SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2025 m. gruodžio 18 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Mūsų atnaujintas vertinimas dar kartą patvirtina, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų stabilizuotis mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje.

Pagal Eurosistemos ekspertų naujausias prognozes, bendroji infliacija 2025 m. turėtų būti vidutiniškai 2,1 proc., 2026 m. – 1,9 proc., 2027 m. – 1,8 proc., o 2028 m. – 2,0 proc. Ekspertai numato, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2025 m. turėtų būti vidutiniškai 2,4 proc., 2026 m. – 2,2 proc., 2027 m. – 1,9 proc., o 2028 m. – 2,0 proc. Infliacijos prognozė 2026 m. padidinta daugiausia dėl to, kad, dabartiniu ekspertų vertinimu, lėčiau mažės paslaugų infliacija. Numatoma, kad ekonomika augs sparčiau, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse, o augimą ypač skatins vidaus paklausa. Augimo 2025 m. prognozė padidinta iki 1,4 %, 2026 m. – iki 1,2 %, 2027 m. – iki 1,4 %, o 2028 m. augimas turėtų išlikti 1,4 proc.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Ekonomika iki šiol yra atspari. Trečiąjį ketvirtį jos augimas sudarė 0,3 proc. ir buvo daugiausia susijęs su didesniu vartojimu ir investicijomis. Smarkiai skatinamas chemijos pramonės, padidėjo ir eksportas. Vertinant atskirų sektorių indėlį į augimą, pažymėtina, kad didžiausias buvo paslaugų, ypač informacijos ir komunikacijos paslaugų, sektoriaus indėlis, o pramonės ir statybos sektorių aktyvumas nepadidėjo. Tikėtina, kad ir artimiausiu metu ekonomikos augimą daugiausia skatins paslaugų sektorius.

Ekonomiką palankiai veikia aktyvi darbo rinka. Spalio mėn. buvęs 6,4 proc. dydžio, nedarbas yra arti istoriškai žemiausio lygio, o užimtumas trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,2 proc. Kita vertus, darbo jėgos paklausa toliau menko – laisvų darbo vietų lygis yra mažiausias nuo pandemijos laikų.

Ekspertai savo prognozėse vidaus paklausą vertina kaip pagrindinį augimo variklį keletą artimiausių metų. Toliau turėtų didėti realiosios pajamos ir po truputį mažėti – ir taip skatinti vartojimą – vis dar didelis taupymo lygis. Ekonomiką vis labiau turėtų palaikyti verslo investicijos ir didelės vyriausybių išlaidos infrastruktūrai ir gynybai. Vis dėlto sudėtinga pasaulinės prekybos aplinka veikiausiai ir toliau slopins ekonomikos augimą euro zonoje šiais ir kitais metais.

Valdančioji taryba pabrėžia būtinybę, esant dabartinėms geopolitinėms sąlygoms, skubiai stiprinti euro zoną ir jos ekonomiką. Palankiai vertiname Europos Komisijos raginimą, skirtą vyriausybėms, pirmenybę teikti tvariems viešiesiems finansams, strateginėms investicijoms ir augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms. Kritiškai svarbu išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą. Taip pat labai svarbu skatinti tolesnę kapitalo rinkos integraciją, pagal ambicingą tvarkaraštį užbaigiant kurti santaupų ir investicijų sąjungą bei bankų sąjungą, ir neatidėliojant priimti Reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo.

Infliacija

Metinė infliacija nuo pavasario kito nedaug ir lapkričio mėn. tebebuvo 2,1 proc. Energijos kainos, labai kritusios spalio mėn., buvo 0,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Maisto produktų kainų infliacija sudarė 2,4 proc. (spalio mėn. buvo 2,5 proc., rugsėjo mėn. – 3,0 proc.). Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, nekito ir buvo 2,4 proc., nes prekių ir paslaugų infliacija judėjo priešingomis kryptimis. Prekių infliacija, spalio mėn. buvusi 0,6 proc., o rugsėjo mėn. – 0,8 proc., lapkričio mėn. sumažėjo iki 0,5 proc. Paslaugų infliacija, rugsėjo mėn. buvusi 3,2 proc., spalio mėn. pakilo iki 3,4 proc., o lapkričio mėn. – iki 3,5 proc.

Bazinės infliacijos rodikliai pastaraisiais mėnesiais pasikeitė nedaug ir toliau atitinka mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. infliacijos lygį. Nors trečiąjį ketvirtį vienetinio pelno augimas buvo toks pat, vienetinės darbo sąnaudos augo šiek tiek sparčiau nei antrąjį ketvirtį. Atlygis vienam samdomajam darbuotojui didėjo metiniu 4,0 proc. tempu. Jis buvo didesnis, nei numatyta ekspertų rugsėjo mėn. prognozėse, ir buvo susijęs su sutartą darbo užmokestį viršijančiais mokėjimais. Remiantis perspektyvas vertinančiais rodikliais, įskaitant ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonę ir apklausas dėl darbo užmokesčio lūkesčių, artimiausiais ketvirčiais darbo užmokestis turėtų augti lėčiau, o link 2026 m. pabaigos – įsitvirtinti šiek tiek žemesniame nei 3 proc. lygyje.

Artimiausiu laikotarpiu infliacija turėtų sumažėti, daugiausia dėl to, kad, apskaičiuojant metinį infliacijos lygį, nebebus atsižvelgiama į ankstesnius energijos kainų kilimus. Ekspertai numato, kad 2026 ir 2027 m. ji vidutiniškai vis dar bus žemiau 2 proc. Energijos kainų infliacija didžiąją šio laikotarpio dalį bus neigiama, o infliacija, neįskaitant energijos, po truputį mažės. Sparčiai kylant energijos kainų lygiui, 2028 m. infliacija turėtų vėl tapti tikslinio lygio. Tai iš dalies rodo infliaciją didinantį antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS2) poveikį. Ši sistema turėtų pradėti veikti 2028 m. – vienais metais vėliau, nei buvo manyta rengiant rugsėjo mėn. prognozes. Numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos, nusistovės ties 2 proc. per kelis paskutinius prognozių laikotarpio metus.

Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties mūsų siekiamu lygiu.

Rizikos vertinimas

Nors prekybos santykių įtampa atslūgo, vis dar nepastovi tarptautinė aplinka galėtų sutrikdyti tiekimo grandines, slopinti eksportą ir daryti neigiamą įtaką vartojimui bei investicijoms. Blogėjant pasaulio finansų rinkos nuotaikoms, gali būti sugriežtintos finansavimo sąlygos, padidėti rizikos vengimas ir sulėtėti augimas. Geopolitinė įtampa, ypač nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, suplanuotos gynybos ir infrastruktūros išlaidos, kartu su našumą didinančiomis reformomis, augimą gali paskatinti labiau, nei tikimasi. Sustiprėjęs pasitikėjimas galėtų paskatinti privačias išlaidas.

Infliacijos perspektyva tebėra susijusi su didesniu nei įprastai neapibrėžtumu dėl vis dar nepastovios tarptautinės aplinkos. Infliacija galėtų būti mažesnė, jei padidėję JAV muitai sumažintų euro zonos eksporto paklausą ir jei šalys su pertekliniu pajėgumu padidintų savo eksportą į euro zoną. Be to, stipresnis euras infliaciją galėtų sumažinti daugiau, nei tikimasi. Padidėjęs kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose gali slopinti paklausą ir kartu žemyn stumti infliaciją. Didesnė pasaulinių tiekimo grandinių fragmentacija, priešingai, infliaciją galėtų padidinti keldama importo kainas, ribodama esminių žaliavų tiekimą ir dar labiau suvaržydama euro zonos ekonomikos pajėgumus. Lėčiau slopstantis spaudimas darbo užmokesčiui galėtų pavėlinti paslaugų infliacijos mažėjimą. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją stumtelėti aukštyn galėtų ir didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato ir gamtos krizės.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų praėjusio posėdžio rinkos palūkanų normos padidėjo. Bankų paskolų įmonėms palūkanų normos, pernai kritusios dėl mūsų vykdyto pinigų politikos palūkanų normų mažinimo, nuo vasaros iš esmės liko nepakitusios. Spalio mėn. jos sudarė 3,5 proc. – tiek pat kiek rugsėjo mėn. Finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina buvo 3,4 proc. – irgi panaši kaip rugsėjo mėn. Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos toliau nekito ir spalio mėn. sudarė 3,3 proc.

Bankų skolinimo įmonėms metinis augimas spalio mėn. sudarė tiek pat kiek rugsėjo mėn. – 2,9 proc. Bendrovių obligacijų emisijų augimas padidėjo 3,2 proc. ir taip pat buvo iš esmės nepakitęs. Padidėjo būsto paskolų suteikimas – rugsėjo mėn. buvęs 2,6 proc., jis šoktelėjo iki 2,8 proc.

Vadovaudamasi pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba atidžiai įvertino pinigų politikos ir finansinio stabilumo ryšį. Euro zonos bankai yra atsparūs, jų kapitalo ir likvidumo rodikliai yra geri, taip pat gera turto kokybė ir didelis pelningumas. Tačiau riziką euro zonos finansiniam stabilumui kelia geopolitinis neapibrėžtumas ir staigaus perkainojimo pasaulinėse finansų rinkose tikimybė. Makroprudencinė politika ir toliau yra pirmoji gynybos linija, neleidžianti didėti finansiniam pažeidžiamumui, padedanti stiprinti atsparumą ir apsaugoti makroprudencinę erdvę.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.