SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. gruodžio 15 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų ir, vadovaudamasi gerokai padidinta infliacijos prognoze, numato, kad jas dar didins. Mūsų vertinimu, palūkanų normos dar turės gerokai didėti stabiliu tempu, kad taptų pakankamai ribojančios ir padėtų infliacijai laiku grįžti į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį.

ECB pagrindinės palūkanų normos yra mūsų pagrindinė pinigų politikos pozicijos formavimo priemonė. Šiandien Valdančioji taryba taip pat apsvarstė Eurosistemos pinigų politikos tikslais turimų vertybinių popierių portfelio normalizavimo principus. Nuo 2023 m. kovo pradžios turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažės tam tikru nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.

Išsamius TPP portfelio mažinimo kriterijus Valdančioji taryba paskelbs vasario mėn. posėdyje. Valdančioji taryba reguliariai vertins TPP portfelio mažinimo tempą, kad jis ir toliau būtų suderinamas su bendra pinigų politikos strategija ir pozicija, kad būtų apsaugotas rinkos veikimas ir toliau patikimai valdomos trumpalaikės pinigų rinkos sąlygos. Be to, iki 2023 m. pabaigos patikslinsime savo trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinę sistemą – tai suteiks daugiau informacijos apie balanso normalizavimo proceso paskutinį etapą.

Šiandien nusprendėme padidinti palūkanų normas ir numatome jas dar reikšmingai didinti, nes infliacija tebėra gerokai per didelė ir numatome, kad mūsų tikslinį lygį ji viršys per ilgai. Pagal Eurostato išankstinį įvertį, lapkričio mėn. infliacija buvo 10,0 proc. dydžio – šiek tiek mažesnė, palyginti su spalio mėn. buvusiu 10,6 proc. lygiu. Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė mažesnis energijos kainų lygio kilimas. Padidėjo ir kurį laiką nemažės maisto kainų lygio kilimas ir visoje ekonomikoje juntamas kainų spaudimas. Vyraujant ypatingam neapibrėžtumui, Eurosistemos ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozę. Dabartiniu jų vertinimu, 2022 m. vidutinė infliacija pasieks 8,4 proc. lygį, o 2023 m. sumažės iki 6,3 proc., kartu ir infliacijos lygis tais metais reikšmingai sumažės. Numatoma, kad vėliau, 2024 ir 2025 m., infliacija vidutiniškai sieks atitinkamai 3,4 ir 2,3 proc. Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, 2022 m. turėtų būti vidutiniškai 3,9 proc., 2023 m. turėtų pakilti iki 4,2 proc., o vėliau, 2024 ir 2025 m., sumažėti iki atitinkamai 2,8 ir 2,4 proc.

Tikėtina, kad šį ir kitą ketvirčius bus fiksuojamas euro zonos ekonominio aktyvumo susitraukimas, daugiausia dėl energijos krizės, didelio neapibrėžtumo, silpstančio pasaulinio ekonominio aktyvumo bei griežtesnių finansavimo sąlygų. Pagal naujausias Eurosistemos ekspertų prognozes, nuosmukis būtų santykinai trumpalaikis ir nedidelis. Tačiau numatoma, kad augimas kitais metais bus nedidelis ir yra gerokai sumažintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis. Išnykus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ilgesnėje perspektyvoje numatomas augimo atsigavimas. Apskritai Eurosistemos ekspertai savo prognozėse dabar numato, kad 2022 m. ekonomikos augimas sieks 3,4 proc., 2023 m. – 0,5 proc., 2024 m. – 1,9 proc., o 2025 m. – 1,8 proc.

Šiandien priimti sprendimai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Šių metų trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas susitraukė iki 0,3 proc. Didelė infliacija ir griežtesnės finansavimo sąlygos slopina vartojimą ir gamybą, nes mažėja namų ūkių realiosios pajamos, o įmonių išlaidos auga.

Be to, dėl nemažėjančio geopolitinio neapibrėžtumo, ypač susijusio su nepateisinamu Rusijos karu prieš Ukrainą ir jos žmones, ir visame pasaulyje sugriežtėjusių finansavimo sąlygų lėtėja ir pasaulio ekonomika. Anksčiau, kai importo kainos kilo sparčiau nei eksporto kainos, pablogėjusios prekybos sąlygos ir toliau daro spaudimą perkamajai galiai euro zonoje.

Teigiama yra tai, kad užimtumas trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,3 proc., o nedarbas, spalio mėn. tebuvęs 6,5 proc., pasiekė naują žemiausio lygio rekordą. Kylantis darbo užmokestis turėtų atstatyti bent dalį prarastos perkamosios galios ir sustiprinti vartojimą. Tačiau tikėtina, kad, ekonomikai silpstant, sulėtės ir darbo vietų kūrimas, o nedarbas artimiausiais ketvirčiais gali padidėti.

Fiskalinės paramos priemonės, skirtos ekonomikai apsaugoti nuo aukštų energijos kainų, turėtų būti laikinos, tikslinės ir jomis turi būti siekiama toliau skatinti vartoti mažiau energijos. Šiais principais nepagrįstos fiskalinės priemonės gali dar padidinti infliacinį spaudimą ir dėl to gali prireikti griežtesnio pinigų politikos atsako. Be to, vadovaujantis ES ekonomikos valdymo sistemos principais, fiskalinė politika turėtų būti nukreipta į mūsų ekonomikos našumo didinimą ir nuoseklų didelės valdžios sektoriaus skolos mažinimą. Įgyvendinant politiką, didinančią euro zonos tiekimo (ypač energetikos sektoriuje) pajėgumą, vidutiniu laikotarpiu gali pavykti sumažinti kainų spaudimą. Tuo tikslu vyriausybės turėtų neatidėliodamos įgyvendinti investicijų ir struktūrinių reformų planus pagal priemonę Next Generation EU. ES ekonomikos valdymo sistemos reformą reikėtų užbaigti nedelsiant.

Infliacija

Daugiausia dėl menkesnio energijos kainų lygio kilimo lapkričio mėn. infliacija sumažėjo iki 10,0 proc. Be to, sumažėjo ir paslaugų kainų lygio kilimas. Kadangi didelės gamybos sąnaudos persidavė vartotojų kainoms, maisto kainų lygis augo toliau ir pasiekė 13,6 proc.

Kainų spaudimas tebėra stiprus įvairiuose sektoriuose, iš dalies dėl didelių energijos kainų poveikio visai ekonomikai. Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, lapkričio mėn. nepakito ir vis dar buvo 5,0 proc. Dideli tebebuvo ir dauguma kitų grynosios infliacijos rodiklių. Numatoma, kad fiskalinės priemonės, skirtos kompensuoti namų ūkiams dideles energijos kainas ir infliaciją, kitais metais mažins infliaciją, tačiau, jas atšaukus, bus skatinamas infliacijos augimas.

Pamažu nyksta tiekimo kliūtys, tačiau uždelstas jų poveikis vis dar daro įtaką infliacijai, visų pirma didindamas prekių kainas. Tai pasakytina ir apie su pandemija susijusių apribojimų atšaukimą – dėl užslopintos paklausos poveikio, nors jis ir mažėja, vis dar kyla kainos, ypač paslaugų sektoriuje. Be to, vartotojų kainoms vis dar persiduoda šiais metais pigusio euro poveikis.

Darbo užmokesčio augimas stiprėja, skatinamas stabilios darbo rinkos ir tam tikro aukštos infliacijos kompensavimo priemonių poveikio. Kadangi šie veiksniai neturėtų pakisti, Eurosistemos ekspertų prognozėse numatoma, kad darbo užmokestis augs gerokai didesniu už istorinį vidurkį tempu ir visu prognozuojamu laikotarpiu skatins infliacijos augimą. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc. dydžio, tačiau kai kurie rodikliai dar labiau viršijo tikslinį lygį, todėl juos reikia toliau atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva, ypač artimuoju laikotarpiu, yra prastesnė. Karas Ukrainoje tebekelia didelę riziką, kad ekonomikos perspektyvos bus prastenės, nei numatyta, o energijos ir maisto produktų kainos ilgą laiką gali būti didesnės, negu tikėtasi. Jeigu pasaulio ekonomika nusilptų labiau, negu numatoma, euro zonos ekonomikos augimas dar labiau sulėtėtų.

Iš esmės yra rizikos, kad infliacijos perspektyva bus blogesnė, negu numatyta. Susikaupęs spaudimas artimuoju laikotarpiu galėtų lemti didesnį, negu numatyta, energijos ir maisto produktų mažmeninių kainų augimą. Vidutiniu laikotarpiu daugiausia rizikos kelia tokie vidaus veiksniai kaip, pavyzdžiui, mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio kilimas. Mažėjančios energijos kainos arba toliau silpstanti paklausa, atvirkščiai, spaudimą kainoms sumažintų.

Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos

Mums griežtinant pinigų politiką, įmonėms ir namų ūkiams skolintis tampa brangiau. Bankų skolinimas įmonėms tebėra didelis, nes įmonės obligacijas keičia banko paskolomis ir naudojasi kreditais išaugusioms gamybos sąnaudoms ir investicijoms finansuoti. Dėl sugriežtintų kreditavimo standartų, kylančių palūkanų normų, prastėjančių būsto rinkos perspektyvų ir sumažėjusio vartotojų pasitikėjimo namų ūkiai skolinasi mažiau.

Vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba du kartus per metus visapusiškai įvertina ryšį tarp pinigų politikos ir finansinio stabilumo. Nuo 2022 m. birželio mėn., kai pastarąjį kartą atlikome tokią analizę, finansinio stabilumo padėtis pablogėjo dėl silpnesnės ekonomikos ir augančios kredito rizikos. Be to, dėl prastesnės ekonominės perspektyvos ir silpnesnių fiskalinių pozicijų padidėjo vyriausybių pažeidžiamumas. Griežtesnės finansavimo sąlygos sušvelnintų finansinio pažeidžiamumo didėjimo riziką ir sumažintų mažos tikimybės didelio poveikio riziką infliacijai vidutiniu laikotarpiu, tačiau padidėtų sisteminės įtampos rizika ir lėtesnio ekonomikos augimo artimuoju laikotarpiu rizika. Be to, dėl nebankinių finansinių įstaigų likvidumo poreikio gali padidėti rinkos svyravimai. Nepaisant to, euro zonos bankai turi pakankamai kapitalo, o tai padeda sumažinti griežtesnės pinigų politikos netiesioginį poveikį finansiniam stabilumui. Makroprudencinė politika tebėra pirmoji gynybos linija, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir sprendžiant pažeidžiamumo vidutiniu laikotarpiu klausimą.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad šiandien 50 bazinių punktų padidinome visas tris ECB pagrindines palūkanų normas ir, remdamiesi gerokai padidintomis mūsų infliacijos prognozėmis, numatome jas toliau didinti. Mūsų vertinimu, palūkanų normos dar turės gerokai didėti stabiliu tempu, kad taptų pakankamai ribojančios ir padėtų infliacijai laiku grįžti į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Be to, nuo 2023 m. kovo pradžios TPP portfelis mažės tam tikru nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui.

Mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį. Esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu lygiu.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.