SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2026 m. vasario 5 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Pirmiausia norėtume pasveikinti Bulgariją 2026 m. sausio 1 d. prisijungus prie euro zonos. Taip pat nuoširdžiai sveikiname Bulgarijos nacionalinio banko (Българска народна банка) valdytoją Dimitarą Radevą prisijungus prie Valdančiosios tarybos. Nuo 1999 m. euro zonos narių skaičius beveik padvigubėjo, o tai liudija bendros valiutos patrauklumą ir ilgalaikę Europos integracijos teikiamą naudą.

Dabar pristatysime, ką šiandien svarstėme.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Mūsų atnaujintas vertinimas dar kartą patvirtina, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų stabilizuotis mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos ekonomika tebėra atspari. Žemas nedarbo lygis, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė, nuosekliai įgyvendinami valstybių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai planai bei palankus iki šiol vykdyto palūkanų normų mažinimo poveikis skatina augimą. Tačiau perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančio pasaulinės prekybos politikos neapibrėžtumo ir geopolitinės įtampos.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Remiantis preliminariu išankstiniu Eurostato įverčiu, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonomika paaugo 0,3 %. Augimą daugiausia skatino paslaugų sektorius, ypač informacijos ir komunikacijos sritis. Apdirbamosios gamybos sektorius tebebuvo stabilus nepaisant nepalankių pasaulinės prekybos sąlygų ir geopolitinės padėties neapibrėžtumo. Sparčiau atsigauna statybų sektorius, skatinamas ir viešųjų investicijų.

Nors darbo jėgos paklausa dar sumažėjo, darbo rinka išlieka pajamų palaikymo veiksniu. Gruodžio mėn. nedarbo lygis buvo 6,2 proc. (lapkričio mėn. – 6,3 proc.). Didėjančios darbo pajamos ir mažesnis namų ūkių taupymo lygis turėtų paskatinti privatų vartojimą. Vidaus paklausą turėtų teigiamai paveikti ir vyriausybių išlaidos gynybai bei infrastruktūrai. Verslo investicijos turėtų toliau didėti. Kaip matyti iš apklausų rezultatų, įmonės vis daugiau investuoja į naujas skaitmenines technologijas. Kita vertus, išorės aplinka tebėra sudėtinga dėl per praėjusius metus padidėjusių muitų ir sustiprėjusio euro.

Valdančioji taryba pabrėžia būtinybę, esant dabartinėms geopolitinėms sąlygoms, skubiai stiprinti euro zoną ir jos ekonomiką. Vyriausybės pirmenybę turėtų teikti tvariems viešiesiems finansams, strateginėms investicijoms ir augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms. Tebėra kritiškai svarbu išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą. Taip pat labai svarbu skatinti didesnę kapitalo rinkos integraciją, pagal ambicingą tvarkaraštį užbaigiant kurti santaupų ir investicijų sąjungą bei bankų sąjungą, ir neatidėliojant priimti Reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo.

Infliacija

Infliacija, lapkričio mėn. buvusi 2,1 proc., o gruodžio mėn. – 2,0 proc., sausio mėn. sumažėjo iki 1,7 proc. Energijos infliacija, lapkričio mėn. buvusi −0,5 proc., o gruodžio mėn. sudariusi −1,9 proc., smuktelėjo iki −4,1 proc. Maisto produktų infliacija padidėjo iki 2,7 proc. (lapkričio mėn. buvo 2,4 proc., o gruodžio mėn. – 2,5 proc.). Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjo iki 2,2 proc., palyginti su 2,4 proc. lapkričio mėn. ir 2,3 proc. gruodžio mėn. Prekių infliacija padidėjo iki 0,4 proc., o paslaugų infliacija, lapkričio ir gruodžio mėn. atitinkamai buvusi 3,5 ir 3,4 proc., sumažėjo iki 3,2 proc.

Bazinės infliacijos rodikliai pastaraisiais mėnesiais pasikeitė nedaug ir toliau atitinka mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. infliacijos lygį. Sutartas darbo užmokesčio augimas ir perspektyvas įvertinantys rodikliai, įskaitant ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonę bei apklausas dėl darbo užmokesčio lūkesčių, rodo, kad darbo sąnaudų augimas tebemažėja. Tačiau sutartą darbo užmokestį viršijančių mokėjimų dalies poveikis bendram darbo užmokesčio augimui vis dar nėra aiškus.

Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties mūsų siekiamu lygiu.

Rizikos vertinimas

Euro zona ir toliau susiduria su nepastovia pasaulinės politikos aplinka. Vėl padidėjęs neapibrėžtumas galėtų neigiamai paveikti paklausą. Ją galėtų slopinti ir blogėjančios pasaulio finansų rinkos nuotaikos. Dėl naujų pasaulinės prekybos trikdžių galėtų sutrikti tiekimo grandinės, sumažėti eksportas ir sumenkti vartojimas bei investicijos. Geopolitinė įtampa, ypač nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, suplanuotos gynybos ir infrastruktūros išlaidos, kartu su našumą didinančiomis reformomis ir euro zonos įmonių diegiamomis naujomis technologijomis gali paskatinti didesnį, nei tikėtasi, augimą, be kita ko, dėl teigiamo poveikio verslo ir vartotojų pasitikėjimui. Dabartinius lūkesčius viršijantį augimą galėtų lemti ir nauji prekybos susitarimai bei gilesnė mūsų bendrosios rinkos integracija.

Infliacijos perspektyva tebėra susijusi su didesniu nei įprastai neapibrėžtumu dėl nepastovios pasaulinės politikos aplinkos. Infliacija galėtų būti mažesnė, jei dėl muitų labiau, nei tikėtasi, sumažėtų euro zonos eksporto paklausa ir jei šalys su pertekliniu pajėgumu dar labiau padidintų savo eksportą į euro zoną. Be to, stipresnis euras galėtų sumažinti infliaciją daugiau, nei šiuo metu tikimasi. Padidėjęs kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose gali slopinti paklausą ir kartu žemyn stumti infliaciją. Priešingai, infliacija galėtų būti didesnė, jeigu energijos kainos nuolat didėtų arba jei dėl didesnės pasaulinių tiekimo grandinių fragmentacijos pakiltų importo kainos, būtų ribojamas esminių žaliavų tiekimas ir dar labiau varžomi euro zonos ekonomikos pajėgumai. Jei darbo užmokesčio augimas mažėtų lėčiau, paslaugų infliacija galėtų sumažėti vėliau, nei tikimasi. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją padidinti galėtų ir planuojamos didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato ir gamtos krizės.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų praėjusio posėdžio rinkos palūkanų normos sumažėjo, o dėl pasaulinės prekybos ir geopolitinės įtampos laikinai padidėjo finansų rinkų kintamumas. Kaip ir finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina, bankų paskolų įmonėms palūkanų normos gruodžio mėn. padidėjo iki 3,6 proc. (lapkričio mėn. buvo 3,5 proc.). Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos toliau nekito ir gruodžio mėn. sudarė 3,3 proc.

Bankų skolinimo įmonėms metinis augimas gruodžio mėn. sudarė 3,0 proc., palyginti su 3,1 proc. lapkričio mėn. ir 2,9 proc. spalio mėn. Bendrovių obligacijų emisijų augimas gruodžio mėn. padidėjo 3,4 proc. Kaip matyti iš mūsų naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, ketvirtąjį ketvirtį įmonių paskolų paklausa šiek tiek padidėjo, ypač įmonėms siekiant finansuoti atsargas ir apyvartinį kapitalą. Kartu vėl buvo sugriežtinti paskolų įmonėms standartai.

Būsto paskolų suteikimas padidėjo 3,0 proc. (spalio mėn. buvo 2,8 proc., lapkričio mėn. – 2,9 proc.) vis dar augant paskolų paklausai ir švelnėjant kredito standartams.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.