SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. spalio 27 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 75 baziniais punktais. Tai trečias kartas iš eilės, kai ženkliai padidinome pinigų politikos palūkanų normas – šiais veiksmais padarėme reikšmingą pažangą atsisakydami skatinamosios pinigų politikos. Šiandien priėmėme būtent tokį sprendimą ir numatome, kad palūkanų normas didinsime ir toliau, kad užtikrintume, jog infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Ką toliau darysime su pinigų politikos palūkanų normomis, priklausys nuo tolesnės infliacijos ir ekonomikos perspektyvos raidos. Į ją atsižvelgę, sprendimus priimsime atskirai per kiekvieną posėdį.

Infliacija vis dar yra gerokai per didelė ir mūsų tikslinį lygį viršys dar gana ilgą laiką. Rugsėjo mėn. infliacija euro zonoje pasiekė 9,9 proc. Pastaraisiais mėnesiais sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos, tiekimo kliūtys ir popandeminis paklausos atsigavimas nulėmė stipresnį kainų spaudimą ir pastūmėjo infliaciją į viršų. Savo pinigų politika siekiame mažinti paklausos skatinimą ir neleisti, kad susiformuotų nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai.

Valdančioji taryba taip pat nusprendė pakeisti trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) sąlygas. Kritiškame pandemijos etape ši priemonė buvo labai svarbi mažinant riziką kainų stabilumui. Tačiau, atsižvelgiant į šių dienų netikėtą ir ypatingą infliacijos kilimą, šią priemonę reikia keisti, kad ji būtų suderinama su platesniu pinigų politikos normalizavimo procesu ir kad mūsų pinigų politikos palūkanų normų didinimo poveikis geriau persiduotų bankų skolinimo sąlygoms. Todėl nusprendėme pakoreguoti TITRO III taikomas palūkanas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. ir pasiūlyti bankams kelias papildomas savanoriško išankstinio grąžinimo datas.

Galiausiai, kad atlyginimas už kredito įstaigų Eurosistemoje laikomas privalomąsias atsargas labiau atitiktų pinigų rinkos sąlygas, nusprendėme nustatyti, kad atlyginimas už laikomas privalomąsias atsargas būtų lygus ECB palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe.

Šiandien priimti sprendimai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. TITRO III sąlygų pakeitimai išsamiau aprašyti atskirame pranešime spaudai, kuris bus paskelbtas 15.45 val. Vidurio Europos laiku. Bus paskelbtas (15.45 val. Vidurio Europos laiku) ir dar vienas techninio pobūdžio pranešimas spaudai apie pakeitimą, susijusį su atlyginimu už privalomąsias atsargas.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

Tikėtina, kad šių metų trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonominis aktyvumas gerokai sulėtėjo. Numatome, kad jis dar lėtės iki šių metų pabaigos bei kitų metų pradžioje. Dėl didelės infliacijos toliau slopinamos vartojimo išlaidos ir gamyba, nes mažėja gyventojų realiosios pajamos ir didėja įmonių išlaidos. Rimti dujų tiekimo sutrikdymai dar pablogino padėtį, sparčiai krito tiek vartotojų, tiek verslo pasitikėjimas, o tai irgi slopina ekonomikos augimą. Paslaugų paklausos augimas, stabiliai didėjęs keletą ankstesnių ketvirčių, kai vėl atsivėrė pandeminių apribojimų labiausiai paveikti sektoriai, dabar lėtėja. Traukiasi ir apklausomis pagrįsti naujų užsakymų apdirbamosios gamybos sektoriuje rodikliai. Be to, dėl nemažėjančio geopolitinio neapibrėžtumo, ypač susijusio su nepateisinamu Rusijos karu prieš Ukrainą, ir griežtesnių finansavimo sąlygų lėčiau didėja pasaulio ekonomikos aktyvumas. Prastėjant prekybos sąlygoms – nes už importą mokamos kainos kyla sparčiau nei gaunamos už eksportą – euro zonoje lėtėja pajamų augimas.

Trečiąjį ketvirtį darbo rinkos rodikliai ir toliau buvo geri, o nedarbo lygis ir toliau buvo rugpjūčio mėn. fiksuoto istoriškai žemo 6,6 proc. lygio. Nors, sprendžiant pagal trumpalaikius rodiklius, trečiąjį ketvirtį darbo vietų vis dar buvo sukuriama, dėl lėtėjančio ekonomikos augimo nedarbo lygis ateityje gali šiek tiek padidėti.

Fiskalinės paramos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti ekonomiką nuo išaugusių energijos kainų poveikio, turėtų būti laikinos ir nukreiptos į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad būtų sumažinta tolesnio infliacijos augimo rizika. Politikos formuotojai turėtų suteikti paskatų mažinti energijos suvartojimą ir stiprinti energijos tiekimą, o vyriausybės savo vykdoma politika turėtų rodyti tvirtą pasiryžimą nuosekliai mažinti didelę valdžios sektoriaus skolą. Struktūrinės politikos priemonės turėtų būti skirtos euro zonos augimo potencialui bei tiekimo pajėgumui didinti ir atsparumui stiprinti ir taip prisidėti prie vidutiniu laikotarpiu pasireiškiančio kainų spaudimo mažinimo. Neatidėliojamas investicijų ir struktūrinių reformų planų įgyvendinimas pagal priemonę Next Generation EU bus svarbi pagalba siekiant šių tikslų.

Infliacija

Rugsėjo mėn. infliacija pakilo iki 9,9 proc., atspindėdama tolesnį visų jos sudedamųjų dalių augimą. Pagrindinis bendrąją infliaciją didinęs veiksnys vis dar buvo energijos kainų augimas, siekęs 40,7 proc. Vis didesnę įtaką šioms kainoms daro dujų ir elektros energijos kainos. Kadangi dėl didelių gamybos sąnaudų pabrango maisto produktų gamyba, maisto kainos augo toliau ir jų infliacija pasiekė 11,8 proc.

Pamažu nyksta tiekimo kliūtys, tačiau uždelstas jų poveikis vis dar daro įtaką infliacijai. Užslopintos paklausos poveikis jau silpsta, tačiau vis dar skatina kainų augimą paslaugų sektoriuje. Infliacinį spaudimą padidino ir sumažėjęs euro kursas.

Spaudimas kainoms akivaizdus vis didėjančioje grupėje sektorių, iš dalies ir dėl visai ekonomikai persiduodančio didelių energijos kainų poveikio. Todėl grynosios infliacijos rodikliai tebėra aukšti. Vienas šių rodiklių – infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, – rugsėjo mėn. pakilo iki 4,8 proc.

Tikėtina, kad darbo užmokesčio augimą skatins atsparios darbo rinkos ir tam tikras didesnės infliacijos kompensavimo poveikis darbo užmokesčiui. Gaunami duomenys ir pastarojo meto susitarimai dėl darbo užmokesčio rodo tikėtinai spartėjantį darbo užmokesčio augimą. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc. dydžio, tačiau kai kurie rodikliai dar labiau viršijo tikslinį lygį, todėl juos reikia toliau atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Gaunami duomenys patvirtina tai, kad ekonomikos augimo perspektyva yra akivaizdžiai prastesnė, ypač artimuoju laikotarpiu. Ilgą laiką trunkantis karas Ukrainoje tebekelia didelę riziką augimui. Esant tokiai padėčiai, pasitikėjimas gali dar susilpnėti, vėl gali padidėti tiekimo suvaržymai, o energijos ir maisto produktų kainos ilgą laiką gali būti didesnės, negu tikėtasi. Silpstanti pasaulio ekonomika galėtų būti dar vienas veiksnys, slopinantis euro zonos ekonomikos augimą.

Iš esmės yra rizikos, kad infliacijos perspektyva bus blogesnė, negu numatyta. Artimuoju laikotarpiu didžiausią riziką kelia tolesnis energijos mažmeninių kainų kilimas. Vidutiniu laikotarpiu infliacijos lygis gali pakilti labiau, negu buvo manyta, jeigu ir toliau didės energijos ir maisto žaliavų kainos bei pasireikš didesnis poveikis vartotojų kainoms, toliau blogės euro zonos ekonomikos gamybiniai pajėgumai, infliacijos lūkesčiai nuolat viršys mūsų tikslinį lygį, o atlyginimai augs labiau, nei tikėtasi. Mažėjančios energijos kainos bei toliau silpstanti paklausa, atvirkščiai, spaudimą kainoms sumažintų.

Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos

Bankų finansavimosi sąnaudos auga, reaguodamos į rinkos palūkanų normų didėjimą. Brangiau skolintis tapo ir įmonėms bei namų ūkiams. Bankų skolinimas įmonėms tebėra didelis, nes jos turi finansuoti dideles gamybos sąnaudas ir atsargų kaupimą. O štai paskolų investicijoms finansuoti paklausa silpsta toliau. Skolinimas namų ūkiams traukiasi, nes buvo sugriežtinti kreditavimo standartai, o dėl kylančių palūkanų normų ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo krito paskolų paklausa.

Remiantis mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatais, pažymėtina, kad trečiąjį ketvirtį buvo sugriežtinti kreditavimo standartai visų kategorijų paskoloms, nes bankus vis labiau neramina prastėjanti ekonomikos perspektyva ir rizika, su kuria dabartinėmis sąlygomis susiduria jų klientai. Tikėtina, kad bankai kreditavimo standartus griežtins ir ketvirtąjį ketvirtį.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad šiandien 75 baziniais punktais padidinome visas tris ECB pagrindines palūkanų normas ir numatome jas toliau didinti, kad infliacija laiku vėl taptų mūsų siekiamo vidutiniu laikotarpiu lygio. Tai trečias kartas iš eilės, kai ženkliai padidinome pinigų politikos palūkanų normas – šiais veiksmais padarėme reikšmingą pažangą atsisakydami skatinamosios pinigų politikos. Prie vykstančio politikos normalizavimo proceso prisidės ir tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų sąlygų pakeitimai.

Mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį. Esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu lygiu.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.