Sukčiavimas – piktnaudžiavimas ECB pavadinimu ir logotipu

Ar nusikaltėliai sukčiavimo tikslais naudoja ECB pavadinimą ir (arba) logotipą?

Taip. Gyventojai dažnai praneša apie sukčiavimo schemas, kai piktnaudžiaujama ECB pavadinimu ir (arba) logotipu arba apsimetama ECB darbuotojais. Dar būna atvejų, kai nusikaltėliai naudoja į ECB labai panašius telefono numerius, el. pašto adresus ar interneto svetaines.

Jei gautas el. laiškas jums kelia įtarimų, nespauskite jokios tame laiške esančios nuorodos, neatidarykite jokių jo priedų ir neatsakykite į jokius kvietimus ar siūlymus dalyvauti kokioje nors kampanijoje.

Jei su jumis susisiekęs asmuo sako, kad dirba ECB ir kad jums priklauso kokie nors pinigai, tai – apgaulė. Mes neatidarome sąskaitų gyventojams.

Jei sulaukiate netikėto skambučio iš numerio, kuris yra panašus į ECB telefono numerį (t. y. + 49 69 1344 XXXX), arba gavote el. laišką iš tariamai ECB el. pašto adreso, neatskleiskite jokios asmeninės ar finansinės informacijos. 

ECB niekada neprašys pateikti asmens duomenų paštu, el. paštu, telefonu, žinute ar greitąja žinute. Vykdomosios valdybos nariai niekada į jus nesikreips dėl jūsų asmeninio turto ar finansinių reikalų ir nesiūlys įsigyti investicinių produktų.

Kokios yra labiausiai paplitusios sukčiavimo rūšys?

Dažniausiai pasitaikančiais apgaulės atvejais sukčiai:

• sukuria netikras Vykdomosios valdybos narių ar ECB darbuotojų socialinių tinklų paskyras investiciniams produktams reklamuoti; 
• sako, kad ECB ima mokestį už tarptautinius pervedimus;
• tvirtina, kad ECB yra komercinis bankas, teikiantis internetinės bankininkystės paslaugas;
• prašo atlikti mokėjimą per netikrą ECB internetinės bankininkystės svetainę arba netikrą ECB klientų aptarnavimo skyrių;
• prašo atlikti mokėjimą, nes ECB blokuoja pinigų pervedimą;
• prašo atlikti mokėjimą tvirtindami, kad ECB renka indėlius ar mokėjimus bitkoinų ar kito kripto turto įsigijimui (iškeitimui) arba kad ECB grąžina lėšas nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms;
• siūlo imti paskolas iš ECB labai patraukliomis sąlygomis;
• skambina iš tariamai ECB telefono numerio (t. y. + 49 69 1344 XXXX) arba rašo el. laiškus iš tariamai ECB el. pašto adreso be aiškios priežasties arba be išankstinio susitarimo;
• apsimeta, kad dirba ECB vardu veikiančiose bendrovėse, kurios, pavyzdžiui, padeda susigrąžinti apgaulės būdu išviliotas lėšas.

Visa tai – sukčiavimo pavyzdžiai.

Kaip atpažinti sukčiavimo schemą, kai naudojamasi ECB pavadinimu ir (arba) logotipu?

Sukčių laiškai ir žinutės dažnai atrodo taip, tarsi tikrai būtų siųsti iš ECB, tačiau paprastai juose būna klaidų. Štai keli patarimai, padėsiantys jums atpažinti apgaulės atvejus:

• Atkreipkite dėmesį į el. laiško siuntėjo adresą: el. laiškų, siunčiamų iš ECB, siuntėjo el. pašto adresas visuomet baigiasi @ecb.europa.eu arba @ecb.int. Niekada nepasitikėkite persiųstu el. laišku. Turėkite omenyje, kad el. pašto adresai gali būti suklastoti taip, kad atrodytų, jog laiškai siunčiami iš ECB (el. laiškai iš suklastoto el. pašto adreso).
• Patikrinkite el. laiške esančias nuorodas: užveskite pelės žymeklį ant nuorodos, bet jos nespauskite. Taip pamatysite visą nuorodos tekstą. Kai kuriose el. pašto programose jis matomas ekrano apačioje. Jei nuorodoje nėra „ecb.europa.eu“, el. laiškas tikriausiai yra apgaulė.
• Atkreipkite dėmesį, ar el. laiško arba interneto svetainės tekste nėra neįprastų išsireiškimų, rašybos ir spausdinimo klaidų.
• Atkreipkite dėmesį į neplanuotai jums paskambinusio asmens telefono numerį: jeigu jis yra panašus į ECB telefono numerį (+49 69 1344 XXXX), gali būti, kad skambinantis asmuo yra apsimetėlis, t. y., sąmoningai klastoja perduodamą informaciją, kad nuslėptų numerį, iš kurio skambina.
• Suklastotuose vaizdo siužetuose, net jei jie sukurti naudojantis DI, kalbėtojo balsas ir lūpų judesiai gali ne iki galo sutapti, o vaizdas gali būti ne visai kokybiškas.
• Apskritai nepasitikėkite netikėtai gautais el. laiškais, skambučiais, interneto svetainėmis, vaizdo siužetais ar kitaip gautomis žinutėmis, kai prašoma ką nors padaryti nedelsiant (pvz., skubiai pervesti pinigų) arba kai dėstomi dalykai atrodo pernelyg geri, kad būtų tiesa.

Kaip apsisaugoti?

Niekada neperveskite jokių pinigų, jei nežinote, kas juos gaus, ir niekada neatskleiskite tokios informacijos, kaip jūsų banko sąskaitos numeris, jūsų asmens kodas ar bet kokia kita asmeninė informacija.

ECB nėra atsakingas už piktnaudžiavimą jo pavadinimu, logotipu, adresu ir (arba) telefono numeriais siekiant suklaidinti visuomenės narius. Apie sukčiavimą praneškite policijai arba kreipkitės patarimo į atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas.