Skaitmeninis euras – pasirengimas galimam įvedimui

ECB vykdomosios valdybos nario Piero Cipollonės įvadinis pranešimas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete

Briuselis, 2026 m. kovo 24 d.

Dėkoju už šią galimybę pateikti jums naujausią informaciją apie skaitmeninį eurą ir atsakyti į jūsų klausimus.

Praėjusią savaitę euro zonos šalių vadovai dar kartą patvirtino, kad labai svarbu įgyvendinti šią iniciatyvą^[1]. O jūsų neseniai priimtoje rezoliucijoje dėl ECB metinės ataskaitos pabrėžiama, koks svarbus šis projektas stiprinant ES monetarinį suverenumą, mažinant susiskaidymą mažmeninių mokėjimų srityje ir remiant bendrosios rinkos vientisumą ir atsparumą^[2].

Tuo tarpu Eurosistemoje tęsiame techninius parengiamuosius darbus, kad būtume pasiruošę išleisti skaitmeninį eurą, kuris veiktų visoje euro zonoje ir būtų tinkamas visiems mokėjimo atvejams. Sprendimą, ar išleisti skaitmeninį eurą, priimsime tik tada, kai bus priimti atitinkami teisės aktai, o jo išleidimas visiškai atitiks šiuos teisės aktus.

Su tokiu pačiu ryžtu kartu užtikrinsime, kad centrinio banko pinigai ir ateityje būtų didmeninių finansų rinkų pagrindas. Platforma „Pontes“ – Eurosistemos paskirstytojo registro technologijos (PRT) sprendimas – bus pradėta naudoti 2026 m. trečiąjį ketvirtį atsiskaitymams centrinių bankų pinigais už PRT pagrįstus sandorius. O šio mėnesio pradžioje paskelbėme mūsų iniciatyvos „Appia“ gaires. „Appia“ – tai iniciatyva, skirta sukurti integruotą Europos skaitmeninio turto rinką bendradarbiaujant su privačiais ir viešaisiais suinteresuotaisiais subjektais^[3].

Šiandien norėčiau jus supažindinti su keturiomis pagrindinėmis mūsų vykdomo darbo, susijusio su skaitmeniniu euru, kryptimis: i) mūsų pastangomis užtikrinti įtrauktį ir prieinamumą nuo pat projektavimo etapo; ii) mūsų darbu inovacijų srityje; iii) pastangomis užtikrinti, kad skaitmeninis euras įsilietų į platesnę Europos mokėjimų ekosistemą ir iv) su skaitmeninio euro bandomuoju projektu susijusia veikla.

Įtrauktis ir prieinamumas nuo pat projektavimo etapo

Pradėti norėčiau nuo labai svarbaus skaitmeninio euro aspekto – įtraukties.

Kad skaitmeninis euras taptų tikru skaitmeniniu grynųjų pinigų atitikmeniu, jis turi būti prieinamas visiems. Taigi, ir žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, vertinama, kad apie 30 mln. europiečių yra akli arba silpnaregiai^[4]. Darbas šioje srityje taip pat apima skaitmeninės finansinės atskirties mažinimą. Tyrimai rodo, kad daugiau nei vienas iš penkių europiečių nesijaučia užtikrintai naudodamasis skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis^[5]. Turime atsižvelgti į šių piliečių – ir daugelio kitų – prieinamumo poreikius. To taip pat nuosekliai siekia ir vartotojų asociacijos^[6].

Siekiant šio tikslo, skaitmeninė finansinė įtrauktis nuo pat pradžių buvo neatsiejama skaitmeninio euro projekto dalis. Prieinamumas nuo projektavimo etapo ir toliau bus vienas pagrindinių aspektų vykdant visą su skaitmeniniu euru susijusią veiklą.

Dėl to ankstesniame šio projekto etape atlikome tyrimą, kurio metu organizavome interviu ir tikslines grupes su pažeidžiamais vartotojais^[7]. Tai leido mums tiksliai nustatyti su mokėjimo būdais susijusius iššūkius, pavyzdžiui, sistemos sudėtingumą ir kliūtis, susijusias su prieinamumu ir priėmimu, ir taip užtikrinti, kad mūsų tolesnis darbas būtų visiškai suderintas su vartotojų poreikiais.

Prieš keletą savaičių žengėme dar vieną svarbų žingsnį – pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą su bendradarbiavimo ir asmenų su negalia socialinės įtraukties fondu ONCE^[8]. Fondas bendradarbiaus su mumis ir kuriant skaitmeninio euro programėlę bei išbandant jos funkcijas, kai tik bus sukurti pirmieji prototipai. Taip galėsime integruoti prieinamumo aspektą nuo pat mobiliosios programėlės projektavimo ir kūrimo pradžios, kad išvengtume problemų vėliau.

Pavyzdžiui, tiriame prisitaikančias naudotojo sąsajas, įskaitant tokias funkcijas kaip valdymas balsu, ekranai su didesniu šriftu ir supaprastinti darbo srautai. Taip užtikriname, kad skaitmeninio euro programėlė būtų patogi naudoti žmonėms, turintiems specialių poreikių dėl prieinamumo ar ribotus skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Taip pat analizuojame biudžeto valdymo ir paramos vartotojams priemones, kad padėtume jiems veiksmingai valdyti savo kasdienes išlaidas ir finansus.

Mūsų tikslas – ne tik pasiūlyti minimalias prieinamumo funkcijas, kurių reikalaujama pagal Europos prieinamumo aktą^[9], bet žengti dar toliau ir patenkinti visų euro zonos vartotojų poreikius – kaip tai dabar atlieka banknotai fiziniame pasaulyje.

Inovacijos

Įgyvendindami skaitmeninio euro projektą, glaudžiai bendradarbiaujame ne tik su vartotojų organizacijomis. Vienijame jėgas ir su privačiuoju sektoriumi, kad išnaudotume visą šios iniciatyvos inovacijų potencialą.

Europos Sąjungoje netrūksta inovacijų, tačiau susiduriama su iššūkiais plečiant šių inovacijų mastą ir mažinant susiskaidymą tarp valstybių narių. Kai nėra pakankamo masto, Europos mokėjimo įmonėms sunku veiksmingai padengti su inovacijomis susijusias pastoviąsias išlaidas, o tai savo ruožtu stiprina neeuropinių bendrovių, galinčių vykdyti veiklą pasauliniu mastu, dominavimą.

Skaitmeninis euras gali tai pakeisti ir galiausiai padidinti našumą ir atsparumą – tai pabrėžia ir Tarptautinis valiutos fondas^[10].

Skaitmeninis euras užtikrins bendrą mokėjimų infrastruktūrą ir bendrus standartus, kuriais rinka galės remtis kurdama novatoriškas paslaugas, turinčias pridėtinės vertės. Dėl unikalios europinės skaitmeninio euro aprėpties privatusis sektorius galės plėtoti sprendimus visoje euro zonoje, o tai atvers įmonėms ir mokėjimo paslaugų teikėjams (MPT) galimybes išbandyti naujus verslo modelius ir plėsti savo klientų ratą už nacionalinių sienų ribų.

2024 m. pradėjome bendradarbiavimo su rinkos dalyviais iniciatyvą, siekdami ištirti, kaip skaitmeninis euras gali paskatinti inovacijas ir atverti naujų verslo galimybių^[11]. Ši inovacijų platforma pritraukė apie 70 rinkos dalyvių, įskaitant prekybininkus, bankus, finansinių technologijų įmones ir tyrėjus. Jie pasiūlė konkrečių idėjų, kaip skaitmeninis euras galėtų skatinti inovacijas, augimą ir supaprastinti kasdienius mokėjimus žmonėms bei įmonėms.

Atsižvelgdami į didelį rinkos susidomėjimą inovacijų platforma, toliau bendradarbiausime su privačiuoju sektoriumi, sutelkdami dėmesį į dvi veiklos kryptis: eksperimentavimą ir tyrimus.

Eksperimentavimo darbo grupės tikslas – padėti rinkai kurti naujoviškas funkcijas ir pridėtinės vertės paslaugas, kurios išnaudoja skaitmeninio euro technologines galimybes, pavyzdžiui, sąlyginius mokėjimus, prieinamumą bet kuriuo paros metu bet kurią metų dieną ir visos Europos aprėptį.

2026 m. darbo grupė iš naujo apsvarstys perspektyvias idėjas iš ankstesnio projekto etapo ir aptars, kaip jas būtų galima paversti konkrečiais rinkos sprendimais. Siekiame remti rinkos dalyvius – MPT, finansinių technologijų įmones ir IT paslaugų teikėjus – kuriant novatoriškas funkcijas, kurios siūlo didesnes galimybes nei pagrindinės Eurosistemos siūlomos funkcijos. Daugiausia dėmesio bus skiriama sąlyginiams mokėjimams ir kitoms paslaugoms, kurios galėtų pagerinti naudotojų patirtį, pavyzdžiui, e. kvitams, galimybei išskaidyti sąskaitą, taip pat biudžeto valdymo įrankiams.

Šios paslaugos Europos žmonėms gali sukurti didelę vertę ir kartu Europos įmonėms atverti naujų pajamų šaltinių. Pavyzdžiui, sąlyginiai mokėjimai galėtų užtikrinti automatinį lėšų grąžinimą kelionių sutrikimų atveju arba užtikrinti, kad keliaujantys visada mokėtų geriausią galimą kainą, todėl kelionės taptų paprastesnės, pigesnės ir keltų mažiau streso.

Taip pat nagrinėsime vieno iš skaitmeninio euro aspektų – atsiskaitymo neprisijungus prie interneto ar nesant ryšio funkcijos – novatorišką potencialą. Pavyzdžiui, organizuosime mokėjimų neprisijungus prie interneto hakatoną, kurio metu bendradarbiaudami su rinkos dalyviais sieksime išnaudoti visą be interneto veikiančio skaitmeninio euro potencialą, kad nustatytume naujus naudojimo atvejus bei funkcijas ir pagerintume naudotojų patirtį.

Tyrimų darbo srautas yra labiau orientuotas į ateitį: nagrinėjami technologiniai pokyčiai ir funkcijos, kurias būtų galima integruoti į vėlesnes skaitmeninio euro versijas. Aktyviai bendradarbiausime su įmonėmis, kad išanalizuotume įvairias mokėjimo priemones, kurios galėtų būti pritaikytos verslo subjektų tarpusavio sandoriams, taip pat labai mažos vertės mokėjimams^[12].

Šioje srityje taip pat toliau tirsime pažangiausius būdus, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto pritaikymą mokėjimams ir mokėjimų naudojantis įrenginių tarpusavio sąveika atvejus. Kadangi mokėjimų atvejai vis kinta, turime sukurti tikrai europinį mokėjimų tinklą, kad ateityje netektų susidurti su tomis pačiomis priklausomybėmis, su kuriomis susiduriame šiandien, pavyzdžiui, naudojimo pardavimo vietose atvejais.

Tinkamumas mokėjimų ekosistemai

Per pastaruosius mėnesius taip pat padarėme pažangą tardamiesi su sektoriaus atstovais, kaip skaitmeninis euras galėtų įsilieti į esamą mokėjimų ekosistemą, ypatingą dėmesį skirdami sinergijai su Europos šalių vidaus mokėjimų schemoms.

Nustatėme du perspektyvius integravimo būdus: naudojimą kartu su nacionalinių mokėjimo priemonių rinkoženkliais (angl. co-badging) ir bendrų Europos standartų nustatymą^[13]. Apie šiuos du būdus aktyviai diskutuojame su rinkos dalyviais Mažmeninių mokėjimų eurais taryboje ir Taisyklių sąvado rengimo grupėje.

Šios dvi sinergijos patvirtina tai, ką jau anksčiau sakėme – skaitmeninis euras nekonkuruos su privačiomis europinėmis mokėjimo priemonėmis, o padės joms plėstis visoje Europoje.

Pirma, skaitmeninis euras gali papildyti esamas Europos nacionalines mokėjimo schemas naudojant jį fizinėse kortelėse kartu su kitų mokėjimo priemonių rinkoženkliais. Tai reiškia, kad vartotojams pakaktų vienos kortelės, kad galėtų atsiskaityti su prekybininkais, priimančiais nacionalines mokėjimo korteles, o dėl galimybės skaitmeninį eurą naudoti kartu su kitais rinkoženkliais ta pačia kortele būtų galima atsiskaityti ir su bet kuriuo kitu prekybininku euro zonoje.

Panašiai skaitmeninis euras gali būti naudojamas Europos bankų teikiamose skaitmeninėse piniginėse kartu su nacionalinėmis kortelėmis ar operacijų iš sąskaitos į sąskaitą schemose. Įsivaizduokite, kad esate bare Dubline, tačiau baras nepriima nacionalinės mokėjimo kortelės, kuria naudojatės kasdien per savo Ispanijos banko elektroninę piniginę. Turint skaitmeninį eurą, tai nebūtų problema – iš tos pačios piniginės galėtumėte tiesiog pasirinkti mokėti skaitmeniniu euru.

Tai sumažina priklausomybę nuo brangesnių tarptautinių kortelių schemų, kurios tradiciškai naudojamos kartu su kitais rinkoženkliais ir piniginių integravimu, ir užtikrina, kad galėtumėte atsiskaityti visoje euro zonoje naudodami Europoje sukurtą mokėjimo sprendimą^[14]. Be to, bankai, išduodantys korteles, kuriose numatyta galimybė skaitmeninį eurą naudoti su kitų mokėjimo priemonių rinkoženkliais, pasiliks visą tarpbankinį mokestį, kai sandoris bus atliekamas skaitmeniniu euru. Pastaraisiais mėnesiais MPT ir prekybininkams surengėme praktinius seminarus kelių mokėjimo priemonių rinkoženklių naudojimo kartu tema. Šiuose seminaruose aptarti konkretūs teisiniai, techniniai ir naudotojo patirties aspektai, nes buvo sulaukta didelio susidomėjimo šiais klausimais.

Antra, skaitmeninis euras nustatys Europos mažmeninių mokėjimų standartą, apimantį atnaujintus galiojančius Europos standartus. Tai būtų sąveikus „bėgių“ ruožas – jo pagrindu privatūs paslaugų teikėjai gali kurti, diegti inovacijas ir plėstis tarpvalstybiniu mastu.

Kaip jau ne kartą minėjau, galite tai prilyginti geležinkelio bėgių tinklui. Infrastruktūra yra viešoji, tačiau privačios bendrovės gali naudotis šiais bėgiais, kad pasiektų bet kurią paskirties vietą Europoje, konkuruodamos paslaugų, kokybės ir inovacijų srityse.

Todėl skaitmeninio euro taisyklių sąvadą kuriame glaudžiai bendradarbiaudami su rinkos dalyviais, remdamiesi Taisyklių sąvado rengimo grupės veikla. Šis bendras darbas mums suteikia galimybę iš anksto paaiškinti, kaip esami sprendimai gali būti grindžiami skaitmeninio euro standartais ir kaip iš jų galima gauti naudos. Šiuos standartus rengiame bendradarbiaudami su Europos rinkos dalyviais ir standartus nustatančiomis įstaigomis, kad, kai tik įmanoma, naudotume esamus standartus.

Remdamasis sektoriaus atstovų indėliu Taisyklių sąvado rengimo grupės specialioje darbo grupėje, praėjusiais metais ECB paskelbė apie galimus atvirus standartus, kurie šiuo metu yra nagrinėjami^[15]. Nuo tada dar labiau sustiprinome dialogą su standartizacijos institucijomis.

Tikimės, kad iki šios vasaros paskelbsime, kokius europinius standartus taikysime skaitmeniniam eurui. Vėliau glaudžiai bendradarbiausime su rinkos dalyviais, kad padėtume jiems pasirengti kuo greičiau įdiegti šiuos naujus standartus mokėjimo terminaluose.

Pažymėtina, kad skaitmeninio euro standartus užbaigti rengti galėsime tik kai bus priimti teisės aktai – tik tada rinka galės būti užtikrinta, kad šie standartai bus plačiai taikomi euro zonoje. Toks tikrumas paskatins privačias mokėjimo iniciatyvas pradėti naudoti skaitmeninio euro naudotojo sąsajos infrastruktūrą dar prieš išleidžiant patį skaitmeninį eurą.

Konkrečiau – prekybininkams atnaujinant savo mokėjimo terminalus, naujieji įrenginiai jau gali būti pritaikyti skaitmeniniam eurui. Tai leis Europos mokėjimo paslaugų teikėjams pradėti plėsti savo veiklos aprėptį ir įvairių naudojimo atvejų, kuriuos jie gali palaikyti, spektrą ir taip pradėti stiprinti mūsų strateginę autonomiją ir atsparumą, kai tik bus priimti atitinkami teisės aktai.

Todėl tam, kad šis projektas būtų naudingas Europos privatiems subjektams, siūlantiems mokėjimo sprendimus, labai svarbu, kad reglamentas dėl skaitmeninio euro būtų priimtas kuo anksčiau.

Skaitmeninio euro bandomasis projektas

Pabaigai norėčiau pakalbėti apie mūsų bandomąjį projektą.

Šis etapas yra labai svarbus, kad galėtume realiomis sąlygomis išbandyti kuriamą infrastruktūrą ir patikrinti jos veikimą. Be to, tai leis mums susistemintai rinkti atsiliepimus. Bandomajame projekte dalyvaujantys MPT įgys tiesioginės patirties dirbdami su skaitmeninio euro ekosistema, o atsižvelgiant į jų išsakytus pastebėjimus bus galima toliau tobulinti technines specifikacijas.

Bandomojo projekto metu numatytos skaitmeninio euro funkcijos bus išbandytos kontroliuojamoje aplinkoje, daugiausia dėmesio skiriant mokėjimams tarp fizinių asmenų bei tarp fizinių asmenų ir įmonių. Įvairios testavimo užduotys bus vykdomos tiek internetu, tiek be jo Eurosistemos centrinių bankų patalpose. Testavimą vykdys dalyvaujančių Eurosistemos centrinių bankų darbuotojai, taip pat atrinkti prekybininkai, teiksiantys kasdienes paslaugas mūsų patalpose – pavyzdžiui, darbuotojų kavinėse ir restoranuose – arba elektroninės prekybos paslaugas^[16].

Kovo pradžioje pakvietėme licencijuotus MPT dalyvauti bandomajame projekte – paskelbėme kvietimą pareikšti susidomėjimą. Eurosistema įvertins paraiškas remdamasi tinkamumo reikalavimais ir svertiniais vertinimo kriterijais^[17].

Šis bandomasis projektas jau sulaukė didelio suinteresuotųjų šalių susidomėjimo, o daugelis jų sausio ir kovo mėn. dalyvavo dviejose tikslinėse sesijose^[18]. Artimiausiomis savaitėmis, artėjant paraiškų pateikimo terminui gegužės mėn., toliau bendradarbiausime su rinkos dalyviais. Atrinkti MPT bus informuoti birželio mėn., siekiant pradėti kūrimo darbus jau trečiąjį ketvirtį ir užtikrinti, kad bandomasis projektas, kuris truks 12 mėnesių, būtų parengtas 2027 m. antroje pusėje.

Šis bandomasis projektas yra konkretus žingsnis siekiant užtikrinti techninį pasirengimą galimam skaitmeninio euro išleidimui nuo 2029 m., remiantis prielaida, kad teisės aktų leidėjai reglamentą priims šiais metais^[19].

Eurosistemos pasirengimas yra tik viena medalio pusė. Jei sprendimas išleisti skaitmeninį eurą bus priimtas, visi mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie galiausiai bus atsakingi už skaitmeninio euro platinimą piliečiams, turi būti vienodai pasirengę.

Būtent todėl užtikrinsime, kad visi rinkos dalyviai galėtų pasinaudoti šių bandymų rezultatais, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja bandomajame projekte, ar ne. Visa reikalinga informacija bus paskelbta ir prieinama plačiajai visuomenei. Jau sukūrėme specialų interneto puslapį, kuriame pateikta daug techninių dokumentų ir paskelbti atsakymai į MPT klausimus^[20]. Ir toliau jį atnaujinsime, kad visi rinkos dalyviai būtų informuojami apie kiekvieną žingsnį.

Apie bandomojo projekto pažangą jus informuosime per mūsų reguliarius susitikimus.

Apibendrinimas

Dabar norėčiau apibendrinti.

Skaitmeninis euras – tai Europos projektas. Jis gali paskatinti inovacijas ir konkurencingumą, padidinti įtrauktį, sumažinti mūsų mokėjimų rinkos susiskaldymą ir sustiprinti Europos atsparumą vis labiau neapibrėžtoje pasaulinėje aplinkoje.

Kaip jau šiandien minėjau, techninį darbą nuosekliai vykdome visose minėtose srityse. Eurosistemos užduotis šiuo metu – būti pasirengusiems. Vykdydami bandomuosius projektus, bendradarbiaudami su rinkos dalyviais ir kurdami standartus, klojame būtinus techninius pamatus.

Aiškus ir laiku parengtas teisinis pagrindas leistų mums užbaigti parengiamuosius darbus, o rinkos dalyviams, įskaitant MPT ir prekybininkus, suteiktų aiškumo dėl to, ką jie turi padaryti, kad būtų pasirengę skaitmeniniam eurui.

Laukiame ECON komiteto pozicijos šiuo svarbiu klausimu.

Dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.