- PRANEŠIMAS DĖL PINIGŲ POLITIKOS
SPAUDOS KONFERENCIJA
ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas
2023 m. kovo 16 d., Frankfurtas prie Maino
Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.
Numatoma, kad infliacija tebebus per didelė pernelyg ilgai. Todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Padidėjus neapibrėžtumo lygiui, dar svarbiau tampa tai, kad mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų būtų grindžiami gaunamais duomenimis. Šie sprendimai priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į ekonominius ir finansinius duomenis, taip pat grynosios infliacijos raidą ir tai, kaip stipriai persiduoda pinigų politikos poveikis.
Įdėmiai stebime dabartinę įtampą rinkoje ir esame pasirengę atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir finansinis stabilumas. Euro zonos bankų sektorius yra atsparus, bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos – stiprios. Bet kokiu atveju, mūsų pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.
Naujausios ECB ekspertų makroekonominės prognozės buvo parengtos kovo pradžioje, dar prieš pakylant pastarajai įtampai finansų rinkose. Bet kokiu atveju, ši įtampa padidina neapibrėžtumą dėl pagrindinio infliacijos ir augimo vertinimo. Dar prieš pastarųjų dienų įvykius pagrindinė bendrosios infliacijos prognozė buvo sumažinta, daugiausia dėl silpnesnio, nei anksčiau numatytas, energijos kainų poveikio. ECB ekspertai dabar numato, kad 2023 m. vidutinė infliacija bus 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Tuo pat metu pagrindinis kainų spaudimas tebėra didelis. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. toliau didėjo; ECB ekspertai numato, kad 2023 m. ji vidutiniškai bus 4,6 proc. dydžio, t. y. didesnė, nei buvo numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Vėliau, slūgstant ankstesnių pasiūlos sukrėtimų bei ekonomikos atsivėrimo daromam spaudimui ir griežtesnei pinigų politikai vis labiau slopinant paklausą, ji turėtų sumažėti iki 2,5 proc. (2024 m.) ir 2,2 proc. (2025 m.)
Pagrindinės augimo 2023 m. prognozės padidintos iki vidutiniškai 1,0 proc., tiek dėl sumažėjusių energijos kainų, tiek dėl padidėjusio ekonomikos atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai. ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 m. augimas toliau didės – iki 1,6 proc. – skatinamas aktyvios darbo rinkos, didėjančio pasitikėjimo ir atsigaunančių realiųjų pajamų. Kita vertus, 2024 ir 2025 m. augimas paspartės mažiau, nei buvo numatyta gruodžio mėn., dėl griežtėjančios pinigų politikos.
Šiandien priimti sprendimai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.
Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.
Ekonominė veikla
2022 m. ketvirtąjį ketvirtį fiksuotas euro zonos ekonomikos sąstingis – anksčiau numatyto nuosmukio buvo išvengta. Vis dėlto privati vidaus paklausa gerokai sumažėjo. Didelė infliacija, nemažėjantis neapibrėžtumas ir griežtesnės finansavimo sąlygos slopino asmeninį vartojimą ir investavimą, atitinkamai sumažėjusius 0,9 ir 3,6 proc.
Pagal pagrindinę prognozę, ekonomika per ateinančius ketvirčius turėtų atsigauti. Toliau gerėjant tiekimo sąlygoms, stiprėjant pasitikėjimui, o įmonėms stengiantis įvykdyti susikaupusius vėluojamus įvykdyti užsakymus, turėtų atsigauti pramoninė gamyba. Kylantis darbo užmokestis ir krintančios energijos kainos iš dalies kompensuos dėl didelės infliacijos daugelio namų ūkių sumažėjusią perkamąją galią. Tai savo ruožtu didins vartojimo išlaidas.
Be to, nepaisant silpnėjančio ekonominio aktyvumo, darbo rinka tebėra stipri. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį užimtumas padidėjo 0,3 proc., o 2023 m. sausio mėn. nedarbo lygis vis dar buvo istoriškai žemiausias – 6,6 proc.
Vyriausybinės paramos priemonės, skirtos ekonomikai apsaugoti nuo aukštų energijos kainų, turėtų būti laikinos, tikslinės ir jomis turi būti siekiama toliau skatinti vartoti mažiau energijos. Krintant energijos kainoms ir slopstant su energijos tiekimu susijusiai rizikai, svarbu šias priemones neatidėliojant ir suderintai panaikinti. Tikėtina, kad į šiuos principus neorientuotos priemonės vidutiniu laikotarpiu gali sustiprinti infliacinį spaudimą ir dėl to gali prireikti griežtesnio pinigų politikos atsako. Paminėtina ir tai, kad pagal ES ekonomikos valdymo sistemą ir atsižvelgiant į 2023 m. kovo 8 d. Europos Komisijos gaires, fiskalinė politika turėtų būti orientuota į siekį padaryti mūsų ekonomiką produktyvesnę ir nuosekliai sumažinti didelę valdžios sektoriaus skolą. Įgyvendinant politiką, padedančią didinti euro zonos tiekimo (ypač energetikos sektoriuje) pajėgumą, vidutiniu laikotarpiu gali pavykti sumažinti kainų spaudimą. Tuo tikslu vyriausybės turėtų neatidėliodamos įgyvendinti savo investicijų ir struktūrinių reformų planus pagal priemonę Next Generation EU. Reikėtų nedelsiant užbaigti ES ekonomikos valdymo sistemos reformą.
Infliacija
Vasario mėn. infliacija smuktelėjo iki 8,5 proc. dėl to, kad vėl staigiai krito energijos kainos. Tačiau maisto kainų lygis toliau kilo ir pasiekė 15,0 proc., nes anksčiau išaugusių energijos ir kitų maisto gamybai reikalingų išteklių kainų poveikis vis dar persiduoda vartotojų kainoms.
Be to, tebėra didelis bazinis kainų spaudimas. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. padidėjo iki 5,6 proc., aukšti lieka ir kiti grynosios infliacijos rodikliai. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų lygis vasario mėn. pakilo iki 6,8 proc., daugiausia dėl uždelsto ankstesnių tiekimo sutrikimų poveikio ir didelių energijos kainų. Iki 4,8 proc. padidėjusią paslaugų kainų infliaciją vis dar didina laipsniškai pasireiškiantis praeityje kilusių energijos kainų poveikis, ekonomikos atsivėrimo prislopinta paklausa ir kylantis darbo užmokestis.
Dėl stiprių darbo rinkų ir darbuotojų siekio kompensuoti dalį dėl aukštos infliacijos prarastos perkamosios galios, spaudimas kelti darbo užmokestį sustiprėjo. Be to, daugelis įmonių sugebėjo padidinti savo pelno maržas sektoriuose, patiriančiuose ribotą pasiūlą ir vėl atsigaunančią paklausą. Dauguma ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc., tačiau juos reikia ir toliau stebėti, ypač atsižvelgiant į rinkos suformuotų infliacijos lūkesčių kintamumą pastaruoju metu.
Rizikos vertinimas
Yra rizikos, kad ekonomikos augimas gali būti mažesnis, nei numatyta. Nemažėjanti įtampa finansų rinkoje galėtų labiau, negu tikėtasi, apriboti platesnio masto kreditavimo sąlygas ir mažinti pasitikėjimą. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos žmones vis dar kelia didelę riziką ekonomikos augimo perspektyvoms ir galėtų vėl lemti energijos ir maisto produktų sąnaudų didėjimą. Be to, jeigu pasaulio ekonomika nusilptų labiau, negu numatoma, euro zonos ekonomikos augimas irgi dar labiau sulėtėtų. Tačiau bendrovės galėtų greičiau prisitaikyti prie sudėtingos tarptautinės aplinkos, o tai kartu su mažėjančiu energetinio sukrėtimo poveikiu galėtų paskatinti didesnį, negu šiuo metu tikimasi, augimą.
Vienas iš infliacijos didėjimo rizikos veiksnių yra susikaupęs spaudimas, dėl kurio mažmeninės kainos artimuoju laikotarpiu gali pakilti dar labiau, negu numatoma. Tokie vidaus veiksniai kaip, pavyzdžiui, mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio ir pelno maržų kilimas, galėtų dar didinti infliaciją, taip pat ir vidutiniu laikotarpiu. Be to, sparčiau, negu manyta, atsigaunant Kinijos ekonomikai, galėtų dar šoktelti žaliavų kainos ir užsienio paklausa. Infliacija gali būti mažesnė, negu prognozuota, dėl nemažėjančios įtampos finansų rinkoje, galinčios paspartinti dezinfliaciją. Be to, mažėjant energijos kainoms, galėtų sumažėti grynosios infliacijos ir darbo užmokesčio daromas spaudimas. Silpstanti paklausa, taip pat ir dėl lėtesnio bankų teikiamų kreditų augimo tempo ir stipresnio, negu tikėtasi, pinigų politikos poveikio, prisidėtų prie mažesnio, negu šiuo metu numatoma, kainų spaudimo, ypač vidutiniu laikotarpiu.
Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos
Po praėjusio mūsų posėdžio rinkos palūkanų normos gerokai padidėjo. Tačiau šį padidėjimą pastarosiomis dienomis stipriai nusvėrė didelė įtampa finansų rinkose. Euro zonos įmonėms skolintis iš bankų tapo brangiau. Skolinimo įmonėms tempas toliau mažėjo dėl menkesnės paklausos ir griežtesnių kreditavimo sąlygų. Skolinimasis pabrango ir namų ūkiams, ypač dėl didesnių hipotekos paskolų palūkanų normų. Šis skolinimosi išlaidų augimas bei dėl to mažėjanti paklausa, o taip pat griežtesnės kreditavimo sąlygos lėmė toliau lėtėjantį paskolų namų ūkiams augimą. Dėl šios lėtesnės paskolų dinamikos labai sulėtėjo pinigų augimas, veikiamas likvidžiausių jo sudedamųjų dalių.
Išvada
Apibendrinant pasakytina, kad numatoma, jog infliacija tebebus per didelė pernelyg ilgai. Todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Padidėjus neapibrėžtumo lygiui, dar svarbiau tampa tai, kad mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų būtų grindžiami gaunamais duomenimis. Šie sprendimai priklausys nuo to, kaip mes vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į ekonominius ir finansinius duomenis, taip pat grynosios infliacijos raidą ir tai, kaip stipriai persiduoda pinigų politikos poveikis. Įdėmiai stebime dabartinę įtampą rinkoje ir esame pasirengę atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir finansinis stabilumas.
Esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas.
Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.
Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.
Europos Centrinis Bankas
Komunikacijos generalinis direktoratas
- Sonnemannstrasse 20
- 60314 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
- +49 69 1344 7455
- media@ecb.europa.eu
Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.
Kontaktai žiniasklaidai