atitikti aukštus kredito kokybės standartus, t. y. turėti bent vieną kredito reitingą^[23], suteiktą išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos, kuri Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) yra pripažinta kaip atitinkanti 3 kredito kokybės žingsnio (CQS 3) ar aukštesnio žingsnio (CQS 1 ar CQS 2) pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę kriterijus. Graikijos Respublikos išleistiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams šis reikalavimas laikinai netaikomas perkant pagal SPPP^[24]. Be to, turtas turi būti išreikštas eurais, jis turi būti išleistas ir apmokėtas euro zonoje.

Be pirmiau nurodytų tinkamumo kriterijų, specialūs tinkamumo kriterijai taikomi ir atskirai pirkimo programai. Pavyzdžiui, VSPP, BSPP ir SPPP yra nustatyti minimalaus ir maksimalaus likutinio termino apribojimai. Pirkimo pagal BSPP reikalavimų neatitinka kredito įstaigos arba emitentų, kurių patronuojančioji įmonė yra kredito įstaiga, išleistas turtas. Be to, pagal BSPP, POPP3 ir TUVPPP negalima pirkti turto, kurį išleido ar sukūrė veiklą nutraukiantys subjektai ir turto valdymo subjektai. Pagal POPP3 turtas turi atitikti būtinas sąlygas, kad būtų priimamas kaip nuosavo naudojimo įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti, t. y. jį kaip įkaitą gali naudoti išleidžiančioji kredito įstaiga^[25]. Turtu užtikrintų vertybinių popierių (TUVP) atveju turto užtikrinimą generuojančių paskolų skolininkai daugiausia turi būti registruoti euro zonoje.

Kredito rizikos vertinimas ir išsamaus patikrinimo procedūros

Kalbant apie turtu užtikrintų vertybinių popierių, padengtųjų obligacijų ir viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimą pagal TPP ir SPPP, pažymėtina, kad Eurosistema nuolat atlieka reikiamus pirkimams tinkamo turto kredito rizikos vertinimus ir išsamaus patikrinimo procedūras. Stebėsena atliekama taikant ne vieną rizikos rodiklį. Šie vertinimai ir procedūros atliekamos laikantis proporcingumo principo, kai rizikingesnis turtas yra nuodugniau nagrinėjamas. Prireikus gali būti taikomos papildomos rizikos valdymo priemonės, tačiau taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principą. Šios priemonės apima visų pirma pirkimų apribojimą ar sustabdymą, o ypatingais atvejais – net nupirkto turto pardavimą, t. y. būtinas atskiras Valdančiosios tarybos įvertinimas ir sprendimas. Pirkdamas bendrovių sektoriaus turtą pagal TPP ir SPPP, ECB, atlikdamas išsamaus patikrinimo procedūras, atsižvelgia į atitinkamą klimato kaitos riziką.

Kainų nustatymo sąrangos

TPP ir SPPP kainų nustatymo sąrangos užtikrina, kad pirkimai būtų vykdomi rinkos kainomis. Taip siekiama sumažinti rinkos iškraipymą ir užtikrinti rizikos valdymo efektyvumą. Šiomis sąrangomis atsižvelgiama į esamas prieinamas rinkos kainas, tokių kainų kokybę ir tikrąsias vertes. Be to, siekiant įvertinti, ar sandorių kainos atitiko rinkos kainas sandorių metu, atliekami ex post kainų patikrinimai.

Pirkti skolos priemones, kurių pajamingumas neigiamas, yra leidžiama pagal visas turto pirkimo programas, įskaitant, kiek būtina, ir tas, kurių pajamingumas yra mažesnis negu indėlių galimybės palūkanų norma.

Lyginamieji indeksai

Lyginamieji indeksai taikomi siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytas diversifikuotas portfelis, ir prisideda prie rizikos valdymo. Perkant padengtąsias obligacijas ir viešojo sektoriaus vertybinius popierius, taikomi lyginamieji indeksai yra apskaičiuoti pagal pirkimams tinkamo turto rinkos kapitalizaciją, t. y. nominaliąją tinkamo turto sumą. Pagal VSPP ir SPPP perkamų viešojo sektoriaus vertybinių popierių atveju jurisdikcijai skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą. Pirkimai pagal SPPP vykdomi lanksčiai, pirkimo srautų svyravimus skirstant laiko atžvilgiu, tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų.

Limitai

Vykdant TPP taikomos nustatytos limitų sąrangos. Kalibruojant emisijų dalies ir emitentų limitus, atsižvelgiama į politikos, operacinius, teisinius ir rizikos valdymo aspektus. Limitai nustatomi pagal turto klasę, išskiriant viešojo ir privačiojo sektorių turtą. Paskelbus apie SPPP, Valdančioji taryba pareiškė, kad atsižvelgdama į tai, kiek kai kurie nusistatyti limitai gali trukdyti Eurosistemai imtis veiksmų siekiant įvykdyti savo įgaliojimus, Valdančioji taryba apsvarstys galimybę jas peržiūrėti tiek, kiek tai būtina, kad jos veiksmai būtų proporcingi rizikai, su kuria susiduriama.

VSPP emisijos dalies ir emitento limitai taikomi siekiant užtikrinti rinkos veikimą ir kainų formavimąsi bei proporcingumą, riboti rizikos koncentraciją ir užtikrinti, kad Eurosistema netaptų dominuojančiu euro zonos vyriausybių kreditoriumi. Pagal VSPP perkamų viršvalstybinių obligacijų nustatytas emisijos dalies limitas yra 50 % visos emisijos sumos. Kitų pagal VSPP perkamų obligacijų nustatytas emisijos dalies limitas yra 33 % visos emisijos sumos, kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar dėl to Eurosistema neįgytų blokuojančios mažumos pagal kolektyvinių veiksmų sąlygas. Kitais atvejais emisijos dalies riba yra 25 %. Nustatytas emitento limitas viršvalstybiniams emitentams yra 50V% atitinkamos viešosios institucijos išleisto tinkamo turto sumos, kitiems tinkamiems emitentams – 33 %.

TUVPPP, POPP3 ir BSPP atveju Eurosistemos įsigyta emisijos dalis neturi viršyti 70 %. BSPP atveju kartais taikomi mažesni emisijos dalies limitai, pavyzdžiui, valstybės įmonių išleistam turtui, kuriam taikomi tokie patys principai kaip pagal VSPP. Be šių emisijų dalies limitų, POPP3 ir BSPP taikomi emitentų limitai. BSPP atveju, siekiant užtikrinti diversifikuotą pirkimų paskirstymą, emitentų limitai nustatomi remiantis paskirstymu pagal lyginamąjį indeksą, kuris apskaičiuojamas pagal emitento grupės rinkos kapitalizaciją. Be to, mažesni limitai prireikus gali būti taikomi remiantis kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų rezultatais.

2.4 Naujoji ECB pinigų politikos strategija

Atlikęs išsamią peržiūrą, 2021 m. liepos 8 d. ECB paskelbė savo naująją pinigų politikos strategiją. Atliekant peržiūrą buvo atsižvelgta į didelius struktūrinius iššūkius, su kuriais susidūrė tiek euro zonos, tiek viso pasaulio ekonomika nuo paskutinės pinigų politikos strategijos peržiūros, atliktos 2003 m. Tarp šių iššūkių buvo padidėjusi rizika, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus apribotos faktine apatine riba. Vykdydama savo kainų stabilumo tikslą, Valdančioji taryba patvirtino simetrinį 2 % siekiamą infliacijos lygį, kurio reikia laikytis vidutiniu laikotarpiu. Taip pat ji pabrėžė, kad neigiami ir teigiami nuokrypiai nuo tikslinio infliacijos lygio yra vienodai nepageidaujami. Siekdama palaikyti savo nustatyto siekiamo infliacijos lygio simetriškumą, Valdančioji taryba pripažino, kad svarbu atsižvelgti į faktinės apatinės ribos poveikį. Kai palūkanų normos yra arti apatinės ribos, reikia ypač veiksmingų arba ilgą laiką taikomų pinigų politikos priemonių, kad neįsitvirtintų neigiamas nuokrypis nuo siekiamo infliacijos lygio. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kuriuo infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslinę. Valdančioji taryba nurodė, kad pagrindinė pinigų politikos priemonė yra ECB nustatomos palūkanų normos. Pripažindama pinigų politikos palūkanų normų faktinę apatinę ribą, ji patvirtino, kad prireikus ji taip pat naudos ateities gaires, turto pirkimus ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Prireikus, siekdama palaikyti kainų stabilumą, ji svarstys naujas pinigų politikos priemones. Be to, ji patvirtino, kad ir toliau naudos SVKI kaip kainų stabilumo matą, ir rekomendavo Eurostatui veiksmų planą, pagal kurį į šį indeksą būtų įtrauktos su savininkų gyvenamaisiais būstais susijusios išlaidos. Valdančioji taryba pareiškė, kad savo pinigų politikos sprendimus ji grindžia kompleksiniu visų aktualių veiksnių vertinimu, remdamasi tiek ekonomine analize, tiek pinigų ir finansine analize, įskaitant jos sprendimų proporcingumo vertinimą ir galimą šalutinį poveikį. Nepažeisdama kainų stabilumo, Valdančioji taryba, priimdama sprendimus dėl pinigų politikos, atsižvelgia į kitus pinigų politikos vykdymui svarbius aspektus. Šiomis aplinkybėmis pagal ECB įgaliojimus ji yra įsipareigojusi užtikrinti, kad Eurosistema visiškai atsižvelgtų į klimato kaitos ir perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų poveikį. Pranešimas apie pinigų politikos sprendimus buvo pritaikytas taip, kad jame būtų atspindėta peržiūrėta pinigų politikos strategija^[26]. Galiausiai Valdančioji taryba patvirtino, kad ji ketina reguliariai vertinti savo pinigų politikos strategijos tinkamumą ir kad kitas strategijos vertinimas numatomas 2025 m.

Kainų stabilumo tikslas – ankstesnis ir dabartinis

1998 m. Valdančioji taryba patvirtino savo pirmąją pinigų politikos strategiją, kurioje kainų stabilumą apibrėžė kaip „mažesnis negu 2 % suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) metinis augimas“. Tuo metu 2 % infliacijos viršutinės ribos nustatymas buvo grindžiamas ankstesnių dešimtmečių didelės infliacijos patirtimi. 2003 m. Valdančioji taryba persvarstė strategiją ir į kainų stabilumo apibrėžimą įtraukė pataisą, patikslindama, kad ji siekia mažesnės, tačiau artimos 2 % infliacijos. Atlikti šį patikslinimą paskatino tai, kad ECB yra įsipareigojęs užtikrinti pakankamą saugumą nuo defliacijos rizikos, darydamas teigiamą poveikį nominaliųjų palūkanų lygio tendencijai, kartu sprendžiant klausimą dėl galimų SVKI apskaičiavimo paklaidų ir infliacijos skirtumų euro zonoje poveikio. Ankstesnėje strategijoje taip pat buvo nurodyta, kad kainų stabilumas turėtų būti užtikrintas vidutiniu laikotarpiu, o kainų stabilumui kylančios rizikos analizė turėjo būti grindžiama dviem ramsčiais – „ekonomine analize“ ir „pinigų analize“.

2020–2021 m. atlikta išsami pinigų politikos strategijos peržiūra parodė, kad pastarąjį dešimtmetį mažą infliaciją nuolat lėmė tarpusavyje susiję veiksniai. Skirtingai nei pirmąjį euro zonos dešimtmetį, dėl pasaulinės finansų krizės ir jos padarinių buvo infliaciją mažinantys šokai. Atsižvelgiant į sumažėjusias realiąsias pusiausvyros palūkanų normas – kai realioji palūkanų norma atitinka siekiamą infliacijos tikslą ir ekonomika veikia pagal savo potencialą tiek euro zonoje, tiek visame pasaulyje, šių sukrėtimų nebuvo lengva kompensuoti keičiant palūkanų normas. Besitęsianti maža infliacija taip pat mažino infliacijos lūkesčius, kurie galėjo tapti sunkiau įtvirtinamais ties ECB infliacijos siekiu.

Po 2020–2021 m. atliktos strategijos peržiūros Valdančioji taryba patvirtino simetrinį 2 % siekiamą infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. 2 % tikslinis infliacijos lygis yra aiškus infliacijos lūkesčių pagrindas, o tai labai svarbu kainų stabilumui palaikyti. Atlikus peržiūrą nustatyta, kad, stabilizuojant infliaciją, geriau siekti konkretaus lygio nei intervalo, iš dalies dėl paprastumo^[27]. Ankstesnėje strategijos formuluotėje buvo aiškiai apibrėžta 2 % intervalo viršutinė riba, o apatinė riba nebuvo nurodyta. Dėl to visuomenė galėjo susidaryti nuomonę, kad ECB griežčiau reaguoja į infliacijos nuokrypius į didesnę pusę, nes jie akivaizdžiai peržengia intervalo ribas.

Valdančioji taryba patvirtino pinigų politikos orientavimą į vidutinės trukmės laikotarpį. Orientuojantis į vidutinės trukmės laikotarpį atsižvelgiama į tai, kad pinigų politikos poveikis ekonomikai ir infliacijai perduodamas ne iš karto ir laikotarpis nėra griežtai apibrėžtas. Tai reiškia, kad trumpalaikiai infliacijos nuokrypiai nuo tikslo yra neišvengiami. Orientavimasis į vidutinės trukmės laikotarpį suteikia reikiamo lankstumo vertinant laikinus sukrėtimus, kurie gali išsisklaidyti savaime, taip išvengiant nereikalingo ekonominio aktyvumo ir užimtumo kintamumo.

Valdančioji taryba pabrėžė, kad nukrypimas nuo tikslo tiek į vieną, tiek į kitą pusę yra vienodai nepageidaujamas, t. y. kad tikslas yra simetrinis. Vis dėlto dėl apatinės palūkanų normų ribos gali atsirasti asimetrija siekiant kainų stabilumo, nes centrinis bankas turi mažiau galimybių reaguoti į infliacijos nuokrypius nuo tikslo mažėjimo link nei į nuokrypius didėjimo link. Todėl įsipareigojimui siekti simetrinio infliacijos tikslo reikalingos ypač ryžtingos arba ilgą laiką taikomos pinigų politikos priemonės, kuriomis reaguojama į dezinfliacinius sukrėtimus palūkanų normoms priartėjus prie apatinės ribos, kad neigiami nuokrypiai nuo tikslinio infliacijos lygio neįsitvirtintų. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kuriuo infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslinę.

Pagrindinė pinigų politikos priemonė yra ECB nustatomos palūkanų normos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais mažėjant realiosioms pusiausvyros palūkanų normoms, centriniai bankai visame pasaulyje ėmėsi nestandartinių pinigų politikos priemonių, siekdami nukreipti infliaciją užsibrėžtų tikslų link. Todėl dalis strategijos peržiūros taip pat buvo skirta šių priemonių veiksmingumui nagrinėti. Atlikus peržiūrą nustatyta, kad kiekviena iš šių nestandartinių priemonių (įskaitant neigiamas palūkanų normas, ateities gaires, turto pirkimą ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas) buvo veiksminga didinant gamybos apimtį, užimtumą ir infliaciją. Peržiūros metu nustatyta, kad šios priemonės sustiprino viena kitą, nes skirtingos priemonės gali turėti šiek tiek kitokį poveikį ekonomikai ir finansų rinkoms^[28]. Taip pat peržiūros metu buvo nustatyta, kad šios priemonės buvo proporcingos, atsižvelgiant į galimą šalutinį poveikį finansų sistemai ar realiajai ekonomikai.

Valdančioji taryba patvirtino, kad SVKI ir toliau yra tinkamas kainų matas, naudojamas vertinant, ar pasiektas kainų stabilumo tikslas. Nors kainų stabilumo tikslas kiekybiškai išreikštas bendrosios infliacijos, esančios plačiausiu namų ūkių vartojimo krepšelio rodikliu, atžvilgiu, toliau bus stebimi įvairūs grynosios infliacijos rodikliai, į kuriuos neįtraukiamos dažnai kintančios sudedamosios dalys. Strategijos peržiūros metu nustatyta, kad reikia toliau tobulinti kainų vertinimą^[29].Valdančioji taryba pripažino, kad, įtraukus su savininkų gyvenamaisiais būstais susijusias išlaidas, SVKI galėtų tiksliau parodyti namų ūkiams aktualų infliacijos lygį. Todėl ECB rekomendavo veiksmų planą Eurostatui ir nacionalinėms statistikos institucijoms, kaip į indeksą turėtų būti įtrauktos savininkų gyvenamojo būsto išlaidos. Pripažindama, kad tai yra ne vienus metus truksiantis projektas, Valdančioji taryba į savo platesnį papildomų infliacijos rodiklių rinkinį kol kas įtrauks tuos infliacijos matus, kurie apima pradinį savininkų gyvenamųjų būstų išlaidų įvertį.

Kiti su kainų stabilumo siekiu susiję aspektai

Nors pagrindinis Eurosistemos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą, tačiau Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra reikalavimas, jog ji, nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, turi remti ES bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti ES tikslų. Tai – subalansuotas ekonomikos augimas, labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika siekiant visiško užimtumo ir socialinės pažangos, taip pat aukšto lygio aplinkos apsauga bei jos kokybės gerinimas. Eurosistema taip pat prisideda prie to, kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu.

Visiškas užimtumas ir kainų stabilumas iš esmės yra vienas kitą atitinkantys tikslai. Infliacijai ir užimtumui judant ta pačia kryptimi, pinigų politika gali stabilizuoti infliaciją nedarydama neigiamo poveikio užimtumui. Tačiau gali pasitaikyti situacijų, kai infliacija ir užimtumas laikinai juda priešingomis kryptimis ir kai pinigų politikos sugriežtinimas siekiant kovoti su didesne infliacija dar labiau sumažintų užimtumą. Pinigų politika, orientuota į vidutinės trukmės laikotarpį, leidžia nereaguoti į tokias laikinas situacijas ir padeda išvengti ekonominės veiklos bei užimtumo svyravimų. Atsižvelgdama į aspektus, susijusius su gamybos apimtimi ir užimtumu, Valdančioji taryba pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į įvairius kintamuosius ir paskirstomąjį pinigų politikos poveikį^[30].

Finansinis stabilumas yra būtina kainų stabilumo sąlyga ir atvirkščiai. Esant nepalankioms finansų rinkos sąlygoms, pinigų politikos priemonės, kuriomis siekiama palaikyti kainų stabilumą, paprastai padeda atkurti finansinį stabilumą, nes jomis šalinami pinigų politikos perdavimo mechanizmo sutrikimai ir jos padeda išvengti neigiamo makrofinansinio grįžtamojo poveikio bei skolos defliacijos. Kai didėja rizika finansiniam stabilumui, pirmiausia pasitelkiama makroprudencinė ir mikroprudencinė politika. Daugeliu atvejų makroprudencinė ir pinigų politika viena kitą papildo. Pavyzdžiui, makroprudencinė politika, kuria vengiama disbalanso didėjimo, mažina būsimų finansų krizių, turinčių neigiamą poveikį kainų stabilumui, tikimybę. Pinigų politika taip pat gali turėti įtakos rizikai finansiniam stabilumui. Viena vertus, skatinamoji pinigų politika gali sumažinti kredito riziką skatindama aktyvumo lygį ir infliacijos dinamiką; kita vertus, skatinamoji pinigų politika gali paskatinti didesnį įsiskolinimo lygį arba padidinti turto kainų jautrumą. Simetriški argumentai taikomi pinigų politikos griežtinimo etapais.

Atsižvelgiant į finansų krizių keliamą riziką kainų stabilumui, yra konceptualiai aišku tai, kad ECB, svarstydamas pinigų politikos klausimus, turėtų atsižvelgti į finansinio stabilumo aspektus. Tai atspindi esamus makroprudencinės politikos apribojimus skirtingais finansinio ciklo etapais, makroprudencinės ir pinigų politikos sąveiką bei galimą šalutinį pinigų politikos poveikį finansiniam stabilumui. Kartu svarbu vengti klaidingo suvokimo, kad pinigų politika yra atsakinga už finansinio stabilumo užtikrinimą. Valdančioji taryba nevykdo nei sistemingos griežtesnės (kai pinigų politika sistemingai griežtinama didėjant sisteminei rizikai), nei švelnesnės (kai pinigų politika sistemingai švelninama pasireiškiant sisteminei rizikai) politikos. Veikiau laikomasi lankstaus požiūrio, atsižvelgiant į finansinio stabilumo aspektus. Bet kokia pinigų politikos reakcija į susirūpinimą keliančius finansinio stabilumo klausimus priklausys nuo susiklosčiusių aplinkybių ir bus vykdoma atsižvelgiant į poveikį vidutinės trukmės kainų stabilumui. Todėl, rengiantis pinigų politikos svarstymui, padeda papildoma informacija apie finansinio stabilumo aspektus^[31].

Naujojoje pinigų politikos strategijoje atsižvelgiama į klimato kaitą. Klimato kaita gali turėti įtakos pinigų politikos vykdymui, nes daro poveikį ekonomikos ir finansų sistemos struktūrai ir ciklinei dinamikai^[32]. Vykdydama savo įgaliojimus, Valdančioji taryba yra įsipareigojusi užtikrinti, kad Eurosistema, vadovaudamasi ES klimato kaitos tikslais ir uždaviniais, visapusiškai atsižvelgtų į klimato kaitos ir perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų poveikį pinigų politikai ir centrinei bankininkystei, todėl ji ėmėsi ambicingo veiksmų plano, susijusio su klimato kaita. Veiksmų plane numatyta plėsti analitinius pajėgumus ir kurti naujus statistinius rodiklius, kad būtų galima geriau suprasti makroekonominį klimato kaitos poveikį. Be to, Valdančioji taryba pritaikys savo pinigų politikos operacinės sistemos modelį, nes tai susiję su informacijos atskleidimu, rizikos vertinimu, bendrovių sektoriaus turto pirkimais ir užstato sistema.

Analitinės sistemos ir komunikacijos pertvarkymas

Anksčiau ECB, analizuodamas rizikas kainų stabilumui, rėmėsi dviem skirtingais ramsčiais: ekonomine analize ir pinigų analize. Šie duomenys būdavo palyginami tarpusavyje ir taip parengiamas bendras įvertinimas. Naujojoje strategijoje pripažįstami dviejų specializuotų analizės sričių privalumai, tačiau taip pat pripažįstama analizės integravimo vertė, kadangi yra įvairių grįžtamojo ryšio kanalų, vedančių iš pinigų ir finansų sričių į ekonomiką ir atvirkščiai. Ekonominė analizė apima trumpalaikius ekonomikos augimo, užimtumo ir infliacijos pokyčius, Eurosistemos ir ECB ekspertų prognozes dėl pagrindinių makroekonominių kintamųjų vidutiniu laikotarpiu ir išsamų rizikos ekonomikos augimui ir kainų stabilumui vertinimą. Pinigų ir finansinėje analizėje (atsižvelgiant į tai, kad ji vystėsi susiduriant su iššūkiais, kilusiais per pasaulinę finansų krizę ir po jos) svarbus vaidmuo tenka pinigų ir finansinių rodiklių nagrinėjimui, daugiausia dėmesio skiriant pinigų politikos perdavimo, ypač kreditų, bankų paskolų, rizikos prisiėmimo ir turto įkainojimo kanalais, mechanizmui. Valdančioji taryba savo pinigų politikos sprendimus, įskaitant jų proporcingumo ir galimo šalutinio poveikio vertinimą, grindžia šiuo kompleksiniu vertinimu.

Galiausiai Valdančioji taryba nusprendė, kad informavimas apie pinigų politikos sprendimus, vykdomas per pranešimą dėl pinigų politikos, spaudos konferenciją, ekonomikos biuletenį ir posėdžių pinigų politikos klausimais ataskaitas, bus keičiamas, kad atitiktų peržiūrėtą pinigų politikos strategiją. Šias informavimo priemones papildys daugiasluoksnės vizualizuotos pinigų politikos komunikacijos priemonės, orientuotos į plačiąją visuomenę, nes tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti, kad visuomenė suprastų ECB veiksmus ir jais pasitikėtų. Valdančioji taryba taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į strategijos peržiūros metu organizuotų nuomonių išklausymo renginių sėkmę^[33], ji ketina informavimo renginius padaryti struktūrine Eurosistemos bendravimo su visuomene dalimi^[34].

3 intarpas
Komunikacijos pinigų politikos klausimais naujovės

2021 m. ECB pradėjo naują etapą komunikacijos pinigų politikos klausimais srityje. Po strategijos peržiūros ECB modernizavo pinigų politikos pristatymo ir paaiškinimo tiek ekspertų auditorijai, tiek plačiajai visuomenei būdus. Savo naujovėmis, įgyvendintomis bendromis Eurosistemos jėgomis, dalyvaujant visų nacionalinių centrinių bankų ekspertams, ECB reagavo į didėjantį informacijos apie taikomą politiką ir priemones, kuri būtų prieinamesnė, ypač ne ekspertų auditorijai, poreikį. Per renginius „ECB klauso“, ir nacionalinių centrinių bankų surengtus nuomonių išklausymo renginius, kurie buvo strategijos peržiūros dalis, gauta informacija aiškiai parodė, kad žmonės nori, jog ECB vartotų suprantamesnę kalbą ir geriau paaiškintų, kodėl jo politika svarbi jų kasdieniam gyvenimui. Be to, pastebima, kad net ir ekspertų auditorijai glaustas ir be žargono tekstas yra įtikinamesnis.

Naujo stiliaus pranešimas dėl pinigų politikos

Nuo 2021 m. liepos mėn. vietoj įvadinio pranešimo, kuris yra pagrindinė priemonė, skirta informuoti apie pinigų politikos sprendimus, skelbiamas naujas pranešimas dėl pinigų politikos. Naujasis pranešimas yra trumpesnis, jame vartojama suprantamesnė kalba ir pateikiamas aiškesnis pasakojimas. Jame aprašoma, kaip Valdančiosios tarybos ekonomikos vertinimas skatina ECB politikos pasirinkimą, ir paaiškinama, ko juo siekiama.

Kaip matyti iš A pav., naujasis pranešimas apie pinigų politiką yra esminis pokytis ECB dedant pastangas padaryti savo politiką suprantamesnę. Standartiniai skaitomumo rodikliai rodo, kad naujasis pranešimas yra ne toks sudėtingas ir kad tekstui suprasti nereikia maždaug 14 metų formaliojo išsilavinimo, t. y. universitetinio išsilavinimo.

A pav.

ECB pranešimų apie pinigų politiką sudėtingumas

„Mūsų pranešimas dėl pinigų politikos glaustai“

Ypač svarbi naujovė informuojant apie pinigų politikos sprendimus yra pranešimo dėl pinigų politikos vizualizacija – „mūsų pranešimas dėl pinigų politikos glaustai“. Šiuo nauju produktu, skirtu plačiajai visuomenei ir išverstu į visas ES oficialiąsias kalbas, supaprastintai perteikiami pagrindiniai pranešimo apie pinigų politiką teiginiai. Pasakojimo forma, lengvai suprantama vaizdine medžiaga ir paprasta kalba patraukliai ir suprantamai paaiškinami naujausi ECB sprendimai.

Šiais naujais komunikacijos būdais ECB siekia pagerinti žinias ir supratimą apie savo politiką ir galiausiai padidinti visuomenės pasitikėjimą. Tai svarbu ne tik pripažįstant ir įteisinant ECB kaip nepriklausomą instituciją, bet ir tam, kad pinigų politika būtų veiksmingesnė ir geriau įtvirtintų infliacijos lūkesčius. Naujausias tyrimas, grindžiamas Vartotojų lūkesčių tyrimu, rodo, kad naujojo simetrinio 2 % infliacijos tikslo apibrėžimas ir informavimas apie jį darė teigiamą įtaką ECB patikimumui. Visų pirma tikėtina, kad namų ūkiai euro zonoje, kurie yra informuojami apie naująjį tikslą ir jo poveikį, labiau tikisi, kad ECB vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrins kainų stabilumą^[35].

3 Europos finansų sektorius: 2021 m. atsigavimas mažina artimiausio laikotarpio riziką, tačiau pažeidžiamumas ateityje didėja

2021 m. pagerėjusios ekonominės sąlygos sumažino su pandemija susijusią artimiausio laikotarpio riziką euro zonos finansiniam stabilumui, o įmonės, valstybės ir bankai išvengė itin neigiamų įvykių. Tačiau pasauliniai tiekimo grandinės sutrikimai ir kylančios energijos kainos sukėlė naujų iššūkių ekonomikos atsigavimo tvirtumui ir infliacijos perspektyvai, o tai, žvelgiant į ateitį, gali turėti įtakos ir finansiniam stabilumui. Kartu toliau daugėjo ir kitų pažeidžiamumų: būsto ir finansų rinkose vis labiau kainų įverčiai tapo dar labiau išpūsti, ne bankų finansų įstaigos ir toliau prisiėmė riziką, o įmonių ir viešojo sektorių skolų lygis dėl pandemijos padarinių kilo. Atsigaunant ekonomikai, diskusijose dėl makroprudencinės politikos buvo pereita nuo trumpalaikės paramos teikimo prie finansinio stabilumo pažeidžiamumo, ypač didėjančios ciklinės ir nekilnojamojo turto rinkos rizikos mažinimo. Be to, siekiant dar labiau didinti ilgalaikį finansų sistemos atsparumą, toliau buvo stiprinama bankų reglamentavimo sistema ir ne bankų finansų įstaigoms taikomas makroprudencinis metodas.

3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2021 m.

2021 m. ekonomikos atsigavimas sustiprėjo ir apėmė visas euro zonos šalis bei ekonomikos sektorius, o tai lėmė iš esmės geresnes artimiausio laikotarpio finansinio stabilumo perspektyvas, tačiau vis dar buvo tam tikra artimiausio laikotarpio rizika finansiniam stabilumui. Ji buvo susijusi su pasauliniais tiekimo grandinių sutrikimais ir kylančiomis energijos kainomis, kurios ėmė neigiamai veikti tiek infliacijos, tiek ekonomikos atsigavimo perspektyvas, taip pat su netikrumu dėl tolesnės pandemijos eigos. Įmonių pelnas 2021 m. iš esmės didėjo, tačiau ne finansų bendrovių, kurioms labiau gresia su pandemija susiję apribojimai ir kurių ankstesnis įsiskolinimas buvo didesnis, būklė tebebuvo nestabili, o padidėjęs valstybės skolos lygis kėlė susirūpinimą dėl vidutinės trukmės skolos tvarumo. Ženklai, rodantys, kad tam tikrų klasių finansinio turto kainos tampa pernelyg išpūstos, ir euro zonos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkų aktyvumas taip pat lėmė tai, kad didėjo pažeidžiamumas. Galiausiai, nepaisant padidėjusio pelningumo ir pagerėjusios turto kokybės, euro zonos bankams ir toliau trukdė struktūrinės problemos, o ne bankų finansų įstaigos ir toliau susidūrė su padidėjusia kredito ir likvidumo rizika (žr. 3.1 pav.).

Dėl pandemijos 2021 m. padidėjo valstybių ir įmonių įsiskolinimas. Tačiau susirūpinimas dėl valstybės skolos tvarumo atslūgo atsigaunant ekonomikai ir esant palankioms finansavimo sąlygoms, padėjusioms sumažinti vertybinių popierių perkėlimo riziką. Įmonių sektoriuje artimiausio laikotarpio nemokumo rizika sumažėjo pagerėjus pelningumo perspektyvoms ir toliau taikant vyriausybės paramos priemones, nors ir tikslingesnes. Kai kurios įmonės vis dar buvo pažeidžiamos, ypač tos, kurios buvo labai įsiskolinusios dar iki pandemijos ir veikė sektoriuose, kuriuos pandemija paveikė labiau. Žvelgiant į ateitį, įmonių nemokumo atvejų vis dar gali daugėti dėl neišnagrinėtų bankroto bylų ir laipsniško politikos paramos priemonių nutraukimo, nors šis padaugėjimas turėtų būti mažesnis, nei baimintasi pandemijos pradžioje. Sparčiai plečiantis būsto rinkoms, būsto kainų augimas 2021 m. rugsėjo mėn. pasiekė 9 % metinį tempą, taip prisidėdamas prie tolesnio pervertinimo padidėjimo kai kuriose šalyse. Būsto kainų didėjimą lėmė kainų augimas tiek miestų, tiek ne miestų vietovėse. Padidėjusiam vidutinės trukmės laikotarpio pažeidžiamumui kai kuriose šalyse įtakos turėjo ir paskolų teikimo reikalavimų švelnėjimo požymiai bei aukštas ir didėjantis namų ūkių įsiskolinimo lygis tose šalyse. Nors dėl mažų palūkanų normų atsiranda galimybė gauti pigesnį finansavimą ilgesniam terminui, o dėl to sumažėja vertybinių popierių perkėlimo rizika ir rūpestis dėl skolos tvarkymo, didesnė skola kelia plintantį pavojų visiems sektoriams, ypač jei padidėtų finansavimo sąnaudos ir ekonomikos augimas imtų neatitikti lūkesčių.

2021 m. finansų rinkose rizikos atžvilgiu vyravo iš esmės teigiamos nuotaikos, tačiau kai kuriuose segmentuose kainos ir toliau buvo keliamos investuotojams siekiant didesnės grąžos mažo realiojo pajamingumo sąlygomis. Akcijų rinkos toliau plėtojosi dėl pagerėjusių pelno lūkesčių ir tebesitęsiančių palankių finansavimo sąlygų. Buvo išleista rekordiškai daug didelio pajamingumo įmonių vertybinių popierių, taip pat sumažėjo kredito maržos, o tai rodo didelį investuotojų polinkį įsigyti rizikingą turtą. Vis dėlto atrodė, kad tam tikrų turto klasių kainos buvo pervertintos, nes akcijų rinkos pagyvėjo paplitus naujienoms apie sėkmingą skiepijimą, taip pat tai galėjo skatinti sverto panaudojimas, o tai galėjo lemti didelius koncentruotus nuostolius, jei kintamumas būtų padidėjęs.

2021 m. bankų pelnas euro zonoje vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį dėl mažesnių išlaidų, susijusių su paskolų nuostoliais, ir didelių investicinės bankininkystės pajamų. Turto kokybė tebebuvo geresnė, nei iš pradžių buvo baiminamasi prasidėjus pandemijai, o tai rodo įmonėms suteiktas viešosios paramos priemones ir ekonomikos atsigavimą. Neveiksnių paskolų rodiklis sumažėjo iki prieš pasaulinę finansų krizę buvusio lygio, nes bankai toliau darė pažangą parduodami neveiksnias paskolas. Kalbant apie įsipareigojimus, pažymėtina, kad bankai intensyviau taikė neigiamų palūkanų normų poveikį indėlininkams, o reguliuojamojo kapitalo rodikliai 2021 m. pirmąjį pusmetį šiek tiek sumažėjo. Rinkos nuotaikos euro zonos bankų atžvilgiu tebebuvo palankios sužinojus 2021 m. liepos mėn. atlikto Europos bankininkystės institucijos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir dėl ECB rekomendacijų visiems bankams susilaikyti nuo dividendų mokėjimo arba jį apriboti panaikinimo^[36]. Ateityje pelningumas priklausys nuo ekonomikos atsigavimo ir pandemijos eigos, o toliau pamažu atsisakant vyriausybės paramos priemonių, vėl gali kilti susirūpinimas dėl turto kokybės. Be to, 2021 m. bankai ir toliau įvairiais būdais susidūrė su iki pandemijos buvusiomis tokiomis struktūrinėmis problemomis kaip mažas ekonominis efektyvumas, ribotas pajamų diversifikavimas, pertekliniai pajėgumai ir sumažėjusios maržos mažų palūkanų normų aplinkoje.

2021 m. tokios ne bankų finansų įstaigos kaip investiciniai fondai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai, kurie yra svarbus realiosios ekonomikos finansavimo šaltinis, toliau didino turimų žemesnės kokybės obligacijų skaičių. Nors dėl šių vertybinių popierių kylanti kredito rizika trumpuoju laikotarpiu atslūgo sumažėjus įmonių sektoriaus pažeidžiamumui, kitoms nei bankai įstaigoms tebebuvo didelių kredito nuostolių, jei sąlygos įmonių sektoriuje pablogėtų, grėsmė. Didėjančią investicinių fondų kredito riziką didino didelė likvidumo rizika dėl mažo turimų pinigų atsargų ir likvidžiojo turto kiekio, todėl šis sektorius vis dar buvo pažeidžiamas didelio masto investuotojų pasitraukimo atveju. Fondų pozicijų trukmė dar labiau pailgėjo, todėl jų portfeliams kilo grėsmė patirti nuostolių dėl pasikeitusio turto vertinimo didelio pajamingumo padidėjimo visame pasaulyje atveju. Jei dėl su turto vertinimu susijusių nuostolių prasidėtų didelis išpirkimas, fondai dėl jų mažų likvidumo rezervų gali būti priversti parduoti turtą, o dėl to gali susiformuoti neigiamas grįžtamasis ryšys tarp turto vertinimo ir išpirkimo. Draudikų pelningumo ir kredito reitingų perspektyvos 2021 m. pagerėjo, nes tam įtakos turėjo palankios paklausos, kainų nustatymo ir sąnaudų mažinimo tendencijos.

Be kai kuriems sektoriams kylančios rizikos, klimato kaita 2021 m. kėlė daugialypę, didelę ir vis skubiau šalintiną riziką euro zonos finansiniam stabilumui. Per metus ECB atlikta analizė^[37] aiškiai parodė, kad su klimatu susijusi rizika euro zonos bankams, fondams ir draudikams gali būti reikšminga, ypač jei klimato kaita nebus tinkamai sumažinta. Visi turi rengtis perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir valdyti fizinę riziką, siejamą su ekstremaliais oro ir su klimatu susijusiais reiškiniais. Iki šiol atliktos ECB analizės rodo, kad tokia rizika ypač yra susitelkusi tam tikruose sektoriuose, geografiniuose regionuose ir tarp atskirų bankų, o tai didina jos poveikį finansiniam stabilumui. Kartu vis dar reikia šalinti duomenų ir metodologines spragas, kad būtų galima išsamiau įvertinti su klimatu susijusią riziką.

3.1 iliustracija

Pagrindiniai euro zonos finansinio stabilumo pažeidžiamumo aspektai

3.2 Makroprudencinė politika: sklandaus kreditų teikimo užtikrinimas ir pažeidžiamumo didėjimo suvaldymas

Makroprudencinė politika gali padėti suvaldyti didėjantį pažeidžiamumą ir sustiprinti finansų sektoriaus atsparumą, kad kreditų ekonomikai teikimas vyktų sklandžiai net ir tokiais sunkiais laikotarpiais kaip per pandemiją. Todėl ECB tenka užduotis vertinti Europos bankų priežiūros sistemoje dalyvaujančių šalių nacionalinių institucijų planuojamas makroprudencines kapitalo priemones bankams. Svarbu tai, kad prireikus ECB turi teisę taikyti griežtesnes kapitalo priemones^[38].

Naujojoje pinigų politikos strategijoje ECB, svarstydamas pinigų politikos klausimus, daugiau dėmesio skiria finansinio stabilumo aspektams, o tai savo ruožtu didina makroprudencinės politikos srities svarbą^[39]. Finansinis stabilumas yra būtina kainų stabilumo sąlyga, nes dėl finansų krizių sutrinka pinigų perdavimo mechanizmas ir bankai pernelyg sumažina finansinį įsiskolinimą, o tai neigiamai atsiliepia ekonomikos augimui ir infliacijos perspektyvai. Nors skatinamoji pinigų politika įvairiais būdais^[40] gali palaikyti finansinį stabilumą, ji taip pat gali lemti sisteminės rizikos didėjimą, todėl ją reikia stebėti ir nagrinėti iš makroprudencinės perspektyvos. Kadangi makroprudencinėmis priemonėmis kovojama su rizika finansiniam stabilumui, įskaitant riziką, kylančią dėl nenumatyto skatinamosios pinigų politikos poveikio, jos sudaro galimybes pinigų politiką orientuoti į jos pagrindinį tikslą – kainų stabilumą. Laikantis naujosios strategijos, reguliariai išsamiai vertinama pinigų politikos ir finansinio stabilumo sąveika, kaip pinigų ir finansinės analizės dalis, ir svarstoma Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžiuose.

Šiuo metu rizika finansiniam stabilumui yra susijusi su pažeidžiamumu, kurį kelia vis didėjančios nekilnojamojo turto kainos ir finansų rinkų pervertinimas, tebesitęsiantis ne bankų rizikos prisiėmimas ir padidėjęs skolos lygis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose^[41]. Makroprudencinės politikos griežtinimas galėtų padėti pašalinti kai kuriuos iš šių pažeidžiamumų ir apskritai padidinti bendrą bankų atsparumą. Be to, stiprinant bankų ir ne bankų įstaigų reglamentavimo sistemą ir valdant klimato kaitos riziką, ir toliau bus didinamas bendras ilgalaikis finansų sistemos atsparumas.

Makroprudencinė politika per pandemiją

Prasidėjus pandemijai, siekdamos padėti bankams padengti galimus nuostolius ir suteikti jiems galimybę patenkinti kreditų paklausą, makroprudencinės politikos institucijos atlaisvino daugiau kaip 20 mlrd. eurų vertės kapitalo, daugiausia panaudodamos anticiklinį kapitalo rezervą ir sisteminės rizikos rezervą^[42]. Šios priemonės papildė priemones, kurių ėmėsi ECB Bankų priežiūros tarnyba, jomis buvo siekiama laikinai sumažinti bankų kapitalo bei veiklos suvaržymus ir apriboti dividendų išmokėjimą^[43]. 2021 m. ECB ir toliau stebėjo rizikos ribojimo priemonių bei kapitalo sistemos veiksmingumą užtikrinant sklandų kreditų teikimą per pandemiją. ECB ekspertų atliktas tyrimas rodo, kad kapitalo atlaisvinimas iš tiesų buvo veiksmingas didinant kreditų pasiūlą (žr. 4 intarpą).

2021 m. antrąjį pusmetį, toliau atsigaunant ekonomikai ir vis dar didėjant pažeidžiamumui vidutiniu laikotarpiu, ypač gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkose, bendra makroprudencinės politikos pozicija pamažu pradėta tikslingai griežtinti. Atsižvelgiant į ECB vertinimą, tam tikrose jurisdikcijose, kuriose pažeidžiamumas buvo didesnis, o ekonomikos atsigavimas – labiau pažengęs, buvo įvestos arba sugriežtintos makroprudencinės priemonės. Bulgarijoje ir Estijoje buvo padidintas anticiklinis kapitalo rezervas^[44]. Lietuvoje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rizikai mažinti buvo įvestas 2 % sisteminės rizikos rezervo reikalavimas^[45]. Belgijoje, Estijoje ir Prancūzijoje buvo pratęstas makroprudencinių priemonių taikymo laikotarpis pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 458 straipsnį. Be to, Nyderlandai^[46] nusprendė nuo 2022 m. sausio 1 d. bankų, kurie, apskaičiuodami reguliuojamojo kapitalo reikalavimus taiko vidaus reitingais pagrįstą metodą, būsto paskolų portfeliams taikyti rizikos koeficientų apatinę ribą^[47].

ECB įvertino 2021 m. pranešimus apie makroprudencines priemones ir neprieštaravo šiems sprendimams, kurie buvo laikomi atitinkančiais paties ECB vertinimą. Atrodo pagrįsta ir toliau griežtinti makroprudencinę politiką siekiant spręsti didėjančio vidutinės trukmės pažeidžiamumo problemą, jeigu ekonomikos augimui neiškils augimo lėtėjimo rizika^[48]. Šiomis aplinkybėmis, jei pastarosios priemonės būtų nepakankamos arba būtų numatyta, kad pažeidžiamumas gali toliau didėti, ECB yra pasirengęs taikyti griežtesnes makroprudencines priemones nei tas, kurias nusprendė taikyti nacionalinės institucijos.

Galiausiai, ECB dalyvauja iniciatyvose, kuriomis siekiama stiprinti makroprudencinę priežiūrą. Europos Komisijos prašymu teikdamas patarimus ir derindamas savo poziciją su Europos sisteminės rizikos valdyba bei Europos bankininkystės institucija, jis prisidės prie 2022 m. ES bankų makroprudencinės sistemos peržiūros^[49]. Be to, ECB ir toliau skatina iniciatyvas, kuriomis atitinkamuose forumuose siekiama pažangos einant ne bankų finansų įstaigoms taikomo makroprudencinio požiūrio link (žr. 5 intarpą).

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

2021 m. ECB ir toliau teikė analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę pagalbą Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatui^[50]. Apskritai ECB teikė pagalbą ESRV atliekant savo darbą, ypač šiose srityse: i) fiskalinės paramos priemonių poveikis finansiniam stabilumui per pandemiją^[51], ii) makroprudencinės politikos iššūkiai mažų palūkanų normų aplinkoje^[52], iii) ne bankų finansų įstaigų rizikos rodiklių kūrimas (žr. 5 intarpą: jame galima susipažinti su makroprudenciniu požiūriu į ne bankų finansų sektorių)^[53] ir iv) rizika finansiniam stabilumui dėl klimato kaitos veiksnių^[54]. ECB taip pat vadovavo ESRV testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo grupei^[55], aktyviai dalyvavo keleto kitų ESRV darbo grupių veikloje – darbo grupės, konsultavusios Europos Komisiją dėl 2022 m. ES makroprudencinės sistemos peržiūros; makroprudencinės pozicijos sistemos įgyvendinimo ekspertų grupės^[56]; darbo grupės, analizavusios sutampančių kapitalo reikalavimų poveikį^[57]; Europos sisteminės kibernetinės rizikos grupės, rengusios makroprudencinę strategiją sisteminei kibernetinei rizikai vertinti, veikloje.

Daugiau informacijos apie ESRV pateikta ESRV interneto svetainėje ir metinėse ataskaitose.

4 intarpas
Bankų kapitalo rezervai ir skolinimas ne finansų bendrovėms per pandemiją

Pagrindinis kapitalo rezervo sistemos „Bazelis III“ tikslas – sumažinti tikimybę, kad bankų sistema per krizes teiks mažiau kreditų. Šiuo tikslu kuriant sistemą „Bazelis III“ ir ją įgyvendinant Europoje, nustatytas jungtinio rezervo reikalavimas^[58], t. y. papildomas kapitalo lygis, kurį bankai turi atitikti ekonomikos pakilimo laikotarpiu, taip užtikrindami kapitalą, kurį nuosmukio metu gali panaudoti nuostoliams padengti ir kredito paklausai patenkinti. Tačiau naudojimasis jungtinio rezervo reikalavimu yra susijęs su tam tikrais apribojimais, visų pirma didžiausia galima paskirstyti suma, kuri riboja bankų išmokas dividendams, akcijų išpirkimui ir premijoms^[59].

Kai kurie veiksniai gali lemti, kad bankai nenorės naudoti kapitalo rezervų. Tarp galimų veiksnių yra dividendų, kuriuos jie gali išmokėti, apribojimai ir rinkos stigma, susijusi su kapitalo pakankamumo koeficientų mažinimu, nes mažesnis kapitalo pakankamumo koeficientas reiškia mažesnį mokumą. Galiausiai, jei bankai nenorės pasinaudoti jungtinio rezervo reikalavimu, jie gali reaguoti į faktinį ar tikėtiną kapitalo mažėjimą sumažindami skolinimą, užuot sutikę su mažesniu kapitalo pakankamumo koeficientu, ir taip per krizę sumažinti kreditavimą, o tai prieštarauja kapitalo rezervo sistemos tikslui. Dėl šių priežasčių rizikos ribojimo institucijos gali nuspręsti sumažinti jungtinio rezervo reikalavimą mažindamos kai kurias jo sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, anticiklinį kapitalo rezervą^[60] arba sisteminės rizikos rezervą^[61].

COVID‑19 pandemija ir dėl jos taikytos kapitalo priemonės suteikia galimybę pamatyti, kaip bankai reaguoja ir kaip noriai naudojasi atlaisvintais kapitalo rezervais. Bankai euro zonoje į pandemiją įžengė turėdami palyginti didelius kapitalo pakankamumo koeficientus, kuriuos dar labiau palaikė papildomos politikos priemonės. Todėl visa euro zonos bankų sistema galėjo patenkinti padidėjusią įmonių kreditų paklausą. Vis dėlto, nagrinėjant atskirų bankų reakciją į taikomas priemones, galima ištirti dviejų pagrindinių makroprudencinės sistemos savybių veiksmingumą, nors iki šios dienos dėl kelių paramos priemonių pavyko išvengti bankų sektoriaus didelio masto nuostolių. Pirma, bankų reakcija į kapitalo rezervų mažinimą ir kitą paramą kapitalui padeda išsiaiškinti, ar veiksmingas yra tokių įsipareigojimų sušvelninimas nepalankiausiomis sąlygomis. Antra, bankų, kurių kapitalo rezervas viršija jungtinio rezervo reikalavimą, elgsena suteikia informacijos apie bankų polinkį naudotis rezervais.

Kapitalo rezervų mažinimas ir kita parama kapitalui turėjo teigiamą poveikį skolinimui įmonėms 2020 m., ypač bankų, kurių kapitalas buvo artimesnis jungtinio rezervo reikalavimui, atveju^[62]. Per pandemiją rizikos ribojimo institucijos sumažino jungtinio rezervo reikalavimą (sumažindamos anticiklinį kapitalo rezervą ir sisteminės rizikos rezervą) ir pakeitė 2 ramsčio reikalavimo sudėtį, sumažindamos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1), t. y. aukščiausios kokybės kapitalo, dalį, kurios bankams reikia šiam reikalavimui įvykdyti. 2020 m. bankų, kuriems taikomos šios priemonės, kredito apimtis buvo 3,1 % didesnė nei kitų bankų, o paskolų įmonėms palūkanų normos buvo 7 baziniais punktais mažesnės. Svarbu tai, kad šis poveikis buvo didesnis bankams, beveik įvykdžiusiems jungtinio rezervo reikalavimą, o tai rodo, jog bankai nori naudoti kapitalą, viršijantį šį reikalavimą, bet ne patį jungtinio rezervo reikalavimą atitinkantį kapitalą (žr. A pav.).

Kapitalo, beveik atitinkančio jungtinio rezervo reikalavimą, turėjimas sumažino bankų skolinimą įmonėms, o tai ir toliau suponuoja bankų nenorą naudotis šį reikalavimą atitinkančiu kapitalu. Ekonometrinė analizė rodo, kad 2020 m. dėl beveik įvykdyto jungtinio rezervo reikalavimo skolinimo augimas reikšmingai sumažėjo – 2,7 procentinio punkto, palyginti su kitais bankais. Tai rodo, kad bankai nelinkę naudoti rezervų.

Dėl mažesnio bankų, beveik tenkinančių jungtinio rezervo reikalavimą, skolinimo ne finansų bendrovėms, priklausomoms nuo šių bankų, kreditavimo sąlygos labiau sugriežtintos. Įmonės, kurių veikla susijusi su bankais, beveik tenkinančiais jungtinio rezervo reikalavimą (daugiau kaip 75 % jų kredito iki COVID-19 pandemijos), per pandemiją skolinosi 5,3 % mažiau nei kitos įmonės. Įmonėms, kurios pandemijos pradžioje turėjo tik vieną skolintoją (beveik tenkinantį jungtinio rezervo reikalavimą), poveikis padidėjo iki 7 %. Tai rodo, kad per krizę įmonėms gali būti sunku susirasti kitą skolintoją, ir patvirtina, kokios svarbios yra bankų kapitalo pozicijos siekiant sudaryti jų klientams galimybę gauti finansavimą.

Atskirų bankų elgsena per pandemiją rodo, kad bankai teigiamai reaguoja į rezervų atlaisvinimą ir kitą paramą kapitalui, tačiau nenoriai naudoja rezervus. Sumažinus kapitalo reikalavimus ir rezervus, buvo remiamas kreditų teikimas įmonėms, nes padidėjo jungtinio rezervo reikalavimą viršijanti kapitalo suma. Tai rodo, kad kapitalo rezervų mažinimas gali padėti sušvelninti galimą prociklišką bankų sistemos elgseną per ekonominį nuosmukį. Tačiau bankų, kurių kapitalas yra ribotas ir viršija jungtinio rezervo reikalavimą, elgsena gali reikšti kliūtis sklandžiam kapitalo sistemos veikimui per ekonominį nuosmukį. Siekiant toliau tikrinti ir pagrįsti šiame intarpe pateiktus rezultatus ir padaryti plataus masto išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų, taip pat ir makroekonominio poveikio tyrimų.

A pav.

Paramos kapitalui priemonės palengvina kreditų teikimą

Įvertintas paramos kapitalui priemonių poveikis bankams, kurių kapitalas yra skirtingai nutolęs nuo jungtinio rezervo reikalavimo

(skalė kairėje: kredito apimties pokyčiai procentais, skalė dešinėje: skolinimo palūkanų normų pokyčiai procentiniais punktais)

3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko patikimumui užtikrinti

2021 m. gerėjant ekonomikos perspektyvoms, ECB paskelbė apie laipsnišką kai kurių priežiūros priemonių, taikytų tam, kad bankai galėtų toliau teikti kreditus ekonomikai per visą pandemiją, atšaukimą. Liepos mėn. ECB nusprendė nepratęsti po 2021 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijos visiems bankams susilaikyti nuo dividendų ir akcijų atpirkimo arba juos apriboti, tačiau įspėjo, kad bankai turi ir toliau būti apdairūs ir nenuvertinti rizikos, kad papildomi nuostoliai vėliau gali turėti įtakos jų kapitalo lygiui, nes baigiasi paramos priemonių galiojimas. Šiomis aplinkybėmis 2021 m. ECB ypač daug dėmesio skyrė kredito rizikai, ypač tinkamam bankų balansų rizikos klasifikavimui ir vertinimui bei bankų pasirengimui laiku spręsti probleminių skolininkų problemas. Birželio mėn., atsižvelgdamas į išimtines pinigų aplinkos aplinkybes, ECB pratęsė bankams taikomą finansinio sverto koeficiento lengvatą iki 2022 m. kovo mėn. Apie visus sprendimus dėl ECB priežiūros priemonių, taip pat apie sprendimus, susijusius su papildomu dėmesiu kredito rizikai, bankams ir visuomenei buvo pranešta viešais DUK, pranešimais spaudai, tinklaraščių įrašais ir kalbomis.

ECB atliko kai kurių tiesiogiai jo prižiūrimų didelių ir vidutinių bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2021 m. liepos mėn. paskelbti rezultatai parodė, kad euro zonos bankų sistema būtų pajėgi atlaikyti galimą tolesnį ekonominių sąlygų pablogėjimą. ECB pirmą kartą paskelbė individualią informaciją apie bankus, kurie nepatenka į Europos bankininkystės institucijos koordinuojamo ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis imtį, bet kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB. Be to, ECB baigė išsamųjį dviejų Italijos, vieno Estijos ir vieno Lietuvos banko, juos priskyrus svarbių įstaigų kategorijai, vertinimą. Visi bankai, kurie tampa arba gali tapti tiesiogiai prižiūrimi ECB, turi būti išsamiai įvertinti, t. y. turi būti atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir turto kokybės peržiūra. Išsamaus vertinimo rezultatai rodo, kad nė viename iš šių keturių bankų nėra kapitalo nepakankamumo. Tačiau tikimasi, kad šie bankai atsižvelgs į vertinimo rezultatus ir imsis veiksmų, kad išspręstų turto kokybės peržiūros išvadose nurodytus problemas.

ECB taip pat tęsė savo darbą po Brexito. 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (per kurį Jungtinei Karalystei vis dar galiojo ES teisė), ECB, vykdydamas nuolatinę priežiūrą, toliau stebėjo, kaip bankai, kuriems Brexitas turėjo įtakos, įgyvendina po Brexito taikomus tikslinius veiklos modelius, siekdamas užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami laikantis anksčiau sutartų terminų. Kartu buvo pradėta palyginamoji dokumentų peržiūra, kuria siekiama nuosekliai įvertinti tarptautinių bankų grupių ES įsteigtų naujų patronuojamųjų įmonių apskaitos modelius.

ECB baigė svarbių įstaigų tikslinę vidaus modelių peržiūrą (TVMP). Pagal 2016 m. pradėtą TVMP ECB vietoje atliko 200 modelių tyrimų, apimančių kredito rizikos, rinkos rizikos ir sandorio šalies kredito rizikos vidaus modelius, 65 svarbiuose bankuose. Apskritai, ši peržiūra patvirtino, kad bankai ir toliau gali naudoti savo vidaus modelius nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, kai kuriais atvejais taikydami priežiūros priemones. TVMP pagerino vidaus modelių rezultatų patikimumą bei palyginamumą tarp bankų ir padėjo sumažinti su rizika nesusijusį pagal riziką įvertinto turto kintamumą.

Nuo 2021 m. birželio 26 d. ECB perėmė sisteminės svarbos investicinių įmonių priežiūrą Europos bankų priežiūroje dalyvaujančiose šalyse. 2021 m. investicinėms įmonėms pradėtas taikyti naujas Europos reguliavimo režimas, kad būtų geriau atspindėta faktinė įvairių rūšių investicinių įmonių prisiimama rizika ir kad tokių įmonių priežiūra būtų veiksmingesnė. Didžiausios ir sisteminės svarbos investicinės įmonės privalo kreiptis dėl banko licencijos, o gavusios licenciją – būti prižiūrimos ECB. Investicinės įmonės, kurioms bus taikoma Europos bankų priežiūra, yra tos, kurios teikia pagrindines rinkos ir investicinės bankininkystės paslaugas, todėl joms, panašiai kaip ir bankams, kyla kredito ir rinkos rizika.

Toliau siekdamas didinti savo skaidrumą ir atskaitomybę, ECB pradėjo viešas konsultacijas. Pirmoji konsultacija buvo susijusi su kompetencijos ir tinkamumo vertinimu, tam ECB vėliau paskelbė peržiūrėtą ir išsamesnį vadovą. Peržiūrėtame vadove paaiškinama ECB politika, taikoma vertinant atskirų tiesiogiai prižiūrimų bankų valdymo organų narių tinkamumą, ir išdėstomi didesni priežiūros institucijų lūkesčiai dėl kolektyvinio bankų valdybų tinkamumo ir individualios jų narių atskaitomybės. Jame aprašomas valdybos narių pakartotinio vertinimo procesas tais atvejais, kai paaiškėja naujų faktų, galinčių turėti įtakos jų tinkamumui. Taip pat buvo paskelbtas patikslintas kompetencijos ir tinkamumo klausimynas, kuriuo siekiama skatinti tolesnę kompetencijos ir tinkamumo priežiūros konvergenciją Europos bankų priežiūroje dalyvaujančiose šalyse.

Antroji konsultacija buvo susijusi su suderintos naudojimosi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra sistemos peržiūra, pagal kurią ECB, vykdydamas bankų priežiūrą, gali naudotis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra pagal Europos Sąjungos teisę. ECB pasiūlė keisti taikomą politiką pirmiausia siekdamas atsižvelgti į teisės aktų pakeitimus, priimtus nuo tada, kai ji pirmą kartą buvo paskelbta 2016 m. Dauguma pakeitimų susiję su pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra likvidumo reikalavimų taikymo srityje. Konsultacija buvo susijusi su daugeliu priežiūros aspektų, įskaitant leidimus bankams, siekiantiems sumažinti savo kapitalą, įtraukti tam tikras pozicijas apskaičiuojant finansinio sverto koeficientą ir kai kurias didelių pozicijų ribos išimtis.

Trečioji konsultacija buvo susijusi su Pranešimo apie pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius vadovo projektu. Jame paaiškinama, kokios informacijos ECB tikisi iš tiesiogiai prižiūrimų bankų, veikiančių kaip pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių iniciatoriai ar rėmėjai. 2021 m. gegužės mėn. ECB paskelbė apie savo sprendimą užtikrinti, kad tiesiogiai prižiūrimi bankai laikytųsi rizikos išlaikymo, skaidrumo ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimų, nustatytų ES pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6, 7 ir 8 straipsniuose. Tai padaryta patikslinus reglamentą, kuris yra ES kapitalo rinkos gaivinimo paketo dalis ir kuriame aiškiai nurodyta, kad šie reikalavimai yra riziką ribojančio pobūdžio, todėl juos turėtų prižiūrėti kompetentingos riziką ribojančios priežiūros institucijos.

ECB taip pat paskelbė 2021 m. pasirašytus priežiūros susitarimo memorandumus, dėl kurių kiekvienu atveju gavo kitos institucijos sutikimą.

Išsamesnė informacija apie ECB Bankų priežiūros tarnybą pateikta jos interneto svetainėje ir 2021 m. ECB priežiūros veiklos ataskaitoje.

3.4 ECB indėlis į Europos politikos iniciatyvas

Siekiant užtikrinti, kad finansų sistema būtų atspari pandemijos sukeltiems sukrėtimams, 2021 m. užbaigtos arba pradėtos svarbios reglamentavimo reformos. Nors buvo padaryta didelė pažanga, tebėra rimtų teisinių ir institucinių problemų, kurias reikia išspręsti, kad Europos bankai galėtų pradėti veikti visapusiškai integruotoje sistemoje. Visų pirma, reikia toliau stengtis užbaigti kurti bankų sąjungą ir įgyvendinti galutines susitarimo „Bazelis III“ reformas, toliau plėtoti makroprudencinę sistemą ir Europos kapitalo rinkas, kartu stiprinant ne bankų finansų įstaigų reglamentavimo sistemą, parengti kriptoturto bei stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų taisykles ir spręsti su klimato kaita susijusių rizikų sukeliamas problemas.

Bankų sąjungos sukūrimas

Bankų sąjungai priklausantys bankai gavo naudos iš tvirtos politikos paramos realiajai ekonomikai, taip pat jie naudojosi patobulinta reglamentavimo ir priežiūros sistema, kuri sustiprino jų kapitalo pozicijas. Tačiau bankų sąjungą reikia toliau stiprinti. 2021 m. ECB toliau aktyviai plėtojo ir tobulino esminius bankų sąjungos požymius. Jis dalyvavo politinėse diskusijose dėl Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimo, bankų gebėjimo vykdyti tarpvalstybinę veiklą bankų sąjungoje gerinimo, likusios rizikos mažinimo ir krizių valdymo priemonių rinkinio tobulinimo, taip pat dėl finansavimo galimybių krizių atvejais. Kaip ir ankstesniais metais, ECB toliau prisidėjo prie rizikos mažinimo rodiklių stebėsenos ataskaitų, rengiamų kartu su Europos Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba. Ataskaitose pateikiama informacija, reikalinga politiniams sprendimams dėl bankų sąjungos sukūrimo priimti.

2021 m., sprendžiant bankų sąjungos klausimus, ypač daug dėmesio buvo skiriama krizių valdymo sistemos tobulinimui. ECB prisidėjo prie diskusijų, įnešdamas savo indėlį į Europos Komisijos tikslinę konsultaciją dėl krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros. Jis teikė pasiūlymus, kaip pagerinti krizės ištikto banko valdymą iki jo žlugimo ir po jo. 2021 m. ECB taip pat stebėjo atitinkamuose Europos forumuose vykstantį techninį darbą, susijusį su Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įgyvendinimu, ir prisidėjo prie jo. Bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė dar labiau sustiprins bankų pertvarkymo sistemą, nes iš esmės padvigubins bankų pertvarkymui skirtus išteklius, kuriuos galima gauti iš Bendro pertvarkymo fondo.

Galutinių susitarimo „Bazelis III“ reformų įgyvendinimas

Įgyvendinti galutines susitarimo „Bazelis III“ reformas yra labai svarbu siekiant pašalinti esamos reguliuojamojo kapitalo sistemos trūkumus ir toliau didinti ilgalaikį finansų sistemos atsparumą. Po pasaulinės finansų krizės pradėtos įgyvendinti tarptautinės reglamentavimo iniciatyvos padėjo finansų sistemai geriau atlaikyti tokius didelius netikėtus sukrėtimus kaip pandemija. Galutiniu „Bazelis III“ reformų paketu siekiama pašalinti esamos sistemos trūkumus, be kita ko, įvedant žemutinę išvesties ribą.

ECB nuolat tvirtino, kad svarbu laikytis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų. Todėl 2021 m. rugsėjo mėn. ECB ir Europos bankininkystės institucija parašė atvirą laišką Europos Komisijai, kuriame išreiškė paramą visapusiškam, laiku ir suderintam galutinio „Bazelis III“ reformų rinkinio įgyvendinimui^[69]. Laiške akcentuota ankstesnė jų nuomonė Komisijai ir dar kartą pakartotas jų požiūris, kad „Bazelis III“ reformų įgyvendinimas, kaip sutarta tarptautiniu mastu, gali būti susijęs su nedidelėmis pereinamojo laikotarpio išlaidomis, kurias gerokai atsvertų ilgalaikė ekonominė nauda^[70].

Atsižvelgdamas į tai, ECB palankiai įvertino 2021 m. spalio 27 d. paskelbtus Europos Komisijos pasiūlymus dėl Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD) pakeitimų, siekiant įgyvendinti galutines „Bazelis III“ reformas. Komisija nusprendė tiksliai įgyvendinti žemutinę išvesties ribą ES pagal vieną hierarchinę struktūrą, tačiau pasiūlyme taip pat yra tam tikrų įgyvendinimo pasirinkimo galimybių, nukrypimų nuo Bazelio susitarimo ir ilgų pereinamųjų laikotarpių, dėl jų į kai kurias rizikas gali būti nepakankamai atsižvelgta ir kurie kelia susirūpinimą rizikos ribojimo požiūriu^[71]. ECB ketina pateikti išsamesnę poziciją savo būsimose nuomonėse dėl teisės aktų pasiūlymų.

Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas

2021 m. ECB ir toliau pabrėžė, kad svarbu plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, ypač siekiant padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos, prisitaikyti prie Brexito ir prisidėti prie su klimatu susijusių investicijų ir perėjimo prie skaitmeninės technologijos finansavimo. Šiuo tikslu ECB pakartojo, kad reikia nedelsiant ir visapusiškai įgyvendinti Europos Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, palankiai vertindamas 2021 m. lapkričio mėn. priimtus pasiūlymus dėl teisės aktų ir kartu ragindamas siekti tolesnės pažangos. Konkrečiai kalbant, siekiant pažangos kuriant kapitalo rinkų sąjungą, svarbu šalinti struktūrines kliūtis, pavyzdžiui, nacionalinius nemokumo taisyklių, investuotojų apsaugos ir mokesčių skirtumus, ir stiprinti tarpvalstybinę priežiūrą. ECB ypač daug dėmesio skyrė žaliosioms kapitalo rinkoms. Kapitalo rinkoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant ES klimato kaitos tikslus, kaip pabrėžiama ECB 2021 m. spalio mėn. Makroprudenciniame biuletenyje ir 2021 m. lapkričio mėn. finansinio stabilumo apžvalgoje. ECB pabrėžė, kad norint toliau plėtoti dideles ir integruotas žaliąsias kapitalo rinkas ES, reikės imtis ryžtingų veiksmų, jog būtų sustiprintos rinkos struktūros ir sugriežtinti standartai, siekiant sumažinti fragmentaciją bei ekomanipuliavimo riziką ir užtikrinti bendrą įmonių įsipareigojimą pereiti prie ekologiškos ekonomikos. Be to, žaliosioms kapitalo rinkoms būtų naudinga, jei kapitalo rinkų sąjunga būtų kuriama sutelkiant dėmesį į sritis, kurios yra joms svarbios, arba priemones, skirtas akcinio kapitalo finansavimui, siekiant skatinti inovacijas, didinti.

Kriptoturto ir stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų reguliavimo sistemos kūrimas

Reaguodamas į Europos Komisijos pasiūlytą Kriptoturto rinkų reglamentą, 2021 m. vasario mėn. ECB paskelbė nuomonę, kurioje pasiūlė patikslinti ir sugriežtinti tam tikrus riziką ribojančius reikalavimus ir ECB bei kitų atitinkamų Europos centrinių bankų sistemos narių vaidmenį. ECB nuomonėje įspėjama, kad kai kurių rūšių stabilizuotosios virtualiosios valiutos negali būti naudojamos mokėjimo tikslais. Joje pasisakoma už tai, kad būtų sugriežtinti riziką ribojantys reikalavimai stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų emitentams, nustatant jiems testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prievolę ir likvidumo reikalavimus, kurie būtų bent jau tokie pat griežti kaip Reglamente dėl pinigų rinkos fondų. ECB taip pat paragino vykdyti ES lygmens priežiūrą, kad būtų užtikrintas išsamus rizikos vertinimas ir išvengta susiskaidymo, atsižvelgiant į tarpvalstybinį kriptoturto ir stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų pobūdį. Lapkričio mėn. ECB paskelbė savo nuomonę dėl pasiūlyto reglamento, kuriuo siekiama atsekamumo reikalavimus taikyti ir kriptoturto pervedimams. ECB toliau aktyviai dalyvavo tarptautiniuose forumuose vykstančiose diskusijose apie kriptoturtą ir stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas.

Ne bankų reglamentavimo sistemos stiprinimas

2021 m. ECB toliau prisidėjo prie Europos ir tarptautinių diskusijų dėl politinio atsako į pandemijos sukeltus sukrėtimus, susijusius su nebankiniu finansų sektoriumi. Balandžio mėn. ECB paskelbė Makroprudencinį biuletenį, skirtą nebankiniam finansų sektoriui^[72], analizavo pažeidžiamumą, kuris išryškėjo per COVID‑19 sukeltą sumaištį, ir pasisakė už makroprudencinį požiūrį, kad būtų tinkamai sprendžiama šio sektoriaus keliama sisteminė rizika. 2021 m. liepos mėn. Eurosistema paskelbė savo atsakymą į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pradėtas konsultacijas dėl ES pinigų rinkos fondų politikos reformų. Jame pasisakoma už reformas, skirtas pinigų rinkos fondų atsparumui didinti, gerokai sumažinant jų likvidumo skirtumus.

Indėlis į ES politines diskusijas ir finansinį reglamentavimą klimato kaitos srityje

ECB toliau vertino ir stebėjo su klimato kaita susijusią finansinę riziką ir prisidėjo prie Europos ir tarptautinių politinių diskusijų. Kartu su Europos sisteminės rizikos valdyba jis paskelbė ataskaitą – joje pateikiamos svarbios analitinės įžvalgos ir įrodymais pagrįstų tikslinių politinių veiksmų pagrindai^[73]. Be to, 2021 m. spalio mėn. ECB paskelbė Makroprudencinį biuletenį, skirtą klimato kaitos rizikai ir galimybėms^[74]. Straipsniuose aptarta, kaip sudėtinga įtraukti klimato kaitos riziką į bankų reglamentavimo sistemą ir ar reikia imtis makroprudencinių priemonių. Biuletenyje taip pat pateiktas pasiūlymas dėl makroprudencinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodo, kuriuo siekiama pripažinti klimato kaitos rizikos sisteminį pobūdį.

ECB ir toliau dalyvavo tobulinant reglamentavimo sistemą ES ir tarptautiniuose forumuose. Jis suteikė postūmį ES politikos darbotvarkei paskelbdamas nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos žaliųjų obligacijų reglamento ir ragindamas įsipareigoti, kad žaliųjų obligacijų standartas taptų pagrindiniu ES standartu, kad žaliųjų obligacijų rinka būtų kuriama taip, kad ji atitiktų ES taksonomiją ir būtų sumažintas susirūpinimą keliantis ekomanipuliavimas. ECB taip pat paskelbė nuomonę dėl pasiūlymo dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos. Jis palankiai įvertino siūlomą direktyvą kaip būtiną žingsnį siekiant padidinti informacijos apie tvarumą prieinamumą, kokybę bei nuoseklumą ES ir pašalinti duomenų trūkumą, trukdantį įgyvendinti tinkamą finansų sektoriaus tvarumo politiką, rizikos vertinimo ir rizikos stebėsenos sistemas.

4 Sklandus rinkos infrastruktūros ir mokėjimų veikimas

Eurosistema atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūrą ir priemones, kuriomis užtikrinamas saugus ir veiksmingas mokėjimų, vertybinių popierių ir užtikrinimo priemonių srautas visoje euro zonoje. Ji taip pat veikia kaip integracijos ir inovacijų mokėjimo ir vertybinių popierių rinkoje katalizatorius. Reaguodama į skaitmeninę transformaciją, naujus reglamentavimo reikalavimus ir besikeičiančius vartotojų poreikius, Eurosistema peržiūri ir atnaujina esamą rinkos infrastruktūrą, politiką ir strategijas, taip pat tiria naujas technologijas, skaitmenines valiutas ir kriptoturto raidą.

4.1 TARGET paslaugos

Eurosistemos TARGET paslaugos apima tris atsiskaitymo paslaugas: TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą (RLAA), skirtą mokėjimo operacijoms eurais, susijusioms su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, taip pat tarpbankiniais ir verslo mokėjimais; TARGET2-Securities (T2S) – bendrą Europos atsiskaitymo už vertybinius popierius platformą; TARGET momentinių mokėjimų sistemos (TIPS) paslaugą, mokėjimo paslaugų teikėjams leidžiančią klientams siūlyti momentinių mokėjimų paslaugą ištisą parą be poilsio ir švenčių dienų.

Apie 1 000 bankų naudoja TARGET2 mokėjimams eurais savo arba klientų vardu inicijuoti. Per TARGET2 visame pasaulyje galima pasiekti daugiau nei 43 000 bankų, įskaitant jų skyrius ir filialus. 2021 m. sistemoje TARGET2 buvo apdoroti vidutiniškai 373 467 mokėjimai per dieną, o jų vidutinė bendra vertė sudarė 1,87 trln. eurų per dieną. Palyginti su 2020 m., kasdienių mokėjimų apimtis padidėjo 8,25 %^[75].

2022 m. Eurosistema pakeis TARGET2 į sistemą T2, kurią sudaro nauja RLAA ir Centrinio likvidumo valdymo sistema, kuriomis siekiama optimizuoti likvidumo valdymą tarp visų TARGET paslaugų. T2 bus taikomas ISO 20022 pranešimų standartas ir ši sistema suteiks galimybę paprasčiau atlikti mokėjimus įvairiomis valiutomis.

2021 m. pabaigoje prasidėjo T2 diegimo projekto naudotojų testavimo etapas, o 2022 m. lapkričio mėn. planuojama paleisti šią sistemą. Svarbi projekto dalis – Eurosistemos bendrosios rinkos infrastruktūros sąsajos (angl. Eurosystem Single Market Infrastructure Gateway, ESMIG) kūrimas. Taip bus sukurtas vienas prieigos būdas, kai išoriniais įeinančiais ir išeinančiais ryšiais bus galima naudotis visomis TARGET paslaugomis. 2021 m. toliau buvo rengiamasi perkelti TARGET paslaugas į ESMIG.

T2S platforma jungia 20 centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) 20 Europos rinkų ir joje galima vykdyti atsiskaitymus už vertybinius popierius eurais ir Danijos kronomis. 2021 m. joje buvo atliekamas vidutiniškai 726 271 sandoris per dieną, jų bendra vidutinė vertė sudarė 691,10 mlrd. eurų per dieną. Pradėtas naujų CVPD, visų pirma „Euroclear Bank“, prijungimo prie T2S darbas.

2020 m. T2S platformoje buvo įdiegta baudų taikymo mechanizmo funkcija, kuria siekiama CVPD padėti laikytis savo įsipareigojimų pagal centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamente nustatytą atsiskaitymo drausmės tvarką. Rengiantis atitinkamų šio reglamento nuostatų įsigaliojimui 2022 m. vasario mėn., 2021 m. buvo toliau atliekami šios naujos ir sudėtingos funkcijos bandymai.

2021 m. ECB ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų momentinių mokėjimų pasiekiamumą visoje Europoje per TARGET momentinių mokėjimų sistemą (TIPS). Vadovaujantis priemonėmis, skirtomis visos Europos pasiekiamumui užtikrinti, kurias ECB valdančioji taryba patvirtino 2020 m. viduryje, 2 235 mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT), kurie laikosi momentinių kredito pervedimų schemos ir yra pasiekiami TARGET2 sistemoje, iki 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigos taip pat taps pasiekiami per TIPS su savo sąskaita kaip dalyviai arba per kitą dalyvį per jo sąskaitą kaip pasiekiama šalis. Maždaug tuo pat metu visos 11 automatinių tarpuskaitos įstaigų, teikiančių momentinių mokėjimų paslaugas, turės perkelti savo technines sąskaitas iš TARGET2 į TIPS. Tarpuskaitos įstaigos sąskaitas perkels trimis etapais. TIPS daugiavaliutinė struktūra sulaukė ne euro zonos centrinių bankų susidomėjimo. Todėl nuo 2022 m. gegužės mėn. Sveriges Riksbank siūlys momentinį atsiskaitymą Švedijos kronomis per TIPS, o ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio mėn. Danmarks Nationalbank siūlys atsiskaitymus Danijos kronomis TIPS sistemoje. Po Sveriges Riksbank ir Danmarks Nationalbank priimtų sprendimų prisijungti prie platformos ir naudotis paslaugos kelių valiutų galimybe, Norges Bank išreiškė susidomėjimą prisijungti prie TIPS ir vykdyti momentinius mokėjimus Norvegijos kronomis.

2020 m. pradėta tirti galima TIPS dviejų valiutų funkcija. 2021 m. birželio mėn. ECB ir Sveriges Riksbank paskelbė, kad abi institucijos toliau tiria, kaip TIPS galėtų padėti atsiskaityti už momentinius mokėjimus eurais ir Švedijos kronomis.

Be šių trijų atsiskaitymo paslaugų, Eurosistema kuria naują TARGET paslaugą – Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (angl. Eurosystem Collateral Management System, ECMS), ji bus bendra vienodų funkcijų turinti įkaito valdymo sistema, kurioje bus galima valdyti turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonę Eurosistemos kredito operacijose visose euro zonos jurisdikcijose. Planuojama, kad paslaugos bus pradėtos teikti 2023 m. lapkričio mėn. 2021 m. sistema baigta kurti, pradėtas Eurosistemos priėmimo testavimas ir pasirengimas naudotojų testavimui. 2021 m. prioritetas buvo užtikrinti, kad ECMS suinteresuotosios šalys turėtų reikiamus dokumentus savo vidaus pritaikymui. Siekdama palengvinti bendrą supratimą ir veiksmingą pasirengimą, Eurosistema reguliariai rengė seminarus su CVPD ir trišaliais tarpininkais, o informaciją apie pranešimus ir pasirengimo etapus skelbė ECB interneto svetainėje.

4.2 Priežiūra ir emisijos centrinio banko vaidmuo

Eurosistema nustato finansų rinkų infrastruktūrų ir mokėjimų euro zonoje priežiūros tikslus, priimdama konkrečius reglamentus, standartus, gaires ir rekomendacijas, stebėdama jų įgyvendinimą ir prireikus skatindama pokyčius. Be to, Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, dalyvauja finansų rinkų infrastruktūrų, vykdančių reikšmingą veiklą eurais, bendradarbiavimo susitarimuose priežiūros ir krizių valdymo klausimais.

2021 m. ypač daug dėmesio buvo skiriama Eurosistemos valdomų infrastruktūrų –TARGET2 ir T2S – vertinimui pagal Eurosistemos kibernetinio atsparumo priežiūros lūkesčius. Vertinimo tikslas – toliau didinti abiejų infrastruktūrų kibernetinį atsparumą. Eurosistema taip pat ėmėsi veiksmų, kad per Euro kibernetinio atsparumo valdybą toliau skatintų finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinį atsparumą, įgyvendindama Informacijos apie kibernetinius incidentus ir žvalgybą dalijimosi iniciatyvą ir skatindama TIBER-EU sistemos priėmimą ir įgyvendinimą.

TARGET2 ir T2S priežiūros srityje Eurosistema toliau stebėjo ankstesnių priežiūros vertinimų rekomendacijų įgyvendinimą. Eurosistema ypač daug dėmesio skyrė priemonėms, skirtoms veiksniams, kurie turėjo įtakos 2020 m. įvykusiems dideliems veiklos incidentams, šalinti. Siekdama skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, suinteresuotomis sklandžiu T2S veikimu, Eurosistema taip pat prisidėjo prie T2S jungtinės priežiūros susitarimo darbo.

Kalbant apie bendrąją sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų (SSMS) priežiūros sistemą, Eurosistema, remdamasi viešomis konsultacijomis, baigė SSMS reglamento peržiūrą ir 2021 m. balandžio mėn. paskelbė peržiūrėtą reglamento versiją. Po to, kai Master Card tarpuskaitos valdymo sistema buvo pripažinta sistemiškai svarbia mokėjimo sistema, Eurosistema pradėjo išsamų Master Card vertinimą pagal SSMS reglamentą. Galiausiai Eurosistema įvertino ir stebėjo, kaip pradedamas taikyti nuolatinių atskirųjų atsiskaitymų modelis STEP2‑T ir (vykdant Federalinio rezervo sistemos vadovaujamą priežiūrą) Nuolatinių susijusių atsiskaitymų (angl. Continuous Linked Settlement, CLS) sistemos perkėlimą į naująją technologijų platformą.

Kalbant apie mokėjimo priemones ir mokėjimo schemas, Eurosistema paskelbė septintąją priežiūros ataskaitą apie sukčiavimo atvejus naudojant mokėjimo korteles. 2021 m. lapkričio 15 d. ECB valdančioji taryba patvirtino galutinę Eurosistemos vykdomos elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų (PISA) priežiūros sistemą. Eurosistema naudosis PISA sistema (pakeisiančia „suderintus mokėjimo priemonių priežiūros metodus ir priežiūros standartus“ ir visus su tuo susijusius kortelių, tiesioginio debeto, kredito pervedimų priežiūros metodus ir elektroninių pinigų apsaugos tikslus), prižiūrėdama rinkos dalyvius, leidžiančius naudoti korteles, kredito pervedimus, tiesioginį debetą, e. pinigų pervedimus ir skaitmeninius mokėjimo žetonus arba remiančius jų naudojimą. Be tradicinių mokėjimo schemų, tai apima skaitmeninių mokėjimo žetonų schemas, taip pat mokėjimo priemones, padedančias galutiniams naudotojams atlikti vertės pervedimus, kaip antai skaitmenines pinigines.

Eurosistema, vykdydama savo, kaip centrinio banko, vaidmenį, dalyvavo ES pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priežiūros institucijų kolegijų veikloje pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR), vertino įvairius pasiūlymus dėl ES PSŠ paslaugų išplėtimo ar esminių rizikos valdymo procedūrų pakeitimų. Eurosistema taip pat prisidėjo prie Europos vertybinių popierių rinkų institucijos (ESMA) darbo, susijusio su ES sisteminės svarbos turinčių trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių (2 lygio pagrindinių sandorio šalių) priežiūra ir, remiantis ERIR 25 straipsnio 2 c dalimi, vertinimu, ar kai kurios 2 lygio pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos paslaugos yra tokios didelės sisteminės svarbos, kad PSŠ neturėtų būti pripažįstamos teikti šias tarpuskaitos paslaugas ES įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms. 2021 m. gruodžio 17 d. ESMA paskelbė pareiškimą^[76], kuriame daroma išvada, kad Jungtinėje Karalystėje įsteigtų 2 lygio PSŠ paslaugų pripažinimo panaikinimo šiame etape kaina ir rizika būtų didesnė už naudą ES, ir reaguodama į nustatytą riziką ir pažeidžiamumą, pasiūlė politikos priemonių rinkinį.

Priėmus naująjį ES reglamentą dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos (PSŠGPS), Eurosistema prisidėjo prie ESMA rengiamų susijusių reguliavimo standartų ir gairių. Eurosistema taip pat dalyvavo steigiant euro zonos ir trečiųjų šalių PSŠ tarpvalstybines krizių valdymo grupes ir jų darbe. Šių grupių tikslas – užtikrinti tinkamą pasirengimą galimam PSŠ pertvarkymui. Pagrindinis šio darbo aspektas – įvertinti, ar PSŠ finansiniai ištekliai bus pakankami pertvarkymo tikslais. Tai svarbu emisijos centrinio banko požiūriu, atsižvelgiant į didelę likvidumo riziką, kuri kiltų dėl nepakankamo padengimo ištekliais.

2021 m. pasaulinės standartus nustatančios institucijos toliau daugiausia dėmesio skyrė pamokoms, įgytoms per su pandemija susijusį finansų rinkų infrastruktūrų įtampos laikotarpį. Vykdydamas tolesnius veiksmus, susijusius su Finansinio stabilumo tarybos parengta 2020 m. rinkos neramumų holistine apžvalga, ECB prisidėjo prie Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos, Mokėjimų ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Bazelio bankų priežiūros komiteto Jungtinės darbo grupės garantinių įmokų klausimais darbo. Išvestinių finansinių priemonių, kurioms atlikta centralizuota tarpuskaita, rinkų ES atžvilgiu ECB atliko savo analizę, siekdamas ištirti pagrindinius pradinės garantinės įmokos padidėjimo per pandemiją veiksnius ir pagrindinių sandorio šalių būdus procikliškumui mažinti.

Vertybinių popierių atsiskaitymo srityje Eurosistema, kaip centrinis emisijos bankas, prisidėjo prie ES centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) peržiūros ir vertinimo pagal ES centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentą. Eurosistema, kaip vienintelė institucija, tiesiogiai dalyvaujanti vertinant visus euro zonos ir kai kuriuos ne euro zonos ES CVPD, atlieka svarbų vaidmenį skatinant saugų ir nuoseklų vertinimą bei vienodas sąlygas visiems CVPD. Eurosistema taip pat prisidėjo prie CVPD reglamento peržiūros, o ECB paskelbė savo nuomonę dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos, kuri yra viena iš trijų Europos Komisijos inicijuoto skaitmeninių finansų dokumento rinkinio, kuriuo siekiama palengvinti prieigą prie naujoviškų finansinių produktų, kartu užtikrinant vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą, sudedamųjų dalių.

4.3 Inovacijos ir integracija į rinkos infrastruktūrą bei mokėjimus

Siekdama panaudoti inovatyvų skaitmenizacijos potencialą ir suvaldyti mokėjimų rinkoje Europos suverenumui kylančius iššūkius, Eurosistema parengė išsamią mažmeninių mokėjimų strategiją.

Vienas iš pagrindinių mažmeninių mokėjimų strategijos tikslų – padėti sukurti visos Europos mažmeninių mokėjimų prekybos vietose, t. y. fizinėse prekybos vietose, mobiliojo ryšio ir el. prekybos erdvėje, sprendimą. Eurosistema pritaria iniciatyvoms dėl mokėjimo sprendimų, atitinkančių Eurosistemos tikslus, ir palaiko nuolatinį dialogą su jau sukurtų ir galimų naujų iniciatyvų atstovais.

Kitas pagrindinis tikslas – pasiekti, kad momentiniai mokėjimai būtų prieinami visiems piliečiams ir įmonėms visoje Europoje ir skatinti, kad jų vykdymas taptų nauja norma atliekant mokėjimus. 2021 m. pabaigoje 60 % mokėjimo paslaugų teikėjų, siūlančių SEPA kredito pervedimus, taip pat siūlė SEPA momentinius kredito pervedimus, o 10,4 % visų kredito pervedimo operacijų sudarė momentiniai mokėjimai. Norint paspartinti momentinių mokėjimų sklaidą, gali prireikti papildomų veiksmų. 2021 m. įsigaliojo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti momentinių mokėjimų prieinamumą visoje Europoje (žr. 4.1 skirsnyje). Šiuo metu kuriamas QR kodo standartas, o vėliau bus įdiegtos ir kitos ryšio technologijos, kad būtų galima atlikti momentinius mokėjimus prekybos vietose.

Siekdama pagerinti tarptautinius mokėjimus už euro zonos ir ES ribų, Eurosistema prisideda prie G20 darbo ir tiria galimybes atlikti skirtingų valiutų momentinių mokėjimų atsiskaitymus naudojantis TARGET paslaugomis (žr. 4.1 skirsnyje).

Be to, Eurosistemos mažmeninių mokėjimų strategija apima darbą ties elektroninės tapatybės ir e. parašo paslaugomis kad būtų galima priimti e. tapatybės ir e. parašo sprendimus mokėjimo paslaugoms. Siekiant užtikrinti pasiekiamumą ir neutralią prieigą, nebankiniams mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama prieiga prie konkrečių SEPA mokėjimo sistemų kaip Eurosistemos nacionalinio centrinio banko klientams.

Vykdydamas Eurosistemos mažmeninių mokėjimų strategiją, ECB tuo pat metu skatina kurti inovatyvias mokėjimo paslaugas per atvirąją bankininkystę, t. y. suteikiant galimybę trečiųjų sandorio šalių paslaugų teikėjams siūlyti paslaugas, susijusias su sąskaitą tvarkančia įstaiga, naudojant atvirąsias programų sąsajas (API). Mažmeninių mokėjimų eurais taryba (MMET) – aukšto lygio strateginis organas, kuriam pavesta skatinti mažmeninių mokėjimų eurais rinkos integraciją, inovacijas ir konkurencingumą ES ir kuriai pirmininkauja ECB – siekė standartizuoti API ir sudaryti abipusiai naudingą susitarimą dėl platesnio paslaugų rinkinio standartizacijos. 2021 m. MMET pakvietė Europos mokėjimų tarybą sukurti SEPA API prieigos schemą. Schemoje bus apibrėžtos „pagrindinės“ paslaugos pagal peržiūrėtos Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) teisinius ir reguliavimo reikalavimus, taip pat į schemą gali būti įtrauktos pridėtinės vertės paslaugos, kurios gali būti teikiamos atvirosios bankininkystės kontekste kaip Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos natūrali raida.

Siekdama savo tikslo – didinti Europos finansų rinkos integraciją, ECB vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė toliau darė pažangą derindama poprekybines paslaugas. Įkaito valdymo srityje 2021 m. Europos rinkose buvo padaryta pažanga apibrėžiant ir įgyvendinant Bendrų Europos įkaito valdymo taisyklių (angl. SCoRE) standartus. Ypač reikšminga pažanga pasiekta įmonių esminių įvykių srityje, kur ECB vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė susitarė su rinkos suinteresuotaisiais subjektais dėl tolesnių atitinkamų standartų atnaujinimų. Eurosistema taip pat vykdė išsamią SCoRE standartų stebėseną pagal sutartą stebėsenos sistemą, apimančią įvairias rinkas ir suinteresuotuosius subjektus.

Siekdamas nustatyti galimus Europos skolos vertybinių popierių emisijos procesų efektyvumo didinimo būdus, ECB įsteigė Skolos vertybinių popierių emisijos rinkos kontaktinę grupę. 2021 m. ši grupė paskelbė patariamąją ataskaitą, joje aptariami pagrindiniai Europos skolos vertybinių popierių emisijos klausimai. Ataskaitoje nustatyta, kad Europos skolos vertybinių popierių išleidimo procese esama tam tikros rizikos, neveiksmingumo ir nepagrįstų išlaidų. Siekdama sumažinti šį neveiksmingumą, Skolos vertybinių popierių emisijos rinkos kontaktinė grupė sudarė sąrašą sričių, kuriose tolesnis derinimas padėtų padidinti bendrą skolos vertybinių popierių emisijos Europoje veiksmingumą (pavyzdžiui, „pažink savo klientą“, ISIN kodo suteikimas ir investuotojų identifikavimas).

ECB vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė taip pat teikė Europos Komisijai informaciją apie Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano aspektus, susijusius su vertybinių popierių poprekybine veikla, visų pirma apie pajamų mokesčio tvarkymą ir Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamento peržiūrą.

5 Pastangos palaikyti rinkų veikimą ir kitoms institucijoms teikiamos finansinės paslaugos

ECB toliau siūlė euro zonos kitoms sandorių šalims operacijas JAV doleriais, taip užtikrindamas finansavimą rinkos sąlygomis. Likvidumo linijos eurais kitiems centriniams bankams, sukurtos arba aktyvuotos 2020 m., galiojo ir 2021 m., o naujų linijų nebuvo sukurta.

Intervencijų užsienio valiutų rinkoje ECB nevykdė, tai matyti iš jo vykdomų užsienio valiutų intervencijų ketvirčio duomenų, kurie skelbiami ECB interneto svetainėje.

2022 m. sausio 3 d. finansų sektorius sėkmingai užbaigė perėjimą nuo vienos nakties skolinimo eurais palūkanų normos rodiklio (EONIA) prie ECB nustatytos euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) ir toliau dirbo siekdamas didinti rinkos kainodaros praktikos patikimumą bei skatindamas plačiau naudoti €STR.

2021 m. ECB tebebuvo atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą ES vardu ir toliau atliko Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemos koordinatoriaus vaidmenį.

5.1 Rinkos operacijų pokyčiai

Likvidumo linijos eurais ir užsienio valiuta

Likvidumo linijos yra viena iš ECB pinigų politikos priemonių, leidžiančių spręsti finansavimo eurais prieinamumą už euro zonos ribų ir euro zonos sandorio šalių finansavimosi sunkumus užsienio valiuta. Likvidumo linijos prisideda prie sklandaus pinigų politikos poveikio perdavimo, padėdamos išvengti galimo kreditų teikimo sugriežtinimo dėl finansavimo užsienio valiuta trūkumo euro zonos bankams ir likvidumo eurais trūkumo peraugimo į staigų eurais išreikšto turto pardavimą, kuris daro poveikį euro zonos finansinėms sąlygoms^[85].

Teikdamas likvidumą eurais užsienio centriniams bankams, ECB padeda užkirsti kelią užsienio finansavimo eurais paklausos išplitimui į pernelyg griežtas finansines sąlygas euro zonoje. Likvidumo linijos eurais, kurios buvo sukurtos arba aktyvuotos 2020 m., toliau veikė, o 2021 m. naujų likvidumo linijų nebuvo sukurta. Eurosistemos atpirkimo sandorių priemone (EUREP) ir toliau galėjo naudotis daug ne euro zonos centrinių bankų. 2021 m. vasario 4 d. ECB nusprendė pratęsti laikiną likvidumo linijų taikymą ne euro zonos centriniams bankams iki 2022 m. kovo mėn. Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. veikiančios likvidumo eurais linijos, pagal kurias ECB galėtų teikti likvidumą eurais užsienio centriniams bankams, pateiktos 5.1 lentelėje.

Skolinant užsienio valiutą euro zonos sandorių šalims, mažėja spaudimas pasaulio finansavimo rinkose. Taigi, padedama švelninti tokios įtampos poveikį kredito namų ūkiams ir bendrovėms pasiūlai ir euro zonoje, ir užsienyje. 2021 m. ECB, suderinęs savo veiksmus su JAV federalinio rezervo sistema, Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku, teikė likvidumą JAV doleriais. Buvo siūlomi du terminai – 7 ir 84 dienų. Nuo 2021 m. liepos 1 d. 84 dienų trukmės operacijos buvo sustabdytos, nes normalizavosi rinkos sąlygos, o 7 dienų trukmės operacijos ir toliau buvo naudojamos kaip privataus finansavimo rinkų finansinio stabilumo stiprinimo priemonė.

5.1 lentelė

Likvidumo linijų suvestinė

ECB indėlis į lyginamųjų palūkanų normų reformą

ECB ir toliau atliko svarbų vaidmenį vykdydamas euro zonos lyginamųjų palūkanų normų reformą dviem būdais: pirma, teikė stabilią ir patikimą lyginamąją palūkanų normą – euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR) ir, antra, skatino rinkos iniciatyvą, vykdydamas privačiojo sektoriaus darbo grupės dėl euro nerizikingų palūkanų normų sekretoriato funkciją iki pirminių grupės įgaliojimų užbaigimo 2021 m. gegužės mėn.

Po kelerius metus trukusio pasirengimo perėjimas nuo EONIA prie €STR buvo sėkmingai užbaigtas ir 2022 m. sausio 3 d. EONIA buvo paskelbta paskutinį kartą. Praėjusiais metais įvyko keletas svarbių įvykių, kurie nulėmė sklandų perėjimą. 2021 m. spalio mėn. išvestinių finansinių priemonių rinkos, t. y. rinkos, kurioje EONIA buvo naudojama daugiausia, centriniai tarpuskaitos namai surengė vienkartinį visų esamų EONIA pozicijų konvertavimą į €STR pozicijas ir po to nutraukė išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems naudojama EONIA, atsiskaitymą per centrinius tarpuskaitos namus. Šis įvykis padėjo padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkos likvidumą, kad būtų pradėta naudoti €STR, ir užkirto kelią galimoms problemoms, susijusioms su tomis EONIA išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurių terminas turėjo sueiti po paskutinio EONIA paskelbimo 2022 m. sausio 3 d. Be to, 2021 m. spalio mėn. Europos Komisija nurodė, kad €STR yra teisės aktais nustatyta EONIA pakaitinė norma sutartyse, kuriose nėra įgyvendinamų nuostatų dėl pakaitinės normos^[86]. Tai suteikė papildomo užtikrintumo EONIA naudotojams ir sumažino teisinę riziką prieš nutraukiant lyginamojo indekso skelbimą.

Atsižvelgiant į €STR stabilumą ir reprezentatyvumą, kaip patvirtinta ECB antrojoje €STR metinėje metodikos apžvalgoje, rinkos dalyviai raginami naudoti šią normą tiek grynųjų pinigų, tiek išvestiniuose finansiniuose sandoriuose pagal Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijas. Siekdamas paskatinti ir palaikyti platesnį €STR naudojimą, taip pat ir kaip pakaitinę normą vidutinėms tarpbankinės rinkos palūkanų normoms (EURIBOR), 2021 m. balandžio mėn. ECB pradėjo skelbti sudėtines vidutines €STR ir sudėtinių palūkanų indeksą (žr. 8 intarpą).

2021 m. gegužės mėn. Darbo grupė dėl euro nerizikingų palūkanų normų paskelbė rekomendacijas dėl pakaitinių normų EURIBOR sutartyse ir taip prisidėjo prie nenumatytų atvejų planavimo galimo EURIBOR galiojimo nutraukimo atveju. Įveikus šį svarbų etapą, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) iš ECB perėmė darbo grupės sekretoriato funkcijas ir atnaujino grupės įgaliojimus. Dabartiniai prioritetai – įgyvendinti rekomendacijas dėl EURIBOR pakaitinės normos ir sušvelninti Londono tarpbankinės palūkanų normos (LIBOR) nustatymų nutraukimo nuo 2022 m. sausio 3 d. poveikį euro zonos naudotojams^[87]. Rinkos dalyviai raginami stebėti darbo grupės diskusijas, atsižvelgti į jos rekomendacijas bei analizę ir apsvarstyti galimybę jas įgyvendinti planuojant pakaitines normas.

Peržiūrėtas Visuotinis valiutų rinkos dalyvių elgesio kodeksas ir atnaujintas ECBS pareiškimas dėl įsipareigojimo jo laikytis

2017 m. pradėtas taikyti Visuotinis valiutų rinkos dalyvių elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas) – geros praktikos užsienio valiutų rinkoje principų rinkinys. Tai buvo tiesioginis ir svarbus atsakas į nepasitikėjimą valiutų keitimo sandorių sektoriumi po kelių netinkamo elgesio rinkoje atvejų ir su tuo susijusių daugiamilijardinių JAV dolerių baudų. Siekdamas užtikrinti, kad Kodeksas tebebūtų aktualus ir neatsiliktų nuo pokyčių užsienio valiutų rinkoje, Visuotinis užsienio valiutų komitetas peržiūrėjo ir atnaujino principus keliose pagrindinėse srityse. Daugelį atnaujinimų labiausiai paskatino poreikis atskleisti daugiau informacijos ir užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su praktika, taikoma atliekant valiutų keitimo operacijas vis sudėtingesnėje rinkoje. Atnaujintas Kodeksas paskelbtas 2021 m. liepos 15 d. ECB ir jo Užsienio valiutų kontaktinė grupė aktyviai dalyvavo peržiūros procese. Keli šios kontaktinės grupės nariai dalyvavo Visuotinio užsienio valiutų komiteto darbo grupėse ir prisidėjo rengiant atnaujintą Kodeksą. Ateityje svarbu, kad visi užsienio valiutų rinkos dalyviai peržiūrėtų atnaujintą Kodeksą, įvertintų atnaujintų principų poveikį savo veiklai ir atitinkamai ją pritaikytų. Europos centrinių bankų sistemos, kurią sudaro ECB ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariai atliko savo veiklos vidaus peržiūrą. Užbaigus peržiūros procesą, 2022 m. vasario 15 d. paskelbta apie atnaujintus pareiškimus dėl įsipareigojimo laikytis Kodekso^[88].

Ataskaitų apie užsienio valiutų intervencijas teikimas

2021 m. ECB nevykdė intervencijų užsienio valiutų rinkoje. Nuo euro įvedimo pradžios ECB intervencijas užsienio valiutų rinkoje vykdė dukart – 2000 ir 2011 m. Duomenys apie užsienio valiutų intervencijas skelbiami kas ketvirtį, atsiliekant vienu ketvirčiu, ECB interneto svetainėje ir Statistinių duomenų saugykloje. Ketvirtinėje lentelėje skelbiama informacija taip pat kasmet apibendrinama ECB metinėje ataskaitoje (žr. 5.2 lentelę). Jeigu atitinkamu ketvirčiu nebuvo vykdyta jokių užsienio valiutų intervencijų, tai aiškiai nurodoma.

5.2 lentelė

ECB užsienio valiutų intervencijos

Ataskaitų teikimo sąranga apima duomenis apie vienašales ECB užsienio valiutų intervencijas ir koordinuotas su kitais centriniais bankais intervencijas, taip pat antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) vykdomas ribines intervencijas.

5.2 ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB yra atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę (VTFPP)^[89], Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM)^[90], Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)^[91] ir priemonę „Next Generation EU“ (NGEU)^[92].

2021 m. ECB atliko palūkanų mokėjimus, susijusius su suteiktomis paskolomis, pagal VTFPP. 2021 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 200 mln. eurų. Be to, 2021 m. ECB atliko įvairius mokėjimus ir palūkanų mokėjimus, susijusius su pagal EFSM suteiktomis paskolomis. 2021 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 46,8 mlrd. eurų. 2021 m. ECB pervedė valstybėms narėms paskolų išmokas pagal SURE ir susijusius palūkanų mokėjimus. 2021 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 89,6 mlrd. eurų. Galiausiai 2021 m. ECB atliko paskolų ir dotacijų mokėjimus įvairioms valstybėms narėms pagal NGEU.

Be to, ECB yra atsakingas už mokėjimų, vykdomų atliekant operacijas, susijusias su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF)^[93] ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM)^[94], administravimą. 2021 m. ECB atliko įvairius paskolų palūkanų ir rinkliavų mokėjimus, susijusius su dviem paskolom pagal EFSF.

Galiausiai ECB yra atsakingas už visus mokėjimus, susijusius su susitarimu dėl paskolos programos Graikijai^[95]. 2021 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 50,1 mlrd. eurų.

5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

2021 m. ir toliau buvo siūlomos visapusės finansinės paslaugos pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) rinkinį, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Kai kurie Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai teikia finansines paslaugas suderintomis ir rinkos standartus atitinkančiomis sąlygomis euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB koordinuoja, stebi sklandų paslaugų teikimą, skatina pokyčius, kurie padėtų tobulinti sistemą, ir rengia susijusias ataskaitas ECB valdančiajai tarybai.

Pranešama, kad 2021 m. pabaigoje buvo 265 EAVP besinaudojančių klientų sąskaitos (2020 m. pabaigoje – 260). Bendras agreguotas EAVP sistemos valdomas turtas (įskaitant pinigus ir vertybinius popierius) 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo apie 18 %.

Dėl aiškumo 2021 m. EAVP teisinės nuostatos buvo išdėstytos nauja redakcija, be kita ko, buvo atnaujintos nuostatos siekiant padidinti paskatas teikti skaidrias ataskaitas ir dalytis informacija Eurosistemoje teikiant EAVP.

6 Didelė grynųjų pinigų paklausa ir toliau nedaug padirbtų pinigų

ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai (NCB) yra atsakingi už pageidaujamą eurų banknotų kiekio ir nominalų išleidimą, grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimą bei pasitikėjimo bendrąja valiuta palaikymą. COVID‑19 pandemija turėjo dvejopą poveikį mokėjimo įpročiams. Pirma, tai pabrėžė grynųjų pinigų kaip kaupimo priemonės vaidmenį, antra, tai sumažino grynųjų pinigų paklausą tam tikriems sandoriams. Nepaisant to, 2021 m. apyvartoje esančių eurų banknotų skaičius toliau sparčiai augo, o iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų skaičius tebebuvo istoriškai mažo lygio. Kadangi grynieji pinigai ir toliau yra daugelio vartotojų pasirenkamas mokėjimo būdas, Eurosistema siekia užtikrinti, kad ateinančiais metais grynieji pinigai būtų pakankamai prieinami ir priimami atsiskaitymams, kaip nurodyta Eurosistemos grynųjų pinigų strategijoje.

2019 m. baigus įvesti „Europa“ serijos banknotus, Eurosistema jau pradėjo rengtis būsimų banknotų kūrimui.

6.1 Eurų banknotų išleidimas į apyvartą

2021 m. eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė išaugo atitinkamai apie 6,5 % ir 7,7 %. Metų pabaigoje apyvartoje buvo 28,2 mlrd. eurų banknotų, jų bendra vertė – 1,54 trln. eurų (žr. 6.1 pav.). Didžiausią banknotų apyvartoje dalį (44,3 %) sudarė 50 eurų banknotai, kurių vertė – apytikriai tiek, kiek kartu sudėjus 100, 200 ir 500 eurų banknotų vertę (žr. 6.2 pav.).

6.1 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

6.2 pav.

Eurų banknotų apyvartoje vertė pagal nominalą

(mlrd. eurų)

2021 m. eurų banknotų apyvartoje pagal nominalą pokyčiams ir toliau darė įtaką tebesitęsianti COVID‑19 pandemija ir skirtingos grynųjų pinigų funkcijos. Ir toliau buvo didelė 200 ir 100 eurų banknotų paklausa – jų metinis augimas buvo atitinkamai 33,6 % ir 9,0 %, nes šie banknotai naudojami ir kaip kaupimo priemonė. Metinis 50 eurų banknotų apyvartoje vertės augimas sudarė 7,5 %, o bendras metinis 5–20 eurų banknotų – 3,0 %.

Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai patikrino 23,5 mlrd. banknotų, kurių vertė 759,3 mlrd. eurų, tikrumą ir kokybę, t. y. tik šiek tiek mažiau eurų banknotų, negu jų yra apyvartoje. Iš patikrintų banknotų 2,9 mlrd. buvo susidėvėję grynųjų pinigų cikle ir juos reikėjo pakeisti, siekiant palaikyti aukštą grynųjų pinigų cikle esančių banknotų kokybę.

2021 m. pabaigoje apyvartoje buvo 141,2 mlrd. eurų monetų, kurių vertė – 31,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pabaiga, apyvartoje esančių eurų monetų vertė padidėjo 2,7 %.

6.2 Kasdienio eurų banknotų tvarkymo patogumas

Atsižvelgdamas į grynųjų pinigų vaidmenį Europos visuomenei, ECB siekia užtikrinti, kad eurų banknotai ir toliau būtų tinkami, lengvai naudojami ir sunkiai padirbami.

Dedant šias nuolatines pastangas palaikyti tinkamus naudoti eurų banknotus, labai svarbu reguliariai gauti eurų banknotais suinteresuotųjų subjektų grįžtamąjį ryšį, nes ši veikla padeda kurti būsimus eurų banknotus ir apsaugos priemones. Siekiant šio tikslo, 2021 m. pradėta grynųjų pinigų tvarkytojų apklausa, kuria siekiama geriau suprasti, ką grynųjų pinigų tvarkytojai mano apie dabartinį eurų banknotų dabartinį dizainą, autentiškumo tikrinimo procesus ir tvarkymą.

Apklausoje dalyvavo vyresni nei 16 metų amžiaus asmenys iš visų 19 euro zonos šalių, kurie, vykdydami savo profesinę veiklą, reguliariai tvarko grynuosius pinigus. Iš viso buvo atlikta daugiau kaip 22 000 pokalbių.

Apklausa parodė, kad grynųjų pinigų tvarkytojai yra labai patenkinti dabartiniu eurų banknotų dizainu ir nominalais. Tik retais atvejais grynųjų pinigų tvarkytojai euro zonoje susidūrė su sunkumais atskiriant banknotus.

Autentiškumo patikra yra labai paplitusi (šeši iš dešimties grynųjų pinigų tvarkytojų tikrina banknotus), o respondentai, kurie neseniai buvo apmokyti, kaip tikrinti banknotus, beveik visi tai daro. Tarp banknotus tikrinančių asmenų plačiai paplitęs (56 %) banknotų autentiškumo tikrinimo mašinų ir (arba) prietaisų naudojimas. Grynųjų pinigų tvarkytojai, rankiniu būdu tikrinantys banknotus, paprastai greitai patikrina vieną (23 %) arba daugiau (39 %) apsaugos priemonių.

Pagrindinė priežastis, lemianti pasirinkimą, kurią apsaugos priemonę tikrinti, yra greitis. Taip pat svarbu, kad priemonę būtų lengva patikrinti. Ši išvada yra tokia pati dėl visų apsaugos priemonių ir banknotų nominalų.

6.3 Istoriškai mažas padirbtų eurų banknotų skaičius

Eurų banknotų padirbinėjimo mažėjimo tendencija tebebuvo ir 2021 m., kai buvo užfiksuotas dar vienas istoriškai žemas padirbtų ir tikrų banknotų apyvartoje santykis (žr. 6.3 pav.). Iš viso iš apyvartos išimta 347 000 padirbtų banknotų, t. y. milijonui tikrų apyvartoje esančių banknotų per metus buvo aptikta tik 12 padirbtų banknotų. Padirbtų banknotų kokybė ir toliau yra žema, todėl juos galima labai greitai ir lengvai aptikti atliekant patikrą „apčiuopkite-pažvelkite-pakreipkite“.

6.3 pav.

Per metus aptiktų padirbtų banknotų skaičius, tenkantis milijonui tikrų eurų banknotų apyvartoje

(milijonui tenkančios dalys)

Pradėtas būsimų eurų banknotų kūrimas

ECB tikisi, kad grynieji eurai bus plačiai naudojami iki 2030 m. ir vėliau. Todėl, siekiant aplenkti padirbinėtojus, būtina pasirengti išleisti į apyvartą patobulintus ir atnaujintus eurų banknotus, kad būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas jais ir užtikrinta, jog juos naudoti būtų saugu ir patogu. Atsižvelgiant į būsimų banknotų kūrimo proceso trukmę ir sudėtingumą, jau pradėtas pasirengimas, įskaitant mokslinių tyrimų ir plėtros darbus, reguliarias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir plačiąja visuomene bei bandomųjų banknotų su naujomis apsaugos priemonėmis gamybą.

ECB planuoja pertvarkyti būsimų eurų banknotų dizainą. Į dizaino kūrimo procesą bus įtraukti keli etapai, kurių metu bus atsižvelgiama į Europos piliečių nuomonę. ECB tikisi, kad galutinis naujų eurų banknotų dizainas bus pasirinktas 2024 m.

7 Statistika

ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais (NCB) plėtoja, renka, sudaro ir skleidžia įvairaus pobūdžio statistiką ir duomenis, reikalingus įgyvendinant ECB pinigų politiką, taip pat finansinio stabilumo ir kitus Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešosios institucijos, tarptautinės organizacijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė, kartu ji padeda ECB užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama naujai euro zonos statistikai, t. y. eksperimentinių rodiklių, skirtų klimato kaitos politikai remti, ir savininkų užimtų būstų kainų indeksų (SUBKI) rengimui. Dviejuose intarpuose daugiausia dėmesio skiriama neseniai paskelbtiems sudėtiniams €STR vidurkiams ir indeksui bei duomenų standartizavimo pasauliniu lygmeniu skatinimui.

7.1 Nauja ir išplėsta euro zonos statistika

2021 m. balandžio mėn. ECB valdančioji taryba priėmė naujas gaires dėl ketvirtinių finansinių ataskaitų^[96]. Jose apibrėžiami nauji duomenų reikalavimai ir ketvirtinių finansinių ataskaitų su nauju suskirstymu teikimo įgyvendinimo terminai, atsižvelgiant į ekonominę plėtrą ir vartotojų reikalavimus.

Naujosiose gairėse nustatomi reikalavimai dėl kitų finansų įstaigų subsektoriaus išsamių duomenų teikimo, siekiant patobulinti statistiką, kuria grindžiama ne bankų finansų sektoriaus stebėsena atliekant pinigų ir finansinio stabilumo analizę. Taip pat nustatomas naujas finansinių priemonių skirstymas pagal mokėjimų balanso funkcines kategorijas, kad būtų galima nustatyti užsienio sandorius su tiesioginių užsienio investicijų bendrovėmis, ir naujas pensijų ir gyvybės draudimo priemonių skirstymas. Ši nauja statistika pamažu bus prieinama vartotojams nuo 2022 m. antrojo pusmečio.

Po pinigų finansų įstaigų balanso straipsnių statistinės atskaitomybės reikalavimų peržiūros, įskaitant 2020 m. pradžioje vykusią viešą konsultaciją, ECB paskelbė naują reglamentą^[97]. Jo tikslas – patenkinti aukšto prioriteto duomenų, skirtų pinigų ir kredito raidos analizei, poreikius. Reglamentu taip pat keičiami kai kurie dabartiniai reikalavimai, apibrėžtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos dėl atskaitomybės – tai turėtų padėti geriau integruoti su kitais statistinių duomenų rinkiniais.

Po konsultacijų viso sektoriaus mastu 2021 m. gruodžio mėn. ECB valdančioji taryba patvirtino Integruotos atskaitomybės sistemos (IReF) kūrimo etapo pradžią^[98]. IReF skirta euro zonos bankų statistinių ataskaitų teikimui konsoliduoti, taip sumažinant jų atskaitomybės naštą pasitelkus skaitmenizaciją ir pritaikius pažangiausius duomenų rengimo metodus. Projektas plėtojamas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Europos institucijomis, siekiant ilgalaikio tikslo – toliau standartizuoti ir integruoti statistinę, prudencinę ir pertvarkymo atskaitomybę. Tikimasi, kad naujoji ataskaitų teikimo sistema bus pradėta taikyti 2027 m.

7.2 Klimato kaitos politikai paremti skirtų eksperimentinių rodiklių rengimas

Kadangi klimato kaita darys vis didesnį poveikį ekonomikai ir finansų sistemai, 2021 m. liepos mėn. Valdančioji taryba susitarė dėl išsamaus veiksmų plano^[99], kad į savo politikos sistemą dar labiau įtrauktų klimato kaitos aspektus.

Norint išplėsti analizę, reikia išsamių duomenų ir tarptautiniu mastu palyginamų rodiklių. Pagal šį planą siekiama parengti naujų eksperimentinių rodiklių, susijusių su finansų įstaigų klimato kaitos rizika ir tvariu finansavimu, pavyzdžiui, žaliųjų obligacijų išleidimu arba anglies pėdsaku, rinkinį, kuris vėliau bus pamažu tobulinamas atsižvelgiant į duomenų prieinamumą ir suderinamumą.

ECBS statistikos komitetas^[100] įsipareigojo pagal geriausią metodologinę patirtį sukurti eksperimentinius rodiklius, susijusius su finansų įstaigų klimato kaitos fizine rizika, portfelių anglies pėdsaku ir tvariu finansavimu. Duomenys šiems rodikliams sukurti bus gaunami ne tik iš esamų ECBS duomenų rinkinių, bet ir iš viešųjų bei privačių duomenų šaltinių. Pirmąjį rodiklių rinkinį planuojama paskelbti iki 2022 m. pabaigos.

Kyla daug duomenų teikimo iššūkių, o rinkoje šiuo metu daug įvairių nevisiškai suderintų produktų. Taikydamas nuoseklų būdą, ECB dirba remdamasis kelių nesuderintų duomenų teikėjų informacija. Tolesni veiksmai bus grindžiami ES politika ir iniciatyvomis aplinkos tvarumo taksonomijos, informacijos atskleidimo ir atskaitomybės teikimo srityje, įskaitant žaliųjų obligacijų standartą.

7.3 Savininkų užimtų būstų kainų indeksai

Po pinigų politikos strategijos peržiūros Valdančioji taryba paskelbė, kad SVKI tebėra tinkamas indeksas kainų stabilumui euro zonoje kiekybiškai įvertinti ir kad jis ir toliau bus taikomas kaip kainų indeksas, naudojamas euro zonos infliacijai įvertinti įgyvendinant pinigų politiką. ECB mano, kad kainų stabilumą geriausia palaikyti vidutiniu laikotarpiu siekiant 2 % infliacijos pagal SVKI euro zonoje, o šio tikslo siekti simetriškai, atsižvelgiant į tai, kad per maža infliacija yra tokia pat nepageidautina kaip ir per didelė infliacija. Be to, būsto kaina turi didelę reikšmę dėl to, kad ekonomikoje turi būti plačiai atspindėtos vartojamų prekių ir paslaugų kainos^[101]. Kadangi ECB siekia, kad SVKI tinkamai atspindėtų euro zonos namų ūkių vartojimo tendencijas, Valdančioji taryba pasiūlė imtis priemonių, kad euro zonos SVKI būtų geriau atspindėtos būstui skirtos išlaidos.

Kalbant apie būstą, galima rinktis iš dviejų pagrindinių galimybių: nuomotis gyvenamąjį būstą arba gyventi jame kaip savininkui. Nors nuomos mokesčiai visada buvo įtraukiami į SVKI, savininkų užimtų būstų išlaidos į jį neįtraukiamos. Todėl Valdančioji taryba paragino įtraukti savininkų užimtų būstų išlaidas į SVKI. Tačiau dėl jų įtraukimo kyla įvairių techninių ir konceptualių sunkumų, be to, šiame procese reikia aptarti įvairių ES institucijų vaidmenis.

Vienas iš iššūkių yra tas, kad būstas yra dvejopo pobūdžio: iš pirmo žvilgsnio būsto pirkimą galima laikyti investicija į turtą. Tačiau pirkėjų ketinimai gali būti skirtingi: jie gali būstą naudoti tik investiciniais tikslais (nuomoti) arba naudoti jį pirmiausia vartojimui (gyventi jame kaip savininkai). Kadangi būsto savininkas taip pat gaus naudos iš bet kokio būsto vertės padidėjimo laikui bėgant, būstas bus naudojamas ir investicijoms, ir vartojimui. Pagal savo teisinį pagrindą SVKI turėtų būti orientuotas į vartojimo išlaidas, į kurias neįtraukiamos investicijos. Tačiau atskirti vartojimo dalį yra sudėtinga techniniu požiūriu, nes įvairiose šalyse šis klausimas sprendžiamas labai skirtingai.

Kitas iššūkis susijęs su savininkų užimtų būstų vertinimo metodu. ECB pritaria vadinamojo grynojo įsigijimo metodo taikymui vertinant savininkų užimtus būstus. Tik šis metodas atitinka SVKI, kaip perkamosios galios rodiklio, koncepcinę sistemą, nes pagal jį savininko užimtas būstas vertinamas kaip bet kuri kita ilgalaikio vartojimo prekė. Pavyzdžiui, naujų automobilių kainos įtraukiamos pirkimo metu, nors automobilis bus naudojamas kelerius ateinančius metus. Grynojo įsigijimo metodas jau taikomas Eurostato skelbiamiems ketvirčio SUBKI. SUBKI grindžiami tik namų ūkių sektoriaus sandoriais, t. y. ta pačia taisykle, kuri taikoma SVKI. Gyvenamųjų būstų pardavimai tarp namų ūkių neįtraukiami, o tai reiškia, kad SUBKI daugiausia yra susiję su pastatytais naujais namais ir butais. Jie dažnai yra miestų pakraščiuose, vietose, kur kainos gali skirtis nuo bendros būsto kainų raidos. Į SUBKI taip pat įtraukiamos su sandoriais susijusios išlaidos (pavyzdžiui, notaro mokesčiai) ir su nuosavybe susijusios išlaidos (pavyzdžiui, būsto draudimas, priežiūra ir kapitalinis remontas). Kadangi daugiausia dėmesio skiriama naujų būstų pirkimui, per mėnesį sudaromas santykinai nedidelis sandorių skaičius. Todėl gali būti sudėtinga apskaičiuoti mėnesinį kainų indeksą, ypač mažesnėse šalyse. Be to, kadangi SUBKI skelbiami kas ketvirtį, po trijų mėnesių (o SVKI skelbiamas ataskaitinio mėnesio pabaigoje), jų dabartinis formatas neatitinka įtraukimo į SVKI reikalavimų.

Atlikdama strategijos peržiūrą, Valdančioji taryba išnagrinėjo visas šias technines problemas bei jų sprendimo būdus ir nusprendė rekomenduoti veiksmų planą, kaip į SVKI įtraukti savininkų užimtus būstus taikant grynojo įsigijimo metodą^[102].

ECB veiksmų plane siūloma pirmiausia sukurti ECB analitinį vidaus indeksą, kuris sujungtų SVKI ir SUBKI. Eurostatas taip pat buvo paragintas iki 2023 m. paskelbti eksperimentinį ketvirtinį SVKI, į kurį būtų įtrauktos savininkų užimtų būstų išlaidos. Kartu bus pradėtas būtinas teisinis darbas, kad oficialus ketvirtinis indeksas galėtų būti skelbiamas galbūt 2026 m. Galutinis tikslas – turėti galimybę į SVKI įtraukti savininkų užimtų būstų išlaidas kas mėnesį ir laiku, kad šį rodiklį būtų galima visapusiškai naudoti pinigų politikos tikslais.

Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad pereinamuoju laikotarpiu pagrindinis pinigų politikos orientacinis indeksas ir toliau bus dabartinis SVKI^[103]. Vis dėlto atskiras ketvirtinis SUBKI ir, kai tik bus prieinami, ketvirtiniai indeksai, apimantys SVKI ir SUB, atliks svarbų papildomą vaidmenį priimant pinigų politikos sprendimus.

8 ECB mokslinių tyrimų veikla

COVID‑19 pandemijos ekonominės pasekmės ir toliau lėmė 2021 m. mokslinių tyrimų veiklos kryptį. Naujas Vartotojų lūkesčių tyrimas buvo labai naudingas vertinant privačių namų ūkių padėtį. Kartu darbą pagal numatytas darbotvarkes tęsė nuolat veikiantys mokslinių tyrimų tinklai. Įkurta nauja klimato kaitos mokslinių tyrimų grupė, didelę pažangą padarė Kainodaros mikroduomenų analizės tinklas (PRISMA). 2021 m. suaktyvėjo bendradarbiavimas su akademine bendruomene, tačiau konferencijų veikla dėl pandemijos vis dar buvo iš dalies suvaržyta, nors internetinės konferencijos šiek tiek atstojo renginius, kuriuose dalyvaujama asmeniškai.

8.1 Nauja klimato kaitos mokslinių tyrimų grupė

2021 m. klimato kaitos tyrimai suintensyvėjo dėl ECB pareikšto pageidavimo geriau suprasti klimato kaitos poveikį pinigų politikai ir padidėjusio įsipareigojimo prisidėti prie klimato kaitos mažinimo politikos ir prisitaikymo prie jos, atsižvelgiant į su klimato kaita susijusią riziką ir poveikį bei klimato politiką, siekiant vykdyti ECB įgaliojimus. Visų pirma, 2021 m. antrąją pusę pradėjo veikti ECBS (Europos centrinių bankų sistema) klimato kaitos mokslinių tyrimų grupė. Jos tikslas – palengvinti ES centrinių bankų ir ECB tyrėjų veiklos koordinavimą kiekvieną mėnesį rengiant mokslinių tyrimų internetinius seminarus, keičiantis informacija bei patirtimi ir surengiant planuojamą metinį seminarą. 2021 m. mokslinių tyrimų grupė padėjo surengti sesiją klimato kaitos tema, kuri vyko kasmetinio ECBS tyrimų grupių seminaro metu. Nors iš pradžių atliekant mokslinius tyrimus buvo imtasi plačios klimato kaitos ekonomikos perspektyvos, dėmesys bus susiaurinamas iki temų, labiau susijusių su pinigų politika^[109].

Viena iš ECB ekonominių tyrimų krypčių skirta klimato kaitos poveikiui, įgyvendinant pinigų politiką, įvertinti. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu analizuojamas ECB bendrovių sektoriaus pirkimo programos (BSPP) poveikis aplinkai^[110]. Nustatyta, kad, palyginti su kapitalo skirtingiems sektoriams rinkos portfeliu, ECB bendrovių obligacijų portfelis yra orientuotas į daug anglies dioksido išskiriančius sektorius. Nors ECB portfelis iš esmės atspindi obligacijų rinkų sektorinę struktūrą, daug anglies dioksido išskiriantys sektoriai, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų ir daug anglies dioksido išskiriančios apdirbamosios gamybos, labiau priklauso nuo obligacijų finansavimo nei mažai anglies dioksido išskiriantys sektoriai (žr. 8.1 pav.). Šis tyrimas prisideda prie vykstančių diskusijų apie tai, ar ECB turėtų atsisakyti rinkos neutralumo principo, pagal kurį jo bendrovių portfelio turto sudėtis atspindi obligacijų rinką, ir pereiti prie požiūrio, kuriuo siekiama atspindėti realiąją ekonomiką, taip nukreipiant jo pirkimus į ekologiškuose sektoriuose veikiančias bendroves.

Kita mokslinių tyrimų sritis – ryšys tarp finansų rinkų ir klimato kaitos. Vienas tyrimas parodė, kad patentuotų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų inovacijų ES yra mažiau nei kitose šalyse ir labai nevienodai įvairiose valstybėse narėse^[111]. Didelę dalį šių skirtumų paaiškina investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir apskritai ankstyvo etapo investicijos. Šios išvados rodo, su kokiais sunkumais susiduria ES remdama klimato kaitos mažinimo technologijų kūrimą, atsižvelgiant į tai, kad bendros mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos neatitinka Lisabonos darbotvarkėje pateiktų rekomendacijų. Tyrime pateikiami argumentai už tai, kad fiskalinė ir pinigų politikos remtų rizikos kapitalo rinką ir investicijas į mokslinius tyrimus bei plėtrą žaliųjų technologijų srityje.

8.1 pav.

Ekonomikos sektorių dalys ECB BSPP

(sektorių dalys, palyginti su bendra apimtimi)

8.2 Kiti mokslinių tyrimų tinklai

2021 m. tyrimų darbo grupė pinigų politikos, makroprudencinės politikos ir finansinio stabilumo klausimais baigė darbą. Atlikus tyrimus, buvo padaryta analitinių išvadų ir rekomendacijų dėl pinigų politikos ir makroprudencinės politikos ryšio. Pavyzdžiui, darbo grupė analizavo kompromisus tarp finansinės paramos, kai ekonomikai teikiami kreditai, ir finansinio stabilumo rizikos. Nors sisteminę riziką ribojanti makroprudencinė politika apsaugo nuo didelių finansinių nuosmukių, ji gali turėti neigiamą poveikį, nes riboja kredito galimybes produktyvioms ekonominėms veikloms ekonomikos augimo laikotarpiais. Pinigų politikos priemonės, nors ir labai svarbios bankų tarpininkavimo gebėjimams palaikyti, taip pat gali turėti nenumatytų pasekmių – padidinti bankų paskatas prisiimti riziką.

Siekiant tinkamai įvertinti finansų sektoriaus atsparumo stiprinimo priemones, reikėtų atsižvelgti į šiuos kompromisus, nes bankų sistemos finansinis patikimumas turi įtakos pinigų politikos poveikiui.

Kainodaros mikroduomenų analizės tinklas (PRISMA) tiria individualių įmonių ir mažmeninių prekybininkų kainų nustatymo elgseną naudodamas kainų mikroduomenis. 2021 m. grupė analizavo infliacijos poveikio namų ūkiams heterogeniškumą, atsirandantį dėl regioninės aplinkos ir namų ūkių vartojimo krepšelių skirtumų.

Viename iš tyrimų buvo nagrinėjamas infliacijos heterogeniškumo vaidmuo skirtingose namų ūkių pajamų grupėse. Nustatyta, kad atskirų namų ūkių patiriamos infliacijos lygis labai skiriasi daugiausia dėl išskirtinio produktų pasirinkimo atskirose produktų kategorijose. Per pastarąjį dešimtmetį mažas pajamas gaunantys namų ūkiai vidutiniškai susidūrė su šiek tiek didesne infliacija, tačiau šie skirtumai yra nedideli, be to, jie skiriasi įvairiose šalyse ir skirtingais laikotarpiais. Kito tyrimo metu padaryta išvada, kad dideles pajamas gaunančių namų ūkių patiriamas infliacijos lygis jautriau reaguoja į pinigų politikos pokyčius.

Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo tinklas pradėjo rinkti duomenis 2021 m. nuolatiniam tyrimui. Apklausos pagrindu atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad ECB turto pirkimo programa gerokai sumažino nedarbo lygį mažesnes pajamas gaunančių gyventojų segmente. Kituose tyrimuose nagrinėtas namų ūkių heterogeniškumo poveikis pinigų politikos perdavimui, būsto ir hipotekinės skolos kaupimui bei būsto savininkų skolinimosi elgsenai.

Nuolat veikiantys mokslinių tyrimų tinklai ir toliau koordinavo mokslinių tyrimų darbą Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) ir palaikė ryšius su akademinių įstaigų tyrėjais. Atskirai verta paminėti tris ECBS mokslinių tyrimų grupes, įsteigtas pinigų ekonomikos, tarptautinės makroekonomikos, fiskalinės politikos, darbo ekonomikos, konkurencingumo ir EPS valdymo bei finansinio stabilumo makroprudencinio reguliavimo ir mikroprudencinės priežiūros klausimams spręsti, jos rengė seminarus aktualiausiomis savo srities temomis, kurios iš dalies buvo susijusios su pandemija. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad makroprudencinių kapitalo rezervų atlaisvinimas palengvino kreditų teikimą namų ūkiams. Kitame grupės seminare aptartos COVID‑19 pandemijos sukeltos vidutinio laikotarpio pasekmės perskirstymo efektams prekyboje ir darbo rinkose.

8.3 Konferencijos ir leidiniai

Bendradarbiavimas su akademine bendruomene dėl pandemijos vis dar buvo šiek tiek suvaržytas. Nors dauguma nuolatinių konferencijų ir konsultacijų vyko kaip internetiniai renginiai, daugelis jų buvo mažesnės apimties nei ankstesniais metais, įskaitant ECB centrinės bankininkystės forumą, metinę ECB mokslinių tyrimų konferenciją ir ECB pinigų politikos konferenciją. Šiose konferencijose aptartos ilgalaikės COVID‑19 pasekmės ir politikos atsako galimybės, taip pat pristatyti inovatyvūs tyrimai, susiję su pinigų politikos perdavimu ir finansų rinkos struktūromis. Be kitų konferencijų, ECB surengtas pirmasis Ekonominės politikos tyrimo centro, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir ECB simpoziumas „Klimato kaita, finansai ir aplinkos atžvilgiu tvarus augimas“, jame dalyvavo politikos formuotojai ir ekonomikos bei klimatologijos mokslininkai, o 11‑ojoje ECB konferencijoje „Prognozavimo metodai“ buvo aptarti prognozavimo neįprastais laikotarpiais metodai.

2021 m. ECB ekspertai paskelbė 126 straipsnius ECB darbo straipsnių serijoje. Be to, labiau į politiką orientuoti arba metodiniai tyrimai paskelbti ECB nereguliarių, statistikos ir diskusijoms skirtų straipsnių serijose. Svarbu tai, kad 2021 m. paskelbtuose darbo straipsniuose yra nemažai ECB strategijos peržiūros darbo grupių parengtų darbų. Daug ECB tyrimų taip pat buvo paskelbti žinomuose akademiniuose žurnaluose, o 14 straipsnių išspausdinta platesnei auditorijai skirtame ECB mokslinių tyrimų biuletenyje.

10 intarpas
Fiskalinė parama per pandemiją – naujo ECB Vartotojų lūkesčių tyrimo įžvalgos

Koronaviruso pandemija turėjo labai įvairų ekonominį ir finansinį poveikį privatiems namų ūkiams ir vartotojams, jis priklausė nuo jų asmeninės ir ekonominės padėties^[112]. Visuotinai pripažįstama, kad namų ūkių finansinės paramos poreikis skiriasi įvairiose šalyse, ekonomikos sektoriuose, taip pat pagal užimtumo pobūdį ir demografines charakteristikas, pavyzdžiui, šeiminę padėtį ir vaikų turėjimą.

Dėl tokio įvairaus pandemijos poveikio pobūdžio kilo didžiulis iššūkis tikslingai ir veiksmingai skirti fiskalinę paramą. Euro zonos šalių vyriausybės teikė didelę finansinę paramą namų ūkiams įvairiomis formomis. Priemonės buvo įvairios – nuo tradicinių socialinės apsaugos priemonių, pavyzdžiui, automatinių stabilizatorių ir esamų socialinės gerovės programų, iki tam tikrą laiką per pandemiją teikiamos pajamas palaikančios paramos, įskaitant nepiniginę paramą (pvz., prailgintą vaikų priežiūrą). Be to, vyriausybės netiesiogiai rėmė namų ūkius, skirdamos subsidijas įmonėms, pavyzdžiui, tiesiogines kompensacijas darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus, paskolų garantijas ir moratoriumus.

2021 m. naujas ECB Vartotojų lūkesčių tyrimas pasirodė esąs vertingas informacijos šaltinis šių politikos intervencijų ekonominiam poveikiui stebėti. Vartotojų lūkesčių tyrimo apklausos, pagrįstos reprezentatyviomis privačių namų ūkių imtimis šešiose didžiausiose euro zonos ekonomikose (Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose), buvo atliekamos internetu ir kas mėnesį, todėl buvo galima gauti laiku ir tarptautiniu mastu palyginamus duomenis. 2020 m. sausio mėn. pradėtas bandomasis apklausos etapas, o 2021 m. antrąją pusę pradėtas išplėstinės apklausos etapas, darbas bus atliekamas ir 2022 m. Šiame etape bus sudaryta didesnė imtis ir išplėsta šalių aprėptis, papildant ją dar penkiomis euro zonos šalimis.

A pav.

Su pandemija susijusios vyriausybės paramos rūšys 2020 m.

(respondentų, nurodžiusių, kad gavo paramą, dalis pagal paramos rūšį, procentais)

Vartotojų lūkesčių tyrimas leido įvertinti, kaip vyriausybės parama buvo paskirstyta atskiriems namų ūkiams, kokios paramos rūšys buvo prieinamos ir namų ūkių požiūrį į šias fiskalines intervencijas. Pavyzdžiui, apklausa aiškiai parodė, kad intervencijos buvo labai tikslingos ir remiami labiausiai nepasiturintys namų ūkiai. Kaip parodyta A pav., šiek tiek mažiau nei 30 % euro zonos namų ūkių nurodė, kad jie gavo tam tikrą vyriausybės paramą, o kiti namų ūkiai teigė negavę jokios paramos. Be to, dviejų mažiausių pajamų kvintilių namų ūkiuose paramą gavo gerokai daugiau respondentų^[113]. Svarbiausia paramos rūšis – išmokos už prarastas darbo pajamas, kurias gavo apie 6 % Vartotojų lūkesčių tyrime dalyvavusių respondentų.

Be to, Vartotojų lūkesčių tyrimo metu buvo prašoma namų ūkių nurodyti, kaip jie suvokia fiskalinės paramos priemonių tinkamumą atsižvelgiant į jų pačių finansinę padėtį, nepriklausomai nuo to, ar jie gavo kokios nors formos paramą. Rezultatai rodo teigiamą ryšį tarp tokio suvokimo ir namų ūkių vartojimo, pavyzdžiui, kaip tai parodyta B pav. apie išlaidas atostogų pirkiniams ir neilgalaikio vartojimo prekėms. Iš tiesų, šiais Vartotojų lūkesčių tyrimo duomenimis pagrįsti tyrimai taip pat rodo, kad toks suvokimas gali būti svarbus vartojimo stabilizavimo veiksnys. Namų ūkiai, kurie mano, kad vyriausybės intervencijos yra tinkamos, optimistiškiau vertina pajamų perspektyvas, galimybę ateityje gauti kreditą ir finansinę gerovę^[114], todėl yra linkę išleisti daugiau, ypač dideliems pirkiniams, tokiems kaip atostogų paketai ir automobiliai. Tačiau taip pat vertina ir tie namų ūkiai, kurie negavo jokios vyriausybės paramos, o tai rodo, kad fiskalinės intervencijos gali turėti platesnio pobūdžio pasekmių, nes jos daro įtaką visų namų ūkių, o ne tik tikslinių ar faktinių paramos gavėjų elgsenai.

B pav.

Suvokiamas su pandemija susijusios vyriausybės paramos tinkamumas ir vartojimas

(x ašis: vidutinis suvokiamas tinkamumas vertintas intervale nuo 0 – „labai blogai“ iki 10 – „labai gerai“; y ašis: a grafikas – respondentų, įsigijusių atostogų pirkinių praėjusį mėnesį, procentinė dalis; b grafikas: neilgalaikio vartojimo prekių vartojimas praėjusį mėnesį)

9 Teisinė veikla ir pareigos

Šiame skyriuje apžvelgiamos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją patenkančios bylos, susijusios su ECB; pateikiama informacija apie ECB nuomones ir atvejus, kai nebuvo vykdoma pareiga konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimis, ir ataskaitos apie ECB vykdomą piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymosi stebėseną.

9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

2021 m. lapkričio 30 d. Teisingumo Teismo didžioji kolegija pirmą kartą išaiškino Protokolą (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, susijusį su valstybių narių nacionalinių centrinių bankų (NCB) valdytojais. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas baudžiamojoje byloje, iškeltoje buvusiam Latvijas Banka valdytojui dėl korupcijos ir pinigų plovimo nusikalstamų veikų (byla C-3/20). Šis sprendimas svarbus keliais aspektais. Pirma, Teisingumo Teismas išaiškino, kad NCB valdytojams taikomas imunitetas nuo teisminio persekiojimo už veiksmus, atliktus einant oficialias ECB sprendimus priimančio organo nario pareigas, panašiai kaip Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Teismas dar kartą pabrėžė, kad NCB valdytojo pareigoms būdingas dvejopas profesinis vaidmuo, dėl kurio jis įgyja mišrų statusą – jis yra ir nacionalinės institucijos, ir ECB sprendimus priimančio organo narys (taip pat žr. sujungtas bylas C 202/18 ir C 238/18, Rimšēvičs ir ECB prieš Latvijos Respubliką). Antra, imunitetas nuo teisinių procesų neapsiriboja tik teismo procesais, bet gali apimti ir baudžiamąjį tyrimą. Trečia, jei nacionalinė institucija bet kuriame baudžiamojo tyrimo etape nustato, kad atitinkamą veiką galėjo atlikti NCB valdytojas, eidamas oficialias ECB sprendimus priimančio organo nario pareigas, ji privalo konsultuotis su ECB. Jei ECB mano, kad veiksmai iš tiesų buvo atlikti einant tokias pareigas, nacionalinė institucija turi prašyti ECB atšaukti NCB valdytojo imunitetą. Tokiu atveju tik ECB turi įvertinti, ar toks atšaukimas prieštarauja Sąjungos interesams. Ketvirta, sukčiavimas, korupcija ir pinigų plovimas nepatenka į ECB sprendimus priimančio organo nario kompetencijos sritį. Penkta, įrodymai, gauti baudžiamajame tyrime prieš NCB valdytoją, kuriam taikomas imunitetas, gali būti naudojami baudžiamosiose bylose prieš tą patį valdytoją dėl veiksmų, kuriems netaikomas imunitetas, arba prieš kitus asmenis. Galiausiai, piktnaudžiavimas baudžiamosios bylos tyrimu ar procesu dėl veikų, kurioms netaikomas imunitetas, prieštarauja nuoširdaus bendradarbiavimo principui.

2021 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismas priėmė apeliacinį sprendimą, susijusį su ieškiniu dėl išvados, kad kredito įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti (FOLTF) pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą, priimtinumo panaikinimo (sujungtos bylos C-551/19 P ir C-552/19 P, ABLV Bank AS ir kt. prieš ECB). FOLTF vertinimas yra šio reglamento 18 straipsnyje nustatytos pertvarkymo procedūros etapas, pagal kurį pertvarkymo schema priimama, jei yra visos trys sąlygos: i) kredito įstaiga yra FOLTF; ii) nėra pagrįstų perspektyvų, kad bet kokios alternatyvios priemonės padėtų išvengti jos žlugimo per pagrįstą laikotarpį, ir iii) pertvarkymo veiksmai yra būtini dėl viešojo intereso. Pirmosios sąlygos vertinimą gali atlikti ECB arba Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), o antrosios ir trečiosios sąlygos vertinimą atlieka BPV.

Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo bylų T‑281/18 ir T‑283/18 nutartyse padarytą išvadą, kad ieškiniai dėl ECB vertinimo, jog kredito įstaiga yra FOLTF, panaikinimo yra nepriimtini. Teisingumo Teismas pritarė ECB argumentams ir pažymėjo, kad FOLTF vertinimai yra pertvarkymo procedūros parengiamosios priemonės. Jie neturi privalomo teisinio poveikio, galinčio lemti aiškų kredito įstaigos teisinės padėties pasikeitimą. Pasak Teismo, pertvarkymo procedūra turi būti laikoma „sudėtinga administracine procedūra, kurioje dalyvauja kelios institucijos ir kurios teisminė kontrolė Sąjungos teismuose gali būti vykdoma tik dėl kažkokio rezultato, kuris gaunamas, kai BPV naudojasi savo įgaliojimais". Todėl ECB FOLTF vertinimas nėra atskiros teisminės kontrolės objektas, bet gali būti atsitiktinės peržiūros objektas teisminiame procese dėl BPV sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį.

9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis. Visos ECB nuomonės skelbiamos EUR-Lex. Be to, ECB nuomonės dėl siūlomų ES teisės aktų skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2021 m. ECB priėmė aštuonias nuomones dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir 32 nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis.

Nustatyti trys atvejai, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl teisės akto projekto^[115], susijusio su nacionaline teise. Pirmasis atvejis buvo susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimu, kuriuo buvo reikalaujama, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos būtų mokamos į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą. Kaip ir ankstesnėse ECB nuomonėse, kuriose buvo prašoma vykdyti proporcingumo reikalavimą, šis atvejis buvo laikomas aiškiu ir svarbiu dėl galimo ribojančio poveikio, be kita ko, mokėjimo priemonėms Lietuvoje. Antrasis atvejis buvo susijęs su Lenkijos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, kuria, be kita ko, buvo nustatyti tam tikri mokėjimų grynaisiais pinigais vartotojams ir bendrovėms apribojimai. Remiantis ankstesnėmis ECB nuomonėmis, šis atvejis buvo laikomas aiškiu ir svarbiu dėl galimo ribojamojo poveikio, be kita ko, mokėjimo priemonėms Lenkijoje. Trečiasis atvejis buvo susijęs su Ispanijos įstatymu dėl mokestinio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonių, kuriuo nustatyta 1 000 eurų riba fizinių asmenų, kurie nevykdo profesinės ar verslo veiklos ir yra Ispanijos mokesčių rezidentai, atliekamiems grynųjų pinigų mokėjimams asmenims, turintiems profesinį ar verslo subjektiškumą. Remiantis ankstesnėmis ECB nuomonėmis, šis atvejis buvo laikomas aiškiu ir svarbiu dėl galimo neigiamo poveikio Ispanijos mokėjimo grynaisiais pinigais sistemai.

ECB priėmė septynias nuomones dėl ES pasiūlymų, susijusių su naujovėmis skaitmeninių finansų, žaliųjų finansų ir dirbtinio intelekto srityse. Jos buvo susijusios su kriptoturto reglamentavimu; finansų sektoriaus kibernetiniu saugumu ir veiklos atsparumu, paskirstytųjų duomenų technologijomis grindžiamos rinkos infrastruktūros bandomuoju režimu; bendrovių tvarumo atskaitomybe ir žaliosiomis obligacijomis; taip pat kredito įstaigų dirbtinio intelekto sistemų teikimu ir naudojimu. Šiose nuomonėse pateiktos plataus masto pastabos dėl šių naujovių įtakos pinigų politikai, rinkos infrastruktūrai ir mokėjimams, kredito įstaigų rizikos ribojimo priežiūrai ir finansiniam stabilumui. ECB taip pat priėmė nuomonę, perspėjančią dėl ES pasiūlymo, pagal kurį valiutos konvertavimo paslaugoms teikti reikalaujama naudoti ECB paskelbtus orientacinius euro keitimo kursus.

ECB priėmė keletą nuomonių, susijusių su valiutos klausimais ir mokėjimo priemonėmis, įskaitant eurų banknotų ir monetų leidimą ir apyvartą Latvijoje; pareiga priimti mokėjimus grynaisiais pinigais Danijoje ir Lenkijoje; eurų banknotų ir monetų apsauga nuo padirbinėjimo Airijoje; apvalinimo taisyklėmis mokant eurų centais Slovakijoje.

ECB priėmė keletą nuomonių dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su mokėjimo ir (arba) vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų reglamentavimu ir priežiūra Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje.

ECB priėmė daug nuomonių dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su nacionaliniais centriniais bankais (NCB), įskaitant naująsias Banco de España užduotis, susijusias su kredito įstaigų padengtųjų obligacijų emisijų ir mokėjimo paslaugų vartotojų atitiktimi bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimams; Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) įstatų atitiktį centrinio banko nepriklausomumo reikalavimams; esminę Latvijas Banka reformą, atnaujinant jo valdymo struktūrą ir numatant priežiūros ir pertvarkymo funkcijas įtraukti į centrinį banką; Eesti Pank atsakomybę Estijos finansų priežiūros institucijai (Finantsinspektsioon); poreikį NCB gauti atlygį nepažeidžiant draudimo teikti piniginį finansavimą už vyriausybės užduočių atlikimą, pavyzdžiui, naują Kipro centrinio banko užduotį, susijusią su pasirengimu nacionalinei gynybai, Airijos centrinio banko užduotis, susijusias su monetomis, ir Oesterreichische Nationalbank užduotis, susijusias su Austrijos patariamąja mokesčių taryba (Fiskalrat); Magyar Nemzeti Bank aplinkos tvarumo įgaliojimų apibrėžimą; Vengrijos valdžios institucijų raginimą neskirti Magyar Nemzeti Bank užduoties teikti energijos vartojimo efektyvumo paskolas tiesiogiai vartotojams; atitiktimi piniginio finansavimo draudimui, Narodowy Bank Polski skolinant Lenkijos banko garantijų fondui, padidinant Narodowy Bank Polski skolinimo operacijų teisinį saugumą; Kipro centrinio banko naujų nepaprastosios padėties civilinio planavimo užduočių atitiktį Sutarties reikalavimams; piniginio finansavimo draudimo, taikomo Banca d'Italia ir Oesterreichische Nationalbank įnašams už Italijos ir Austrijos dalyvavimą su TVF susijusiose programose, laikymąsi; pasiūlytą Banka Slovenije užduotį prižiūrėti, kaip kredito įstaigos laikosi paskolų Šveicarijos frankais restruktūrizavimo; Kipro centrinio banko dalyvavimą stebint Kipro vyriausybės garantijų schemą kredito įstaigoms per COVID‑19 pandemiją; informacijos laisvės reikalavimų poveikį Oesterreichische Nationalbank ir Narodowy Bank Polski privalomųjų atsargų reikalavimus.

ECB priėmė keletą nuomonių dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su statistikos klausimais, įskaitant duomenis iš tarptautinių įmonių grupių Vokietijoje; nacionalinio įmonės identifikavimo numerio bendrovėms ir pagrindinių bendrovių duomenų registro sukūrimą Vokietijoje; statistinių duomenų apie tarpvalstybines paslaugas rinkimą Austrijoje; statistikos duomenų rinkimą Latvijoje; taip pat su kreditais susijusių duomenų teikimą Belgijoje.

ECB priėmė keletą nuomonių dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su kredito įstaigų riziką ribojančia priežiūra, įskaitant informacijos laisvės reikalavimų poveikį Austrijoje; skaidrumo sistemos, taikomos sutarčių, susijusių su viešųjų lėšų naudojimu Portugalijoje, poveikį siekiant apsaugoti konfidencialią priežiūros informaciją; Graikijos kredito įstaigų atidėtųjų mokesčių turtą; Estijos kredito įstaigų, kurių pradinis kapitalas yra 1–5 mln. eurų, steigimą; Estijos finansų priežiūros institucijos valstybinio audito atitiktį nepriklausomumui, kuris turi būti būdingas bankų priežiūrai; leidimą Suomijos ir Ispanijos kredito įstaigoms leisti padengtąsias obligacijas; terminus, per kuriuos Estijos finansų priežiūros institucija arba ECB turi atlikti Estijos kredito įstaigų valdymo organų narių ir pagrindinių funkcijų vykdytojų tinkamumo vertinimus; Vokietijos kredito įstaigų sudarytų užsakomųjų paslaugų susitarimų priežiūrą; naujų Slovėnijos kredito įstaigų banko licencijos panaikinimo proceso inicijavimo pagrindų pateikimą ir baigiamosios užskaitos susitarimų pripažinimą kaip mažinančius kredito įstaigų riziką, remiantis Latvijos teisės aktais.

ECB priėmė keletą nuomonių dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su finansiniu stabilumu, įskaitant Graikijos finansinio stabilumo fondo dalyvavimą didinant Graikijos kredito įstaigų kapitalą kitais nei prevencinio rekapitalizavimo ar pertvarkymo tikslais; Latvijas Banka makroprudencinius įgaliojimus ir priemonių rinkinį; paskolų Šveicarijos frankais restruktūrizavimą Slovėnijoje; Vengrijos kredito terminų neatitikimų reguliavimą ir baigiamosios užskaitos susitarimų įvykdomumą Latvijoje.

9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) laikosi draudimų, nustatytų Sutarties 123 ir 124 straipsniuose bei Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį ECB ir NCB draudžiama leisti lėšų pereikvojimą sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybę vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams, taip pat draudžiama ECB ar NCB pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios rizikos ribojimo nuostatomis nepagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su ECB valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankai antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo. Tokie pirkimai neturi tapti netiesioginio viešojo sektoriaus piniginio finansavimo forma.

2021 m. ECB vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių iš esmės buvo laikomasi.

ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą vis dar kelia tai, kad 2015 m. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

Central Bank of Ireland 2021 m. vykdytas su Airijos bankų pertvarkymo korporacija susijusio turto mažinimas (parduodant ilgalaikius kintamosios palūkanų normos vekselius) yra žingsnis būtino visiško disponavimo šiuo turtu link. Tolesnis pardavimas tinkamu tempu dar labiau sumažintų vis dar didelį susirūpinimą dėl piniginio finansavimo.

NCB vykdomas įsipareigojimų, tenkančių viešajam sektoriui TVF atžvilgiu, finansavimas nelaikomas piniginiu finansavimu, jei dėl jo atsiranda užsienio pretenzijų, turinčių visas oficialiųjų tarptautinių atsargų savybes. Tačiau dėl finansinės paramos, kurią per TVF suteikė keli NCB, siekdami sumažinti skolą labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims, užsienio pretenzijų neatsiranda. Todėl tokia NCB finansinių įmokų į TVF iniciatyvas forma nesuderinama su piniginio finansavimo draudimu ir pateisina taisomąsias priemones.

10 ECB ES ir tarptautiniame kontekste

2021 m. ECB palaikė glaudų dialogą su Europos ir tarptautiniais partneriais. ECB santykiai su Europos Parlamentu yra ECB atskaitomybės sistemos pagrindas. Visus metus ECB glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu (angl. Committee on Economic and Monetary Affairs, ECON) dalyvaudamas reguliariuose klausymuose, keisdamasis laiškais ir organizuodamas papildomus susitikimus dėl strategijos peržiūros ir skaitmeninio euro. Už Europos ribų ECB taip pat konstruktyviai bendradarbiavo su G20 šalių finansų ministerijomis ir centriniais bankais, taip pat aktyviai dalyvavo su centriniais bankais susijusiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) diskusijose, visų pirma skirtose politiniam atsakui, skatinančiam pasaulio ekonomikos atsigavimą po COVID‑19 pandemijos. ECB taip pat prisidėjo savo ekspertinėmis žiniomis ir įžvalgomis prie bendrų pozicijų, kurių Europos Sąjungos ar euro zonos šalys laikėsi tarptautiniuose formatuose. Naujas bendras TVF specialiųjų skolinimosi teisių paskirstymas buvo svarbus įvykis pasaulio ekonomikai paremti, o Eurosistema atliko savo vaidmenį užtikrindama, kad gerai veiktų savanoriška specialiųjų skolinimosi teisių mainų rinka.

10.1 ECB atskaitomybė

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ECB suteiktas nepriklausomumas leidžia jam vykdyti kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimus be politinio spaudimo. ECB suteiktas nepriklausomumas neatsiejamas nuo atitinkamo atskaitomybės lygio. SESV numatyta, kad ECB yra atskaitingas visų pirma Europos Parlamentui, kaip institucijai, kurią sudaro ES piliečių išrinkti atstovai. Veiksmingas ECB atskaitomybės įsipareigojimų Europos Parlamentui vykdymas buvo ir tebėra ECB privaloma pareiga. Nuolat vykstantis abipusis dialogas su Europos Parlamentu leidžia ECB paaiškinti savo veiksmus ES piliečių atstovams ir išklausyti jų rūpesčius. ECB atskaitomybės praktika plėtojosi lanksčiai, viršydama SESV 284 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Juos papildo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma teisminė kontrolė.

2021 m. ECB Pirmininkė dalyvavo keturiuose reguliariuose ECON posėdžiuose bei vasario mėn. plenariniame posėdyje dėl ECB 2019 metų ataskaitos. 2021 m. balandžio mėn. ECB pirmininkės pavaduotojas ECON pristatė ECB 2020 metų ataskaitą. ECB paskelbė savo atsakymą į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2019 metų ataskaitos. 2021 m. ECB taip pat atsakė į 46 Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus.

Be šio reguliaraus bendravimo, ECB glaudžiai bendradarbiavo su ECON strategijos peržiūros ir skaitmeninio euro klausimais (žr. 11 intarpą). Vasario mėn. vyko ECON narių delegacijos kasmetinis vizitas ECB, kuris 2021 m. surengtas virtualioje erdvėje. Be to, gegužės mėn. ECB surengė dar vieną virtualų vizitą dėl strategijos peržiūros, kuris buvo klausymosi iniciatyvų dalis, ir dėl skaitmeninio euro su ECB Pirmininke ir Vykdomosios valdybos nariais J. Lane ir J. Panetta. Liepos 8 d. paskelbus strategijos peržiūros rezultatus, ECB taip pat surengė susitikimą su ECON, jo metu paaiškino naująją pinigų politikos strategiją ir atsakė į ECON narių klausimus.

Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 % euro zonos respondentų remia eurą ir 47 % pasitiki ECB^[116]. Abu rodikliai padidėjo, palyginti su priešpandeminiu lygiu (2019 m. rudenį) ir su ankstesniais krizės laikotarpiais. Tai rodo, kad piliečiai pripažįsta ECB atliktą darbą reaguojant į pandemijos krizę ir gerinant jo komunikacijos su piliečiais praktiką. ECB ir toliau stengsis palaikyti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu ir piliečiais, siekdamas paaiškinti savo sprendimus ir išklausyti jų lūkesčius.

10.2 Tarptautiniai ryšiai

G20

G20 finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai ne kartą pakartojo, kad jie ir toliau naudosis visomis turimomis priemonėmis tiek, kiek reikės reaguoti į COVID‑19 pandemiją. Žvelgdamas į ateitį, G20 pabrėžė, kad reikia vis tikslingesnės paramos, kuria siekiama įtraukaus, skaitmeninio, ekologiško ir tvaraus ekonomikos atsigavimo, ir patvirtino neprivalomą daugiametį tvaraus finansavimo veiksmų planą. Sprendžiant kitus finansų sektoriaus klausimus, G20 pradėjo įgyvendinti tarptautinių mokėjimų gerinimo veiksmų planą ir surengė diskusijas dėl centrinių bankų skaitmeninių valiutų ir pasaulinių stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų. G20 taip pat pažymėjo, kad reikia stiprinti nebankinio finansinio tarpininkavimo sektoriaus, įskaitant pinigų rinkos fondus, atsparumą, ir patvirtino atitinkamas Finansinio stabilumo tarybos darbo programas. Be to, G20 patvirtino svarbų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos susitarimą dėl tarptautinės mokesčių reformos. Paramos pažeidžiamoms šalims srityje G20 siekė spręsti skolų pažeidžiamumo problemą, įgyvendindamas laikiną skolos naštos lengvinimo iniciatyvą ir ją papildančią bendrą skolos nurašymo sistemą.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

TVF ir toliau buvo pagrindinis tarptautinės bendruomenės atsako į pandemiją ramstis, o bendra jo skolinimo parama nuo 2020 m. kovo mėn. buvo suteikta beveik pusei jo narių, visų pirma mažas pajamas gaunančioms šalims. Nepaisant skolinimo apimties, TVF ištekliai ir toliau yra pakankami. 2021 m. vasarą pasaulio ekonomikai svarbiu įvykiu tapo TVF atliktas istorinio masto bendras specialiųjų skolinimosi teisių (SST) paskirstymas (žr. 12 intarpą). 2021 m. metiniuose susitikimuose taip pat buvo pasiektas platus susitarimas tęsti savanorišką SST nukreipimą iš narių, turinčių tvirtas išorės pozicijas, mažų ir vidutinių pajamų šalių bei pažeidžiamų vidutinių pajamų šalių naudai, įskaitant per naują TVF administruojamą Atsparumo ir tvarumo fondą (angl. Resilience and Sustainability Trust, RST), kuris bus įsteigtas netolimoje ateityje. Kad ECBS centriniai bankai galėtų skolinti SST RST, turės būti užtikrintas šių SST tarptautinių atsargų pobūdis, o tai reiškia pakankamą likvidumą ir mažą centrinių bankų reikalavimų kredito riziką.

Atsižvelgdamas į pandemijos poveikį daugelio šalių įsiskolinimo situacijai, TVF toliau įgyvendino su skolomis susijusią darbotvarkę. ECBS Tarptautinių ryšių komiteto darbo grupės ataskaitoje dėl TVF vaidmens restruktūrizuojant valstybės skolą pateiktų rekomendacijų rinkinys buvo vertingas indėlis peržiūrint su skola susijusią TVF politiką, ypač skolinimo politiką šalims, kurios yra pradelsusios skolos mokėjimus.

Šalims atsigaunant po krizės, TVF stebėsenos svarba didės, nes šalys ieškos patarimų, kaip pereiti prie ekologiško, įtraukaus ir skaitmeninio atsigavimo. Šiuo tikslu 2021 m. gegužės mėn. TVF užbaigė išsamią stebėsenos peržiūrą ir finansų sektoriaus vertinimo programos peržiūrą. Jis taip pat parengė su klimato kaita susijusių politikos uždavinių įgyvendinimo strategiją. 2022 m. TVF baigs 2012 m. patvirtinto institucinio požiūrio į kapitalo srautų liberalizavimą ir valdymą peržiūrą (pagal atnaujintą požiūrį, esant tam tikroms nustatytoms aplinkybėms, bus leidžiama taikyti kapitalo srautų valdymo priemones).

11 Geras valdymas ir didesnis socialinis bei aplinkos tvarumas

2021 m. ECB įsipareigojo pradėti teikti išsamesnę informaciją aplinkos, socialinio ir valdymo (ASV) tvarumo temomis, svarbiomis vidaus ir išorės suinteresuotiesiems subjektams. Todėl buvo pradėtas darbas, kuriuo siekiama išplėsti esamą ECB aplinkosaugos informacijos sistemą, įtraukiant į ją valdymo, socialinius ir darbuotojų klausimus, atsižvelgiant į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos reikalavimus)^[127]. Šiame skyriuje apibendrinamas ECB požiūris į šias temas, kurios buvo nustatytos atlikus reikšmingumo vertinimą. Ši užduotis buvo labai svarbi tiek nustatant informacijos turinį, tiek informuojant apie būsimą ECB veiklos strategijos peržiūrą, siekiant dar labiau integruoti tvarumą į organizacijos valdymą.

11.1 Tvarumo ir susijusio poveikio bei rizikos valdymas

2021 m. ECB nustatė pagrindines tvarumo temas atlikdamas reikšmingumo vertinimą, kurį koordinavo vidaus darbo grupė, sudaryta iš visos organizacijos svarbiausių sričių atstovų. Pirmoje vertinimo dalyje buvo atrenkamos tvarumo temos remiantis galiojančiomis tvarumo gairėmis, standartais ir lyginamaisiais standartais, ECB aplinkybių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų lūkesčių analize. Antroji dalis buvo susijusi su aktyviu bendradarbiavimu su vidaus ir išorės partneriais, įskaitant nacionalinių centrinių bankų (NCB), Europos institucijų ir kai kurių pagrindinių ECB išorės paslaugų teikėjų atstovus.

Temų aktualumas (reikšmingumas) buvo vertinamas atsižvelgiant tiek į vidinį, tiek į išorinį požiūrį į tai, kaip tvarumo klausimai veikia organizaciją, taip pat į organizacijos poveikį visuomenei ir aplinkai. Nustatytos svarbios temos buvo pateiktos Vykdomajai valdybai ir panaudotos nustatant pagrindines metų ataskaitos temas (žr. 11.1 iliustraciją).

11.1 iliustracija

ECB svarbios tvarumo temos

ECB taip pat sprendžia tvarumo rizikos klausimus, valdydamas operacinę riziką. Kaip išsamiau aprašyta Metinių finansinių ataskaitų skyriuje „Rizikos valdymas“, operacinės rizikos valdymas yra neatsiejama ECB valdymo struktūros^[128] dalis. ECB įdiegė valdymo procesus, padedančius veiksmingai valdyti visą operacinę riziką, įskaitant bet kokią ASV riziką bei galimybes.

Praktiškai aplinkosaugos, socialinė ir valdymo rizika bei galimybės, be kita ko, svarstomos atliekant metinį rizikos valdymo ir atsparumo didinimo atnaujinimą. Jos įtraukiamos į naujų tendencijų tyrimą, kuris yra diskusijų su aukščiausiąja vadovybe pagrindas. Į jas taip pat atsižvelgiama nustatant, vertinant, reaguojant, pranešant ir stebint operacinę riziką, incidentus ir kontrolės priemones pagal veiklos sritis, atliekant metines užduotis arba ad hoc būdu visus metus vykdant kasdienį valdymą.

11.2 Etikos ir sąžiningumo stiprinimas

ECB parengė naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, Etinio sąmoningumo savaitę, Atviras etikos dienas naujokams ir specializuotus mokymus, siekdamas veiksmingiau ir tvariau supažindinti darbuotojus su etikos taisyklėmis, o visi įdarbinti nauji darbuotojai baigė privalomą el. mokymosi kursą „Būti etiškam“. Šiomis iniciatyvomis toliau stiprinama visiems darbuotojams skirta etikos sistema, kuri yra ECB įsipareigojimo skatinti sąžiningumą, gerą vidaus valdymą ir aukščiausius etikos standartus pagrindas. ECB darbuotojai žino apie esamą sistemą ir ja naudojasi: 2021 m. Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba – organas, atsakingas už ECB etikos ir valdymo taisyklių laikymosi stebėseną, atsakė į daugiau kaip 2 000 užklausų įvairiomis temomis, o užklausos pasiskirstė po lygiai tarp centrinės bankininkystės ir bankų priežiūros darbuotojų. Beveik 60 % užklausų buvo susiję su darbuotojų asmeniniais finansiniais sandoriais, po jų – užklausos dėl išorinės veiklos ir interesų konfliktų (žr. 11.1 pav.). Kartu su išorės audito paslaugų teikėju atliktos atitikties patikros patvirtino, kad ECB darbuotojai ir ECB aukšto lygio organų nariai iš esmės laikosi asmeninių finansinių sandorių taisyklių.

11.1 pav.

2021 m. gautų ECB darbuotojų užklausų apžvalga

(užklausų skaičius)

2021 m. buvo pirmieji metai, kai veikė pranešimų apie pažeidimus priemonė, kuri yra internetinė skaitmeninių pranešimų teikimo priemonė, veikianti nuo 2020 m. spalio mėn., suteikianti galimybę darbuotojams pranešti apie įtariamus profesinių pareigų pažeidimus. Per metus buvo pateikta įvairių anoniminių ir įvardytų pranešimų (tiek per pranešimų apie pažeidimus priemonę, tiek kitais kanalais), apimančių daugybę temų – nuo orumo pažeidimų darbe iki sukčiavimo ar turto pasisavinimo. Visi pranešimai yra preliminariai įvertinami, po to gali būti imtasi tolesnių veiksmų. ECB aukšto lygio tarnautojams ECB Etikos komitetas toliau teikė konsultacijas dėl bendro Elgesio kodekso įgyvendinimo ir peržiūrėjo Vykdomosios valdybos, Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos narių interesų deklaracijas prieš jas paskelbiant ECB interneto svetainėse. 2021 m. Etikos komitetas pateikė daugiau nuomonių, kurių daugelis buvo susijusios su privačia veikla ir veikla baigus tarnybą^[129].

Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) lygmeniu po reguliarios peržiūros Valdančioji taryba priėmė naujas Etikos gaires^[130], jose nustatyti griežtesni sąžiningumo standartai visiems euro zonos centriniams bankams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (NKI). Siekiant veiksmingiau spręsti interesų konfliktų problemą, Gairėse sugriežtintos nuostatos dėl įsidarbinimo ir pasibaigus tarnybai bei privačių finansinių operacijų taisyklės. Eurosistemos centriniai bankai ir NKI naujus reikalavimus turi įgyvendinti per 18 mėnesių.

Šią peržiūrą atliko Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė – forumas, kuris 2021 m. pertvarkytas į Etikos ir atitikties užtikrinimo konferenciją. Valdančioji taryba laikėsi nuomonės, kad tai geriau atspindėtų šios grupės pastovumą, jos aprėptį visoje Eurosistemoje ir BPM bei apskritai didėjančią etikos ir atitikties klausimų svarbą.

Tarptautiniu lygmeniu ECB teko garbė surengti 13-ąjį metinį Daugiašalių organizacijų etikos tinklo (DOET) susitikimą, jį atidarė ECB Pirmininkė. Jame dalyvavo daugiau kaip 40 daugiašalių tarpvyriausybinių institucijų vyresnieji etikos pareigūnai, diskutavę apie geriausią patirtį, aktualiausius etikos klausimus ir iškilusius iššūkius.

11.3 Skaidrumo didinimas ir bendravimas su visuomene

2021 m. ECB ėmėsi svarbių priemonių, kad visuomenė geriau jį suprastų, visų pirma taikydamas komunikacijos pinigų politikos klausimais naujoves (žr. 3 intarpą). Kartu ECB ir toliau stengėsi pandemijos keliamus iššūkius paversti galimybėmis, ieškodamas naujų būdų, kaip pasiekti įvairias auditorijas. ECB ir toliau laikėsi įsipareigojimo užtikrinti dokumentų prieinamumą, kuris yra esminis jo skaidrumo ir atskaitomybės elementas, ir skyrė daug dėmesio bendravimui su piliečiais, kad šie geriau suprastų ECB vaidmenį ir jo sprendimų pagrindimą.

Bendravimas per pandemiją: plačiajai visuomenei skirtos internetinės komunikacijos stiprinimas

Siekdamas pagerinti matomumą internete ir tapti geriau suprantamam platesnei auditorijai, 2021 m. ECB iš esmės pertvarkė savo interneto svetaines. Ir ECB interneto svetainė, ir Bankų priežiūros interneto svetainė dabar yra naujo dizaino, modernizuotas turinio išdėstymas jose ir patobulinta navigacija, įskaitant ir mobiliesiems įrenginiams skirtas versijas. Naujasis dizainas sukurtas pagal šiuolaikines skaitmeninio dizaino tendencijas, daugiausia dėmesio skiriant informacijos atskleidimui per vaizdus, geresniam skaitomumui ir patraukliam ECB ir ECB bankų priežiūros darbo pristatymui. Didelė svetainių dalis, ypač įvairių temų pagrindiniai puslapiai, pateikiama 24 oficialiomis ES kalbomis. Pradėjus naudoti naujo dizaino ECB interneto svetaines, šių pagrindinių puslapių lankomumas išaugo daugiau nei dvigubai.

Šiuolaikiniai komunikacijos formatai, tokie kaip ECB tinklaraštis bei ECB tinklalaidė, ir toliau buvo patrauklios ir sėkmingos priemonės dalytis įžvalgomis apie politikos formuotojų požiūrį į svarbiausias temas, pavyzdžiui, naujausius ECB sprendimus, skaitmeninį eurą ar centrinių bankų vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas. Padidėjo žmonių, klausančių ECB tinklalaidę, skaičius. Ypač ji pasirodė patraukli jaunesnei auditorijai. Tinklalaidėse buvo aptartos įvairios temos, įskaitant infliaciją, gyvūnų metaforų naudojimą pokalbiuose apie centrinę bankininkystę, moterų lyderystę ir lyčių lygybę. Pavyzdžiui, epizodas, kuriame ECB Pirmininkė Christine Lagarde, Europos Komisijos pirmininkė Ursulos von der Leyen ir JAV iždo sekretorė Janet Yellen diskutavo apie galių suteikimą moterims, įtraukų ekonomikos atsigavimą po COVID‑19 pandemijos ir transatlantinį bendradarbiavimą, buvo perklausytas 22 909 kartus.

Pandemijos įkarštyje informacijos sklaida ECB socialinių tinklų paskyrose tapo dar viena priemone stiprinti ryšį ir tiesiogiai bendrauti su visuomene. 2021 m. jų sekėjų iš viso padidėjo 15 %. 2021 m. balandžio mėn. „Twitter“ socialiniame tinkle surengta klausimų ir atsakymų sesija su Vykdomosios valdybos nare Isabel Schnabel tapo nauju tokių renginių rekordu – jos atsakymai buvo peržiūrėti net du milijonus kartų. Šiame renginyje I. Schnabel galėjo atsakyti į piliečių klausimus įvairiomis temomis – nuo neigiamų palūkanų normų iki patarimų moterims, norinčioms siekti karjeros ECB.

Siekdamas stiprinti ryšį su piliečiais ir paaiškinti ECB politiką, net ir dėl pandemijos apribojus fizinį bendravimą, ECB lankytojų centras suteikė platesnę prieigą prie virtualių paskaitų plačiajai visuomenei ir papildė naujomis įtraukties priemonėmis, pavyzdžiui, virtualiais Centro pristatymais ir iš anksto įrašytomis paskaitomis.

Lankytojų centro virtuali paskaita

Skaidrumo užtikrinimas ir bendradarbiavimas su piliečiais

ECB viešoji prieiga prie informacijos yra svarbi jo skaidrumo politikos rėmimo priemonė. Ji skirta ECB skaidrumui ir demokratijos principams užtikrinti, suteikiant visuomenei plačią prieigą prie ECB dokumentų, kartu užtikrinant tinkamą ECB nepriklausomumo ir veiklos apsaugą. ECB savo iniciatyva paskelbė dokumentų, pradedant istoriniais dokumentais iki ECB įsteigimo ir baigiant plačiajai visuomenės daliai svarbiais dokumentais. Galiausiai, vis dažniau buvo skelbiami dokumentai atsižvelgus į visuomenės prašymus susipažinti su jais, kaip priemonė, padedanti toliau skatinti ECB įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą ir skaidrumo praktiką. Europos ombudsmenas nenustatė atvejų, kad ECB būtų netinkamai nagrinėjęs visuomenės prašymus suteikti prieigą prie duomenų.

2021 m. rugsėjo mėn. ECB pradėjo veikti naujas tinklalapis „Klauskite mūsų“, skirtas visuomenės užklausoms. Ši naujovė palengvina ECB bendravimą su piliečiais, jie gali lengviau susisiekti su ECB, tiesiogiai ir aktyviai teikti informaciją, kuri naudojama teikiant atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. 2021 m. ECB visuomenės informavimo grupė išnagrinėjo 25 189 užklausas, suteikdama piliečiams, kuriems tarnauja, galimybę išsakyti savo nuomonę, išklausyti jų rūpesčius bei lūkesčius ir suprantamai paaiškinti ECB įgaliojimus, uždavinius ir sprendimus.

Tinklalapis „Klauskite mūsų“

2021 m. toliau vyko ECB pilietinės visuomenės seminarų ciklas. Trijuose renginiuose dalyvavo ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Jie turėjo galimybę apsikeisti nuomonėmis su ECB ekspertais įvairiomis temomis – nuo makroekonominių pokyčių euro zonoje, ECB mažmeninių mokėjimų strategijos iki ECB strategijos peržiūros rezultatų.

11.4 Kolegų atsparumo, įgalinimo ir įvairovės skatinimas

Žmonės yra ECB veiklos pagrindas, todėl ECB stengiasi pritraukti ir ugdyti įvairius talentus, kad jie galėtų dirbti Europai. Įgyvendindamas šį tikslą, ECB nustatė politiką ir sistemas, kuriomis siekiama įtraukti darbuotojus ir suteikti jiems daugiau galių, kartu užtikrinant pasitenkinimą darbu, atsparumą ir gerovę per visą profesinę karjerą. Ši politika taip pat keičiasi atsižvelgiant į kintančią išorės aplinką. Ji neatsiejama nuo ECB pastangų puoselėti įtraukią darbo vietą, kuri leidžia darbuotojams ugdyti kompetenciją ir padeda ECB vykdyti savo įgaliojimus.

Gerovė ir tobulėjimas

2021 m. dėl pandemijos ECB darbuotojai daugiausia dirbo nuotoliniu būdu. ECB darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata, komandinis susitelkimas ir darbo sąlygos užėmė svarbiausią vietą daugelyje organizacinės veiklos sričių.

Trijose apklausose, kurių vidutinis aktyvumo lygis buvo 60 %, stengtasi išsiaiškinti, kokia yra kolegų psichikos sveikata ir komandinis ryšys, taip pat gauti grįžtamąjį ryšį apie ECB paramos priemones. 2021 m. vasario mėn. apklausa parodė, kad darbuotojų nuotaikos, susijusios su jų gerove ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra, pasiekė žemiausią nuosmukio tašką. Per kitas dvi apklausas (birželio ir lapkričio mėn.) padėtis pagerėjo dėl priemonių, kurių ėmėsi ECB, ir dėl to, kad apskritai pasikeitė pandemijos dinamika.

Siekdamas spręsti darbuotojų apklausose išsakytas problemas, ECB ėmėsi keleto iniciatyvų. Virtualus gerovės centras siūlė daugiau socialinių konsultacijų paslaugų, mokymų ir dukart per savaitę vykstančių internetinių seminarų sveikatos ir gerovės klausimais, kuriuose galėjo dalyvauti visi darbuotojai, taip pat penkias aktualias vidines tinklalaides. Darbuotojų pasitenkinimas ECB sprendimais, susijusiais su darbuotojų sveikata ir sauga, visose trijose apklausose siekė apie 80 %.

ECB per Vokietijos Raudonąjį kryžių savo darbuotojams, šeimos nariams ir svarbiems konsultantams vietoje surengė nemokamą skiepijimą nuo COVID‑19. Iš viso per vasarą buvo visiškai paskiepyti apie 2 000 žmonių, o 2021 m. gruodžio mėn. buvo atlikta dar 400 vakcinacijų (įskaitant revakcinacijas). Vidinės apklausos duomenimis, remiantis 65 % atsakymų rodikliu, 91 % respondentų turėjo visišką apsaugą, kurią suteikia skiepijimas.

2021 m. ECB sėkmingai įdarbino apie 850 naujų darbuotojų. Pandemija neproporcingai smogė jaunesniems ir naujiems darbuotojams visame pasaulyje. Darbuotojų apklausos taip pat parodė ypatingą šios grupės pažeidžiamumą nuotolinio darbo aplinkoje. Siekdamas sumažinti šią problemą, ECB pertvarkė savo integracijos programą ir sukūrė šiai grupei skirtus specialius gerovės paketus.

Vadovai apmokyti, kaip padėti kolegoms integruotis nuotoliniu būdu, buvo organizuojami specialūs tolesni susitikimai su naujais darbuotojais. Be to, ECB kartu su kitomis Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) institucijomis pradėjo bendrą internetinį žaidimą, skirtą naujiems darbuotojams. Žaidimas buvo skirtas supažindinti su naujais darbuotojais visame Europos žemyne ir sujungė apie 2 000 žmonių iš 30 skirtingų institucijų.

Nuo pandemijos pradžios ECB pertvarkė savo mokymosi ir tobulinimosi iniciatyvas iš daugiausia vykstančių auditorijoje į visiškai nuotolines. 2021 m. šis būdas leido ECB darbuotojams tęsti savo profesinį tobulėjimą – jie dalyvavo 1 421 nuotoliniame užsiėmime įvairiomis temomis – nuo techninių iki elgesio įgūdžių. Buvo parengta speciali vadovavimo nuotoliniu būdu ir mišrioje aplinkoje programa, o vadovai taip pat galėjo pasinaudoti individualia ar grupine konsultuojamojo ugdymo pagalba.

2021 m. buvo antrieji ECB naujosios karjeros sistemos įgyvendinimo metai ir pirmoji galimybė įvertinti jos rezultatus. Buvo atliktas išsamus kontrolinis patikrinimas, kuris patvirtino teigiamą sistemos poveikį. Dėl mūsų požiūrio, pagal kurį pirmenybė teikiama vidaus talentams, padidėjo pareigų paaukštinimo koeficientas, o horizontalaus mobilumo rodiklis pasiekė rekordinį lygį. Be to, patikrinimas padėjo nustatyti, kaip galėtume padidinti mūsų sistemos veiksmingumą.

Įvairovė ir įtrauktis

2020–2026 m. ECB lyčių lygybės strategijoje nustatyti plataus užmojo lyčių lygybės tikslai, kuriuos lydi paramos priemonės, susijusios su įdarbinimu ir pareigų paaukštinimu, kultūra ir atskaitomybe, vadovų ugdymu ir lanksčiu darbu. 2021 m. ECB sukūrė naują mentorystės sistemą ir nustatė bendras gaires vadovams dėl karjerai svarbių užduočių paskirstymo. Jis taip pat sutiko padvigubinti specialių gimdymo ir įvaikinimo atostogų dienų skaičių antriesiems globėjams, kad būtų remiamos visos šeimos ir skatinamas tolygesnis šeiminių pareigų pasidalijimas.

Be lyčių įvairovės ECB, bendradarbiaudamas su šešiais įvairovės tinklais, taip pat stengėsi puoselėti įtraukią darbo aplinką, didindamas informuotumą ir skatindamas įvairių grupių, pavyzdžiui, kolegų su negalia, kolegų iš kultūriškai skirtingų bendruomenių ir LGBT+ bendruomenės, įtrauktį. 2021 m. ECB pradėjo įgyvendinti įtraukios lyderystės programą savo vadovams, taip pat kelis el. mokymosi modulius visiems darbuotojams, kad individualus elgesys būtų orientuotas į labiau įtraukią ECB kultūrą. Šiose iniciatyvose įvairovė ir įtrauktis buvo nagrinėjamos per įvairių požiūrių prizmę, įskaitant tokias temas kaip įvairovės aspektai, nesąmoningas šališkumas ir orumas darbe.

ECB yra labai svarbi Europos institucija, o jos darbuotojai yra iš visų 27 ES šalių^[131]. Siekdamas padidinti skaidrumą vienu svarbiausiu įvairovės aspektu, ECB nusprendė skelbti duomenis^[132] apie visų darbuotojų ir atskirai – vadovybės pilietybes (žr. 11.1 lentelę). Nuo šiol šie duomenys bus teikiami kiekvienais metais šioje ataskaitoje.

11.1 lentelė

ECB darbuotojų ir vadovybės dalis pagal pilietybę

Naujas konfliktų sprendimo kanalas

2021 m. ECB taip pat nusprendė sukurti specialią vidaus tarpininkavimo funkciją (ombudsmeno tipo veiklą). Ši nauja funkcija bus nepriklausoma. Tarpininkas padės šalims spręsti su darbu susijusius konfliktus, laikydamasis griežto konfidencialumo ir nešališkumo. Tarpininkavimo paslaugos bus prieinamos visiems darbuotojams ir dėl jų bus galima kreiptis bet kuriuo metu ir be jokios oficialios procedūros. Naudojimasis tarpininkavimo paslaugomis bus savanoriškas. Šis naujas neformalus kanalas papildys esamus oficialius ir neoficialius konfliktų sprendimo kanalus.

11.5 Kova su klimato kaita ir poveikio aplinkai mažinimas

Darbas klimato kaitos srityje yra ir ateinančiais metais bus vienas iš svarbiausių ECB prioritetų. Todėl ECB ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas pagal savo įgaliojimus ir kompetencijos sritis padidinti iniciatyvų šioje srityje mastą. Šiame skirsnyje apžvelgiami pagrindiniai ECB pasiekimai bei veikla šioje srityje ir pristatomi būsimi darbai: pirma, aprašomos Kovos su klimato kaitos centro (KKKC) pagrindinės strateginės teminės sritys (žr. 13 intarpą) ir jose pasiekta pažanga; antra, aprašomas ECB indėlis į Europos ir tarptautines politines diskusijas; galiausiai apžvelgiamas kitose ECB veiklos srityse vykdomas darbas.

Naujausia informacija apie ECB darbą klimato kaitos srityje

Finansinio stabilumo ir prudencinės politikos srityje ECB daugiausia dėmesio skyrė klausimams, kaip spręsti klimato riziką ir kaip ją įtraukti į rizikos ribojimo sistemą, sukurti rizikos stebėsenos sistemą, įskaitant klimato rizikos rodiklius bei finansų sistemos pozicijas, ir sustiprinti į ateitį orientuotą klimato rizikos poveikio finansų tarpininkams vertinimą (pvz., atliekant specialų klimato kaitos rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis). Šioje teminėje srityje taip pat tiriamas prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos mažinimo poveikis finansų įstaigoms ir rinkoms, siekiant suprasti, kaip jos gali geriausiai remti žaliąją transformaciją ir mažinti makroekonomines klimato kaitos sąnaudas. ECB reguliariai stebi klimato kaitos riziką finansų įstaigoms bei įmonėms ir ją vertina Finansinio stabilumo apžvalgoje^[133] bei ECB / ESRV ataskaitose^[134]. 2021 m. rugsėjo mėn. ECB paskelbė visos ekonomikos klimato kaitos rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką ir rezultatus^[135]. Šio pratimo metu gauta informacija bus naudojama 2022 m. priežiūriniam klimato kaitos rizikos testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atliks ECB Bankų priežiūros tarnyba, siekdama įvertinti bankų pasirengimą vertinti klimato kaitos riziką^[136]. Bankų priežiūros srityje 2020 m. lapkričio mėn. ECB paskelbė su klimato kaita ir aplinka susijusios rizikos valdymo vadovą. 2021 m. bankų prašyta atlikti įsivertinimą, atsižvelgiant į šiame vadove išdėstytus lūkesčius, ir juo remiantis parengti veiksmų planus. 2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliks išsamų bankų rizikos valdymo ir informacijos atskleidimo praktikos priežiūrinį tikrinimą.

Makroekonominės analizės ir pinigų politikos srityje ECB vertina makroekonominę riziką, kylančią dėl klimato kaitos bei politikos, ir jos poveikį ekspertų makroekonominėms prognozėms bei rizikos vertinimui, įskaitant pinigų politikos poveikio perdavimą^[137]. Šiomis aplinkybėmis ECB ekspertai atidžiai stebi makroekonominius pokyčius, susijusius su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema^[138], ir analizuoja nacionaliniu bei Europos lygiu priimtos pereinamojo laikotarpio politikos makroekonomines ir struktūrines pasekmes. Pagal veiksmų planą (žr. 2 intarpą) šioje teminėje srityje siekiama integruoti klimato kaitos riziką į ECB pagrindinius makroekonominius modelius ir numatoma kurti naujus modelius, skirtus su klimato kaita susijusiems politikos klausimams, kurie yra svarbūs makroekonomikos raidai ir pinigų politikai, nagrinėti. Taip pat atliekama analizė siekiant geriau suprasti, kokį poveikį klimato kaita daro pinigų politikos poveikio perdavimui. Šiam darbo srautui taip pat priskiriamas koncepcinis darbas, kad būtų atsižvelgta į klimato kaitą atliekant ECB pinigų politikos operacijas, įskaitant galimo paskirstymo rinkoje šališkumo, atsižvelgiant į rinkos neefektyvumą ir alternatyvaus paskirstymo pranašumus ir trūkumus, vertinimą.

Pagal Eurosistemos finansų rinkos operacijų ir rizikos valdymo sistemą ECB stengiasi įgyvendinti suderintą klimato kaitos veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją (žr. 2 intarpą). Jame analizuojama Eurosistemai kylanti finansinė rizika, susijusi su pinigų politikos pozicijomis, įskaitant Eurosistemos balanso ataskaitos klimato kaitos rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2021 m. šioje srityje daugiausia dėmesio skirta veiksmų planui, kurį vėliau patvirtino Valdančioji taryba, parengti. Nuo tada buvo pradėta rengtis konkrečiam suderinto veiksmų plano įgyvendinimui. Be to, ECB pradėjo priimti tam tikras obligacijas, kurių atkarpos mokėjimai susieti su tvarumo tikslais, kaip įkaitą ir perkant turtą^[139]. Eurosistema taip pat paskelbė bendrą poziciją dėl su klimato kaita susijusių tvaraus ir atsakingo investavimo principų, taikomų eurais išreikštiems ne pinigų politikos portfeliams, ir paskelbė Eurosistemos masto duomenų viešąjį pirkimą, kad būtų galima pasirinkti tinkamus duomenų paslaugų teikėjus. Su klimato kaita susijusią informaciją apie šiuos portfelius ir ECB vykdomą bendrovių sektoriaus pirkimo programą Eurosistema pradės atskleisti 2023 m. pirmąjį ketvirtį.

ECB indėlis į ES iniciatyvas, susijusias su klimato kaita

ES ir tarptautinės politikos bei finansų reguliavimo srityje ECB prisideda prie ES iniciatyvų, tokių kaip Europos žaliasis kursas, ES tvaraus finansavimo teisės aktai ir iniciatyvos tarptautiniuose forumuose. Šiomis aplinkybėmis 2021 m. ECB prisidėjo prie ES politikos darbotvarkės, paskelbdamas dvi teisines nuomones dėl teisėkūros pasiūlymų, susijusių su Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva^[140] ir Europos žaliųjų obligacijų reglamentu^[141]. Būdamas Tvaraus finansavimo platformos narys, ECB padėjo sukurti ES taksonomijos sistemą ir pagerinti jos pritaikomumą bankų sektoriui. Be to, ECB prisidėjo prie ES tvarumo atskaitomybės standartų rengimo Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) projekto darbo grupėje. ECB taip pat aktyviai rėmė tvaraus finansavimo darbotvarkės atnaujinimą tarptautiniuose forumuose (ypač G7, G20 ir atkurtoje G20 Tvaraus finansavimo darbo grupėje). ECB taip pat pabrėžė, kad reikia patikimų ir tarptautiniu mastu nuoseklių tvaraus finansavimo reguliavimo sistemų, ir pritarė tam, kad Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondas įsteigtų Tarptautinę tvarumo standartų valdybą.

Su klimato kaitos duomenimis susijusio darbo tikslas – parengti su klimatu susijusius fizinės rizikos, anglies pėdsako ir tvarių finansinių priemonių rodiklius, kaip numatyta klimato kaitos veiksmų plane. Šiuo metu vyksta tiriamasis darbas, siekiant parengti tokius rodiklius, ir glaudžiai bendradarbiaujama su ECBS bei kitomis Europos ir tarptautinėmis organizacijomis. Su klimato kaitos duomenimis susijusiame darbe taip pat ieškoma įvairių būdų, kaip įvertinti ir dalytis klimato kaitos duomenimis (šiuo metu juos daugiausia teikia išorės rinkos duomenų pardavėjai), naudojamais visame ECB, siekiant užtikrinti visišką suderinamumą ir bendradarbiavimą su galutiniais klientais. Vykdant šios krypties darbus, taip pat stebimas išorės pokyčių poveikis klimato kaitos duomenims Europos ir tarptautiniuose forumuose.

Be pirmiau aprašytų strateginių teminių sričių, koordinuojant KKKC, ECB plėtoja bendras temas, kurios yra svarbios pačiam ECB ir plačiau – Eurosistemoje, Europos ir tarptautiniuose forumuose. 2021 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) proga ECB paskelbė savo įsipareigojimą imtis klimato srities veiksmų, siekdamas pagal savo kompetenciją prisidėti prie ryžtingų politikos formuotojų veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir mažinant klimato kaitos padarinius.

2021 m. ECB aktyviai dalyvavo centrinių bankų ir priežiūros institucijų Žalesnės finansų sistemos kūrimo tinklo (NGFS)^[142] darbe. Jis reikšmingai prisidėjo prie visų penkių specialiųjų darbo grupių (mikroprudencinės ir priežiūros; makrofinansų; žaliojo finansavimo didinimo; duomenų spragų mažinimo; mokslinių tyrimų) ir Teisės darbo grupės. ECB taip pat prisidėjo prie Bazelio bankų priežiūros komiteto aukšto lygio Darbo grupės dėl su klimato kaita susijusios finansinės rizikos^[143], kuri siekia geriau suprasti ir galbūt iš dalies pakeisti tris Bazelio sistemos ramsčius, ir prisidėjo prie jos veiklos^[144]. Tarptautiniu lygmeniu ECB aktyviai prisijungė prie trijų Finansinio stabilumo tarybos darbo grupių, sprendžiančių su klimato kaita susijusius klausimus (būtent Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto, Klimato rizikos darbo grupės ir Pažeidžiamumo vertinimo nuolatinio komiteto), Irvingo Fisherio centrinių bankų statistikos komiteto (veikiančio prie Tarptautinių atsiskaitymų banko) ir G20 Duomenų spragų iniciatyvos, kuria remiamas su klimato kaita susijusių duomenų suderinimas ir prieinamumas visame pasaulyje. Europos lygmeniu ECB prisidėjo prie Europos bankininkystės institucijos (EBI) Tvaraus finansavimo tinklo ir EBI skaidrumo ir atskaitomybės pogrupių veiklos.

ECB darbuotojai įgyvendina vis daugiau tyrimų projektų klimato kaitos srityje. 2021 m. ECB darbo straipsnių serijoje buvo paskelbta nemažai mokslinių straipsnių^[145].

Kalbant apie finansų rinkų infrastruktūras ir mokėjimus, ECB, bendradarbiaudamas su kitais euro zonos nacionaliniais centriniais bankais ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, toliau nagrinėjo galimą aplinkos rizikos poveikį finansų rinkų infrastruktūroms, iš pradžių daugiausia dėmesio skirdamas pagrindinėms sandorio šalims. Be to, Vokietijos Bundesbanko, Čikagos federalinio rezervo banko ir ECB surengtoje trečiojoje metinėje Jungtinėje konferencijoje dėl pagrindinių sandorio šalių rizikos valdymo klimato kaitos rizika finansų rinkoms buvo aptarta kaip svarbi kompleksinė tema, susijusi su finansų rinkomis.

ECB atlieka mokėjimų grynaisiais pinigais euro zonoje gyvavimo ciklo vertinimo tyrimą, siekdamas įvertinti galimą antrosios eurų banknotų serijos poveikį aplinkai. Be to, jis įgyvendino politiką ir vykdė mokslinius tyrimus, siekdamas sumažinti eurų banknotų gamybos poveikį aplinkai. Ši politika apėmė tvarios medvilnės programą, pagal kurią ECB įsipareigojo padidinti tvarios medvilnės kiekį eurų banknotų popieriuje iki 100 %. ECB atliko metinę banknotų gamybos aplinkos stebėseną ir nustatė, kaip pagerinti atliekų tvarkymą.

Galiausiai, kalbant apie bendrąjį tvarumą, ECB siekia toliau plėsti savo veiklą tvarumo ir susijusios informacijos teikimo procesų srityje. Ši darbo sritis taip pat apima ECB aplinkosaugos vadybos sistemos kūrimą ir ECB organizacijos anglies pėdsako stebėseną, kaip aprašyta paskutiniame šio skyriaus skirsnyje.

13 intarpas
ECB Kovos su klimato kaita centras – organizacija ir valdymas

Atsižvelgdamas į ECB klimato kaitos mažinimo iniciatyvų mastą, 2021 m. ECB įsteigė Kovos su klimato kaita centrą (KKKC), siekdamas skatinti struktūrinį požiūrį į ECB veiklos kovos su klimato kaita srityje koordinavimą ir strateginį planavimą. Atsižvelgiant į klimato kaitos klausimų svarbą politinėse diskusijose, buvo nuspręsta, kad būtina stiprinti į kovą su klimato kaita nukreiptų veiksmų valdymą ir skirti išteklių, kad būtų užtikrintas reikšmingas ECB indėlis šioje srityje tiek Europoje, tiek tarptautiniu mastu. KKKC taip pat siekia sustiprinti ECB koordinavimą ir bendradarbiavimą su Eurosistemos nacionaliniais centriniais bankais.

Svarbiausias KKKC tikslas – kurti ir valdyti ECB klimato kaitos mažinimo strategiją, nustatyti prioritetus ir sukurti ECB kovos su klimato kaita darbotvarkės viziją. Siekdamas šio tikslo, KKKC remsis gausiomis ECB atskirų veiklos sričių ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi, kartu užtikrindamas nuoseklumą ir koordinavimą visame ECB. Kad šie tikslai būtų pasiekti, KKKC buvo pavestos šios keturios pagrindinės užduotys:

• remti ECB veiklos sričių ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų darbą įgyvendinant klimato kaitos mažinimo strategiją;
• koordinuoti išorines ir vidines veiklas klimato kaitos klausimais, užtikrinti bendrą pranešimų suderinamumą ir nustatyti sinergijas;
• gerinti dalijimąsi informacija ir komunikaciją, siekiant didinti informuotumą apie ECB darbą kovos su klimato kaita srityje institucijoje ir už jos ribų;
• sutelkti verslo sričių atstovus ir kitus išorinius suinteresuotuosius subjektus, siekiant skatinti bendradarbiavimą kovos su klimato kaita srityje.

KKKC įsteigtas kaip naujas, atskiras patariamasis Vykdomajai valdybai padalinys ir yra tiesiogiai pavaldus ECB Pirmininkei. KKKC darbas suskirstytas į šešias strategines temines sritis, apimančias ECB vykdomą su klimato kaita susijusią veiklą: finansinį stabilumą ir rizikos ribojimo politiką; makroekonominę analizę ir pinigų politiką; finansų rinkų operacijas ir rizikos valdymą; ES ir tarptautinę politiką bei finansinį reguliavimą; duomenis; įmonių tvarumą. Be to, KKKC sistemina informaciją apie kitą su klimato kaita susijusią veiklą mokslinių tyrimų, rinkos infrastruktūros ir mokėjimų, teisės ir banknotų srityse ir dalijasi ja.

A pav. pateikta šešių teminių KKKC sričių valdymo ir organizavimo apžvalga.

A pav.

ECB kovos su klimato kaita centro organizavimas ir valdymas

ECB organizacijos anglies pėdsako mažinimas

ECB nori prisidėti prie savo, kaip organizacijos, poveikio mažinimo ir įsipareigojo suderinti savo anglies dioksido mažinimo tikslus su Paryžiaus susitarime numatytu tikslu apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Siekdamas moksliškai pagrįstų išmetamų teršalų mažinimo tikslų, pagal šį įsipareigojimą iki 2030 m. ECB organizacijos išmetamą anglies dioksido kiekį turi sumažinti 46 %, palyginti su 2019 m. atskaitos tašku^[146]. Naujas plataus užmojo tikslų ir priemonių rinkinys 2022–2024 m. bus paskelbtas ECB 2022 m. aplinkosaugos ataskaitoje.

Siekdamas valdyti savo poveikį aplinkai, 2007 m. ECB įgyvendino aplinkosaugos politiką, o 2010 m. sukūrė aplinkosaugos vadybos sistemą pagal ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir ISO 14001. Šis sisteminis požiūris padėjo 2008–2019 m. sumažinti ECB nurodomą anglies pėdsaką 37 %, nors darbo vietų skaičius gerokai padidėjo. Šis sumažėjimas buvo dar didesnis 2020 m, daugiausia dėl to, kad dėl COVID‑19 pandemijos buvo sustabdyta su kelionėmis susijusi veikla.

Aplinkosaugos vadybos sistemą įgyvendina Žaliojo ECB komanda, vadovaujama aplinkosaugos koordinatoriaus ir aplinkosaugos pareigūno, kurie reguliariai atsiskaito Vykdomajai valdybai per bendrųjų reikalų valdytoją. Koordinavimą su kitomis veiklos sritimis padeda užtikrinti maždaug 60 aplinkosaugos atstovų grupė ir Žaliojo ECB komandos dalyvavimas KKKC bendrojo tvarumo darbo grupėje.

Kiekvienais metais ECB aplinkosauginio veiksmingumo ir tikslų įgyvendinimo ataskaitas pateikia savo aplinkosaugos ataskaitoje^[147]. Leidinyje skelbiama informacija apie poveikį aplinkai pagal EMAS ir Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolą. Atlikęs naujausią savo anglies pėdsako vertinimą, nuo 2022 m. ECB pradės teikti ataskaitas apie tolesnį netiesioginį poveikį vertės grandinėje, pavyzdžiui, perkamas prekes ir paslaugas, IT turtą, pastatų statybą, nuotolinio darbo išmetamą teršalų kiekį, tiekiamą energiją ir konferencijų dalyvių keliones. Teikiant ataskaitas apie šiuos papildomus elementus, reikės dar glaudžiau bendradarbiauti su paslaugų teikėjais, taikant ECB žaliųjų viešųjų pirkimų gaires.

Nepaisant COVID‑19 pandemijos, 2021 m. įgyvendintos įvairios aplinkos gerinimo priemonės. Pavyzdžiui, ECB įvedė tvarių renginių gaires, o atitinkamoms posėdžių grupėms buvo nustatytas fizinių posėdžių skaičiaus apribojimas iki 50 % planuojamų posėdžių per vienus metus, siekiant apriboti išmetamų teršalų kiekį, atsirandantį dėl vėl vykstančių kelionių po pandemijos protrūkio. Kaip ir ankstesniais dvejais metais, ECB taip pat kompensavo likutinį praėjusių metų išmetamų teršalų kiekį, kurio nepavyko sumažinti vengimo priemonėmis, vykdant pagalbinius išmetamo anglies junginių kiekio kompensavimo projektus, patvirtintus pagal Aukso standartą.

Be to, ECB, laikydamasis bendros Eurosistemos pozicijos, toliau plėtė tvaraus ir atsakingo savo ne pinigų politikos portfelių investavimo strategijas^[148].

ECB savo Darbuotojų pensijų fonde, kurį pasyviai valdo du išorės turto valdytojai, vykdo tvaraus ir atsakingo investavimo politiką, pagrįstą investicijų ribojimo ir balsavimo teisių įgaliojimo gairėmis, apimančiomis aplinkosaugos, socialinius ir valdymo standartus. Balsavimas pagal įgaliojimą perduodamas dviem išorės turto valdytojams, kurie, duodami nurodymus balsuoti dėl esminių įvykių ECB Darbuotojų pensijų fondo turimų akcijų pagrindu, nepriklausomai taiko savo politiką. 2020 m. darbuotojų pensijų fondo stebimi įprasti akcijų lyginamieji indeksai buvo pakeisti mažo anglies dioksido kiekio atitikmenimis, dėl to 60 % sumažėjo fondo akcijų portfelių anglies pėdsakas. 2022 m. pradžioje ECB taip pat pakeitė įprastinį lyginamąjį indeksą, kuriuo vadovaujasi jo ne finansų bendrovių obligacijų fondai, su Paryžiumi suderintu lyginamuoju indeksu, taip būdamas vienas iš pirmųjų, kuris pradėjo taikyti tai, kas laikoma geriausia rinkos patirtimi, susijusia su ES reglamentavimo klimato kaitos lyginamaisiais indeksais. Dėl šio su Paryžiaus susitarimu suderinto lyginamojo standarto ne finansų bendrovių fondų išmetamo anglies dioksido kiekį iš pradžių pavyko sumažinti 50 %, o ateinančiais metais jis ir toliau nuolat mažės bent 7 % per metus. ECB toliau nagrinės galimybę išplėsti mažo anglies dioksido kiekio indekso taikymą kitose fiksuotų pajamų turto klasėse savo pensijų fonde, kad dar labiau prisidėtų prie anglies pėdsako mažinimo. Su pensijomis susijusių klausimų valdymą ir tvarkymą ECB tvirtina Vykdomoji valdyba, kuriai pataria Pensijų fondo sudėtį įeinantis Investicijų komitetas.

Savų lėšų portfeliams ECB taiko teminę tvaraus ir atsakingo investavimo strategiją, skirtą žaliųjų vertybinių popierių daliai padidinti. 2021 m. ši dalis padidėjo iki 7,6 % per dvišalius žaliųjų vertybinių popierių pirkimus ir investuojant į 2021 m. sausio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko įsteigtą centriniams bankams skirtą žaliųjų obligacijų investicinį fondą eurais (BISIP G2)^[149]. 2021 m. rugsėjo pabaigoje BISIP G2 investavo į žaliąsias obligacijas, iš kurių gautos lėšos naudojamos šių pagrindinių kategorijų projektams finansuoti: 30 % – švaresnio transporto projektams, 21 % – vandens ir nuotekų tvarkymo projektams ir 20 % – atsinaujinančiosios energijos projektams.

Apskaičiuota, kad dėl ECB lėšų dalies fonde išvengtas anglies dioksido ekvivalentas prilygsta 49 401 lengvajam automobiliui, o sutaupytos energijos ir pagamintos atsinaujinančiosios energijos kiekis – 23 392 namams.

12 Susipažinkite su mūsų žmonėmis

Ankstesniuose ECB metų ataskaitos skyriuose išsamiai apžvelgiama ir faktais pagrindžiama pagrindinė ECB veikla ir rezultatai, pasiekti 2021 m. jo kompetencijos srityse. Daugeliu atvejų šių pasiekimų pavyko pasiekti bendradarbiaujant kolegoms iš įvairių Eurosistemos ir ECBS ar net už jos ribų veiklos sričių. Toliau pateikiamos mūsų kolegų istorijos leidžia giliau pažvelgti į šį bendradarbiavimą ir parodyti, kaip jie realiai prisideda prie ECB pasiekimų.

Ursel Baumann, skyriaus vadovo pavaduotoja, Pinigų politikos generalinis direktoratas

2020–2021 m. ECB pinigų politikos strategijos peržiūros laikotarpiu buvau deleguota į Strategijos peržiūros projekto biurą – nedidelę, bet labai produktyvią kolegų, turinčių labai įvairių įgūdžių (ekonomikos, dokumentų rengimo, koordinavimo, projektų valdymo, IT ir komunikacijos srityse), komandą, sukurtą su šia peržiūra susijusiai veiklai koordinuoti ir formuoti.

Atliekant peržiūrą bendradarbiavo daugiau kaip 650 Eurosistemos darbuotojų iš ECB ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų. Daug pagalbinio analitinio darbo ekonomikos ir pinigų politikos klausimais atlikta per bendras darbo grupes, kurių rezultatai vėliau buvo paskelbti ECB strategijos peržiūros Nereguliarių straipsnių serijoje. Man, kaip vienai iš infliacijos lūkesčių darbo grupės vadovų, buvo tikras iššūkis vadovauti šiam darbui nuotoliniu būdu. Vis dėlto mums pavyko tai įveikti dėl didelės darbuotojų motyvacijos ir didelio siekio įgyvendinti tikslą – per ribotą laiką atlikti geriausią įmanomą analizę.

Apskritai, vykdant įtraukią peržiūrą, pasiekti (bent jau) du tikslai: pirma, užtikrinus, kad būtų išklausytos įvairios nuomonės, analitiniai rezultatai, kuriais grindžiama naujoji ECB pinigų politikos strategija, tapo patikimesni; antra, padidėjo pasitikėjimas tarp darbuotojų ir politikos formuotojų Valdančiojoje taryboje. Buvo nepaprastai malonu matyti, kaip sprendimai pamažu įgauna formą ir galiausiai naujoji strategija vienbalsiai patvirtinama.

Alexandra Calmuc, vyresnioji veiklos atsparumo ekspertė, Bendrųjų reikalų tarnyba, Operacinė rizika ir veiklos tęstinumas

Daugeliui organizacijų buvo sudėtinga prisitaikyti prie nuolat didėjančio pandemijos masto. ECB koordinuotai reagavo į incidentus, nes Reagavimo į incidentus grupė (angl. Incident Response Team, IRT) sėkmingai bendradarbiavo su įvairiais skyriais^[150].

Prasidėjus pandemijai, IRT aktyviai stebėjo situaciją Frankfurte, Vokietijoje, ir Europoje ir, atsižvelgdama į pokyčius bei valdžios institucijų paskelbtas gaires, rekomendavo darbo tvarką ir apsaugos priemones. Visi dalyvavusieji prisidėjo savo patirtimi visų darbuotojų ir viso ECB labui.

Koordinavau IRT pogrupių veiklą ir rengiau bendras rekomendacijas Vykdomajai valdybai. Tik prasidėjus pandemijai supratome, kad teks bėgti ne sprintą, o maratoną. Esu nepaprastai dėkinga, kad visi IRT nariai atlaikė šį iššūkį. Nepaisant virtualios sąrangos, mums pavyko išlaikyti ryšį ir puikiai dirbti kartu. Didžiuodamiesi galime pasakyti, kad iki šiol surengėme daugiau kaip 111 IRT posėdžių ir pateikėme 270 rekomendacijų, ir toliau demonstruojame didelį atsidavimą bei entuziazmą.

Guy-Charles Marhic, ECB atstovas Londone, Tarptautinių ir Europos ryšių generalinis direktoratas

2021 m. vasario 1 d. pradėjau eiti naujas ECB atstovo Londone pareigas. Po Brexito Jungtinė Karalystė tebėra svarbi ES ekonominė ir finansinė partnerė, todėl ECB, vykdydamas savo įgaliojimus, turi stebėti pokyčius Jungtinėje Karalystėje. Pagrindiniai ECB atstovybės tikslai – stebėti su Jungtine Karalyste susijusius reglamentavimo ir politikos pokyčius, stebėti Jungtinės Karalystės finansų sektoriaus ir ekonomikos tendencijas, rinkti informaciją apie Jungtinės Karalystės valdžios institucijų požiūrį į politiką ir aiškinti Jungtinės Karalystės kolegoms ECB politiką ir ES institucines reformas.

Atvykęs į Londoną, užmezgiau daugybę ryšių tiek viešajame sektoriuje (pvz., su Anglijos banku, Vyriausybės iždu, ES nacionalinių centrinių bankų ir užsienio centrinių bankų atstovais), tiek privačiajame sektoriuje (pvz., su bankais, prekybos asociacijomis ir analitiniais centrais). Atsiskaitau ECB ir dažnai bendrauju su įvairių veiklos sričių vadovais ir darbuotojais, atsakingais už tarptautinius ryšius, mokėjimus, finansinį stabilumą ir bankų priežiūrą.

ECB biuras įsikūręs Europos Sąjungos delegacijoje Jungtinėje Karalystėje. Tai suteikia man galimybę susipažinti su naujais kolegomis, rengti susitikimus ir, jei įmanoma, dirbti kartu. Šis papildomumas yra svarbus, nes keli ES delegacijos darbuotojai taip pat domisi reglamentavimo, makroekonomikos ir politikos pokyčiais Jungtinėje Karalystėje.

María Soledad Ramos Possenti, atitikties užtikrinimo ir valdymo analitikė, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba, Sekretoriato generalinis direktoratas

Esu Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos Etikos ir sąžiningumo grupės narė ir Etikos ir atitikties konferencijos (EKK) sekretorė, todėl glaudžiai bendradarbiauju su kolegomis iš Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM). EKK (dabar virtualūs) susirinkimai yra puiki galimybė palaikyti ryšius su kolegomis iš kitų institucijų, keistis ir mokytis vieniems iš kitų praktinės patirties ir kartu dirbti kuriant tolesnius etikos bei atitikties standartus.

Neseniai dirbau su sudėtingu projektu, kuriuo buvo siekiama sustiprinti ir suderinti Eurosistemos ir BPM institucijų sąžiningumo standartus. Džiugu, kad Valdančioji taryba 2021 m. lapkričio mėn. patvirtino šį darbą ir priėmė peržiūrėtas Etikos gaires, taip užbaigdama ilgą procesą, kurio metu kartais vykdavo sudėtingos diskusijos. Galiausiai priėjome prie bendros nuomonės, kad mūsų viešasis mandatas lemia tai, kad turime įdiegti moderniausias etikos sistemas, padedančias palaikyti piliečių pasitikėjimą Eurosistema ir BPM. Dėl konstruktyvios bendradarbiavimo dvasios tarp EKK (įskaitant paramą, gautą iš kolegų ECB), mums pavyko dirbti kartu ir pasiekti gerų rezultatų. Dabar nekantriai laukiu, kada galėsiu toliau bendradarbiauti su EKK įgyvendinant peržiūrėtas Etikos gaires, o mums, ECB, tai reiškia, kad turėsime peržiūrėti savo Etikos sistemą.

Fabio Tamburrini, ekonomistas, Kovos su klimato kaita centras

2021 m. pradžioje ECB įsteigė Kovos su klimato kaita centrą, siekdamas sujungti įvairių banko padalinių darbą su klimato kaita susijusiais klausimais. Daugiau nei ketverius metus dirbau tvaraus finansavimo srityje eidamas ankstesnes pareigas Tarptautinių ir Europos ryšių generaliniame direktorate, todėl nekantravau dalyvauti šioje naujoje veikloje ir padėti naujai komandai formuoti ir valdyti ECB kovos su klimato kaita darbotvarkę. Atsižvelgiant į tai, kad ši tema yra daugialypė, centras yra suskirstytas į šešias darbo grupes, apimančias įvairią su klimato kaita susijusią banko veiklą. Esu atsakingas už ES ir tarptautinės politikos bei finansinio reguliavimo darbo grupę. Tai apima ECB indėlio į ES kovos su klimato kaita politiką, tvaraus finansavimo teisės aktus ir iniciatyvas tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip G7 ir G20, koordinavimą. Didelę mano darbo dalį sudaro bendravimas su ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, esu ES tvaraus finansavimo platformos, kuri pataria Europos Komisijai dėl ES taksonomijos ir ES tvaraus finansavimo darbotvarkės įgyvendinimo, narys. Darbas Kovos su klimato kaita centre yra labai naudinga patirtis: čia dera startuolio veržlumas ir komandinė dvasia bei suvokimas, kad dirbame spręsdami didžiausią šių laikų visuomenės iššūkį.

Gijsbert ter Kuile, vadovas, patarėjas teisės klausimais, Priežiūros valdybos sekretoriatas ir ECB vaivorykštės tinklo valdybos pirmininkas

Dirbu ECB Bankų priežiūros tarnybos teisininku ir prisidedu prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo. Tai naudinga, nes taip kuriama geresnė ateitis Europai ir ateinančioms kartoms. Tą patį manau ir apie savo darbą ECB vaivorykštės tinkle, kuriam vadovauju. Aš ir mano kolegos valdybos nariai siekiame sukurti tokią darbo aplinką, kurioje LGBT+ kolegos jaustųsi laukiami ir priimtini, o politika ir taisyklės apimtų LGBT+.

Taip pat siekiame, kad mūsų darbo vietoje būtų gerbiami visi įvairovės aspektai. Įgyvendindami šį tikslą, bendradarbiaujame su kitais ECB įvairovės tinklais (daugiausia dėmesio skiriame neįgalumo, etninės kilmės ir kultūros, tėvų ir lyties klausimams), taip pat su Personalo komitetu ir Žmogiškųjų išteklių generaliniu direktoratu. Reguliariai susitinkame ir kartu plečiame kolegų informuotumą apie įvairovės aspektus, nes mes visi esame įvairūs. Aš, pavyzdžiui, esu cislytis, olandas, turintis indonezietiškų šaknų, ES pilietis, gėjus, teisininkas ir tėvas.

Vaivorykštės tinklas aktyviai bendrauja su kolegomis iš nacionalinių centrinių bankų ir priežiūros institucijų. Mūsų nariais gali tapti visi ECB, ECBS ir BPM dirbantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra heteroseksualūs, ar LGBT+. Kartu kuriame išdidžią, spalvingą ir europietišką ateitį!

Finansinės ataskaitos

https://www.ecb.europa.eu/pub/annual/annual-accounts/html/ecb.annualaccounts2021~5130ce3be2.en.html

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2021 m. gruodžio 31 d.

https://www.ecb.europa.eu/pub/annual/balance/html/ecb.eurosystembalancesheet2021~f9edd2ff57.en.html