SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2025 m. liepos 24 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Šiuo metu infliacija yra mūsų tikslinio 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygio. Gaunami duomenys iš esmės atitinka mūsų ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą. Toliau mažėjo vidaus kainų spaudimas, lėčiau augo darbo užmokestis. Iš dalies dėl to, kad mažinome palūkanų normas, ekonomika, esant sudėtingai pasaulinei aplinkai, apskritai kol kas yra atspari. Tačiau šiai aplinkai vis dar būdingas išskirtinis neapibrėžtumas, ypač dėl prekybos ginčų.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Pirmąjį ketvirtį ekonomika augo intensyviau, negu tikėtasi. Augimą iš dalies skatino tai, kad dėl numatomo muitų padidinimo įmonės paankstino eksportą. Jį tai pat skatino išaugęs privatusis vartojimas bei investicijos.

Naujausių apklausų rezultatai rodo šiokį tokį augimą apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriuose. Kita vertus, padidėję esami ir numatomi muitai, stipresnis euras ir nemažėjantis geopolitinis neapibrėžtumas slopina įmonių ryžtą investuoti.

Aktyvi darbo rinka, augančios realiosios pajamos ir gera privačiojo sektoriaus balansų būklė tebeskatina vartojimą. Gegužės mėn. nedarbas sudarė 6,3 proc. ir buvo arti savo žemiausio lygio nuo euro įvedimo. Palankesnės finansavimo sąlygos skatina vidaus paklausą, taip pat ir būsto rinkoje. Ilgainiui augimą palaikyti turėtų ir išaugusios investicijos į gynybą bei infrastruktūrą.

Valdančiosios tarybos vertinimu, dabar, labiau nei kada nors iki šiol, yra kritiškai svarbu, esant dabartinėms geopolitinėms sąlygoms, skubiai stiprinti euro zoną ir jos ekonomiką. Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama padidinti ekonomikos našumą, konkurencingumą ir atsparumą. Vyriausybės pirmenybę turėtų teikti augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms ir strateginėms investicijoms, kartu užtikrindamos, kad viešieji finansai būtų tvarūs. Laikantis aiškaus ir į artimiausią laikotarpį orientuoto tvarkaraščio, dabar svarbu sukurti santaupų ir investicijų sąjungą bei bankų sąjungą ir neatidėliojant parengti teisinį pagrindą galimam skaitmeninio euro įvedimui. Valdančioji taryba palankiai vertina Euro grupės pasiryžimą gerinti valdžios sektoriaus išlaidų veiksmingumą, kokybę ir struktūrą ir palaiko Europos valdžios institucijų pastangas išsaugoti bendrą pasaulinės prekybos teikiamą naudą.

Infliacija

Birželio mėn. metinė infliacija sudarė 2,0 proc. (gegužės mėn. buvo 1,9 proc.). Energijos kainos birželio mėn. pakilo, bet vis dar yra žemesnės nei prieš metus. Maisto produktų kainų kilimas šiek tiek sumažėjo – iki 3,1 proc. Prekių kainų kilimas birželio mėn. smuktelėjo iki 0,5 proc., o paslaugų kainų kilimas padidėjo iki 3,3 proc. (gegužės mėn. buvo 3,2 proc.).

Bazinės infliacijos rodikliai apskritai atitinka mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. infliacijos lygį. Toliau mažėjo darbo sąnaudos. Palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, pirmąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas, ankstesnį ketvirtį buvęs 4,1 proc., smuktelėjo iki 3,8 proc. Kartu su didesniu darbo našumo augimu tai nulėmė lėtesnį vienetinių darbo sąnaudų augimą. Remiantis perspektyvas įvertinančiais rodikliais, įskaitant ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonę ir įmonių, vartotojų bei profesionalių prognozuotojų apklausas dėl darbo užmokesčio lūkesčių, darbo užmokestis ir toliau augs mažiau.

Trumpojo laikotarpio vartotojų infliacijos lūkesčiai per gegužės ir birželio mėn. sumažėjo – beveik tiek pat kiek buvo padidėję ankstesniais mėnesiais. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties mūsų siekiamu lygiu.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Pagrindiniai rizikos veiksniai, be kitų dalykų, yra toliau stiprėjanti pasaulinės prekybos santykių įtampa ir su ja susijęs neapibrėžtumas, galintys slopinti eksportą ir neigiamai veikti investicijas bei vartojimą. Blogėjant finansų rinkos nuotaikoms, gali būti sugriežtintos finansavimo sąlygos ir padidėti rizikos vengimas, o dėl to gali sumažėti įmonių bei namų ūkių noras investuoti ir vartoti. Geopolitinė įtampa, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Tačiau jei prekybos ir geopolitinė įtampos būtų sparčiai pašalintos, galėtų pagerėti vartotojų nuotaikos ir padidėti aktyvumas. Augimą paskatintų didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos, kartu su našumą didinančiomis reformomis. Privačias investicijas paskatintų ir sustiprėjęs verslo pasitikėjimas.

Infliacijos perspektyva susijusi su didesniu nei įprastai neapibrėžtumu, nulemtu pasaulinės prekybos politikos kintamumo. Stipresnis euras infliaciją galėtų sumažinti daugiau, nei tikimasi. Be to, infliacija galėtų būti mažesnė, jei dėl didesnių muitų sumažėtų euro zonos eksporto paklausa, o šalys su pertekliniu pajėgumu nukreiptų eksportą į euro zoną. Dėl prekybos santykių įtampos galėtų padidėti kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose, o tai slopintų vidaus paklausą ir kartu žemyn stumtų infliaciją. Pasaulinių tiekimo grandinių fragmentacija, priešingai, infliaciją galėtų padidinti didindama importo kainas ir pajėgumų suvaržymus vidaus ekonomikoje. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją stumtelėti aukštyn galėtų ir didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Po praėjusio mūsų posėdžio padidėjo rinkos palūkanų normos, ypač ilgesnio termino. Kita vertus, dėl mūsų iki šiol vykdyto palūkanų normų mažinimo įmonėms vis dar yra pigiau skolintis. Vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma gegužės mėn. sumažėjo iki 3,7 proc. (balandžio mėn. buvo 3,8 proc.). Finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina gegužės mėn. taip pat smuktelėjo – iki 3,6 proc. Nors paskolų įmonėms augimo tempas gegužės mėn. sumažėjo iki 2,5 proc., bendrovių obligacijų emisijos didėjo 3,4 proc. metiniu tempu.

Kaip matyti iš mūsų naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, antrąjį ketvirtį paskolų įmonėms standartai iš esmės nepasikeitė. Nors bankų susirūpinimas dėl klientų patiriamos ekonominės rizikos darė griežtinantį poveikį kredito standartams, jį iš esmės atsvėrė sustiprėjusi skolintojų konkurencija. Skatinama mažesnių palūkanų normų, įmonių paskolų paklausa truputį padidėjo, tačiau dėl pasaulinio neapibrėžtumo ir prekybos santykių įtampos įmonių elgesys ir toliau buvo apdairus.

Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos nuo šių metų pradžios beveik nepakito ir gegužės mėn. sudarė 3,3 proc. Būsto paskolų suteikimo tempas, sparčiai didėjant paklausai, pamažu kilo ir gegužės mėn. sudarė 2,0 proc., o paskolų standartai antrąjį ketvirtį šiek tiek griežtėjo.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.