Infliacijos matavimas ir strategijos peržiūra

Patikimas infliacijos matas mums padeda geriau atlikti savo darbą

Mūsų darbas – palaikyti kainų stabilumą. Tai darome užtikrindami, kad infliacija, t. y. rodiklis, parodantis, kaip bėgant laikui kinta bendras prekių ir paslaugų kainų lygis, būtų nedidelė, stabili ir nuspėjama.

Kad galėtume tinkamai dirbti savo darbą, mums reikia patikimo infliacijos mato. Analizuojame šimtų prekių ir paslaugų, kurias žmonės paprastai įsigyja, kainas. Tai tokios prekės kaip maistas, drabužiai arba automobiliai, taip pat paslaugos, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų sąskaitos, traukinių bilietai ir net nuoma. Vertinami kartu, visi šie dalykai gali mums padėti susidaryti nuomonę, kiek apskritai ekonomikoje kinta kainos.

Kokį matą naudojame euro zonoje?

Euro zonoje bendrą vaizdą parodo ES statistikos tarnybos sudaromas suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI). Tai tarsi didžiulis pirkinių krepšelis – jame yra 295 prekės ir paslaugos iš visų euro zonos šalių. Jis sudarytas taip, kad matytųsi, kam žmonės paprastai išleidžia pinigus.

Šis bendras rodiklis leidžia stebėti, kaip ekonomikoje keičiasi kainos. Tai tarsi žemėlapis, padedantis ECB priimti teisingus sprendimus. Žemėlapis turi būti patikimas ir nuolat atnaujinamas, kad parodytų kliūtis ar naujus kelius priešakyje. Taip ir ECB reikia patikimo, tvirto, savalaikio ir palyginamo infliacijos mato.

Išmatuoti infliaciją gali būti keblu

Nelengva užtikrinti, kad mūsų infliacijos matas atitiktų šiuos aukštus standartus. Prekių ir paslaugų kokybė bėgant laikui gali keistis. Pavyzdžiui, jūsų naujausias mobilusis telefonas kainavo daugiau nei ankstesnis, tačiau kaina gali būti didesnė dėl geresnės telefono kokybės, o ne dėl infliacijos. Naujos ir naujoviškos prekės ir paslaugos keičia senąsias daug sparčiau, todėl sekti kainų pokyčius bėgant laikui tampa sudėtingiau. Išmatuoti kainų pokyčius tampa sudėtingiau ir dėl to, kad vis dažniau apsiperkama internetu, o kainos elektroninėse ir fizinėse parduotuvėse gali skirtis.

Sudėtinga įtraukti su būsto nuosavybe susijusias išlaidas

2020 m. Europos gyventojai mums išsakė savo susirūpinimą dėl kylančių išlaidų būstui, tačiau mūsų infliacijos vertinimo rodiklis ne visiškai atspindėjo būstų savininkų patiriamas išlaidas, vadinamąsias „savininko gyvenamo būsto“ išlaidas. Tuo metu daugelyje euro zonos šalių būsto kainos jau kurį laiką kilo, o infliacija buvo nedidelė.

Yra keletas priežasčių, kodėl savininko patiriamos būsto išlaidos iki šiol nebuvo įtrauktos į mūsų infliacijos matą.

Pavyzdžiui, žmonių, kuriems priklauso būstas, dalis įvairiose šalyse yra nevienoda. Todėl statistiniai duomenys apie nuomojamus būstus yra išsamesni tose šalyse, kuriose yra didelės nuomos rinkos. Šiose šalyse nuomos lygis gali būti naudojamas įvertinti būsto išlaidas, kurias patiria nuosavo būsto savininkai. Tuo tarpu šalyse, kuriose nuomos rinkos yra mažesnės ir daugiau perkama nekilnojamojo turto, namų ir butų pardavimo kainos gali būti naudojamos savininkų gyvenamo būsto kainų tendencijoms apskaičiuoti.

Dėl šių skirtumų taip pat sudėtinga rasti palyginamą euro zonos rodiklį.

Norime naudoti tokį infliacijos matą, kuris kuo geriau atspindėtų žmonių patiriamus kainų pokyčius. Dėl šios priežasties Valdančioji taryba pritaria, kad apskaičiuojant SVKI reikia įtraukti ir savininkų gyvenamus būstus. Tačiau tai – sudėtinga užduotis, kuriai įgyvendinti prireiks laiko.

Kol kas mes ir toliau naudosime dabartinį SVKI kaip pagrindinį rodiklį, pagal kurį matuojame infliaciją. Tačiau tam, kad geriau suprastume, kaip keičiasi kainos ekonomikoje, stebėsime ir kitus infliacijos rodiklius, į kuriuos įtraukti savininkų gyvenami būstai.