1 Apžvalga

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas temdo prekybos santykių įtampa ir padidėjęs pasaulinis neapibrėžtumas. Vertinama, kad 2025 m. šį poveikį apskritai iš dalies kompensuoja didesnis, negu numatyta, pirmojo ketvirčio ekonominis aktyvumas, o jį, tikėtina, iš dalies skatina eksporto paankstinimas dėl numatomo muitų padidinimo. Vidutiniu laikotarpiu ekonominį aktyvumą turėtų palaikyti neseniai paskelbtos naujos fiskalinės priemonės. Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad visą prognozių laikotarpį ES prekėms bus taikomi 10 % padidinti JAV muitai. Didesni muitai stabdys euro zonos eksportą, investicijas ir, kiek mažesniu mastu, vartojimą, o prie to prisidės ir padidėjęs prekybos politikos neapibrėžtumas bei pastaruoju metu pakilęs euro kursas. Valdžios sektoriaus, daugiausia Vokietijoje, numatomos naujos išlaidos infrastruktūrai ir gynybai, nuo 2026 m. – priešingai – turėtų skatinti euro zonos vidaus paklausą. Apskritai sąlygų euro zonos BVP augimui stiprėti prognozių laikotarpiu vis dar yra. Pirmiausia atsigavimą po truputį turėtų skatinti didėjantis realusis darbo užmokestis ir užimtumas, švelnesnės finansavimo sąlygos (daugiausia dėl pastarųjų pinigų politikos sprendimų) ir užsienio paklausos atsigavimas vėlesniu prognozių laikotarpiu. Numatomas metinis vidutinis realusis BVP 2025 m. turėtų augti 0,9 %, 2026 m. augimas turėtų paspartėti iki 1,1 %, 2027 m. – iki 1,3 %. Palyginti su 2025 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2025 m. BVP augimo prognozė nekoreguota, nes vertinama, kad geresnių, negu tikėtasi, gaunamų duomenų poveikį didele dalimi nusveria poveikis, kylantis dėl prekybos santykių įtampos ir euro kurso stiprėjimo. Atsižvelgiant į prekybos santykių įtampą ir pakilusį kursą, 2026 m. augimo prognozė sumažinta, o 2027 m. prognozė nekoreguota^[1].

Nors bendroji infliacija, vertinama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), artimiausiu laikotarpiu tikriausiai vis dar bus mažesnė negu 2 %, vidutiniu laikotarpiu ji turėtų sugrįžti į tikslinį lygį. Prognozuojama, kad 2025 m. infliacija mažės ir 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasieks žemiausią tašką – 1,4 %, bet 2027 m. sugrįš į 2,0 % lygį. Vertinama, kad bendrosios infliacijos mažėjimą 2025 m. iš dalies skatins neigiama energijos infliacija, pasireiškianti dėl pastaruoju metu sumažėjusių naftos ir didmeninių gamtinių dujų kainų. Energijos infliacija tikriausiai išliks neigiama iki 2027 m., kai pagal naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS2) įsigalios naujos klimato kaitos švelninimo priemonės. Maisto produktų infliacija, 2025 m. antrąjį ketvirtį laikinai padidėjusi, 2027 m. turėtų sumažėti iki kiek aukštesnio nei 2 % lygio. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, (SVKIX) turėtų mažėti, o jos mažėjimą turėtų skatinti paslaugų sudedamoji dalis, nes silpsta kai kurių paslaugų kainų vėlesnio koregavimo poveikis, mažėja darbo užmokesčio keliamas spaudimas, o per kainų grandinę persiduoda mažesnių energijos kainų poveikis. Mažėjant spaudimui kompensuoti ankstesnį realiojo darbo užmokesčio sumažėjimą, darbo užmokestis turėtų ir toliau augti vis lėčiau. Lėtėjant darbo užmokesčio augimui ir kartu atsigaunant našumui, turėtų reikšmingai sulėtėti ir vienetinių darbo sąnaudų augimas. Jeigu ES muitų politika nesikeis, išorės kainų spaudimas (jį atspindi importo kainos) turėtų ir toliau būti nedidelis, tam tikrą jį mažinantį poveikį turėtų daryti šiek tiek sustiprėjęs euro kursas ir pastaraisiais mėnesiais sumažėjusios energijos žaliavų kainos. Atsižvelgiant į prielaidas dėl mažesnių energijos žaliavų kainų ir euro kurso pakilimo, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė, palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, 2025 ir 2026 m. sumažinta 0,3 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė nekoreguota.

Siekiant iliustruoti su JAV muitų politika susijusią riziką ir dabartinį didelį neapibrėžtumą, gaubiantį euro zonos ekonomikos perspektyvas, parengti du scenarijai. Pagal švelnųjį scenarijų numatoma, kad JAV ir ES panaikins dvišalius muitus (t. y. taikys „nulinius“ abipusius muitus) ir kad prekybos politikos neapibrėžtumas sparčiai sumažės iki tokio lygio, koks buvo iki 2018 m. Pagal tokį scenarijų augimas 2025–2026 m. būtų 0,3–0,4 procentinio punkto spartesnis, o infliacija 2026–2027 m. būtų šiek tiek didesnė negu pagal pagrindinį scenarijų. Pagal atšiaurųjį scenarijų daroma prielaida, kad JAV muitai visose srityse toliau didės (pagal JAV pareiškimus dėl vadinamųjų „abipusių“ muitų), ES imsis simetriškų atsakomųjų veiksmų ir tvyros padidėjęs prekybos politikos neapibrėžtumas. Pagal tokį scenarijų visą prognozių laikotarpį augimo perspektyva būtų gerokai prastesnė, o infliacija – mažesnė, ypač vėlesniu prognozių laikotarpiu. Alternatyvūs scenarijai išsamiau išnagrinėti 2 intarpe.

2 Tarptautinė aplinka

JAV administracijos nustatyti didesni muitai kartu su padidėjusiu prekybos politikos neapibrėžtumu formuoja pasaulio ekonomikos perspektyvą^[2]. Nuo tada, kai baigtos rengti 2025 m. kovo mėn. ECB ekspertų prognozės, efektyvusis prekių ir paslaugų importo į JAV muitas labai padidėjo. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu ES bus taikomi balandžio 9 d. paskelbti JAV muitai, Kinijai bus taikomi gegužės 12 d. paskelbti muitai, o prekybos politikos neapibrėžtumas po truputį mažės, tačiau vis dar bus didelis. Pagrindinio scenarijaus prielaidos dėl muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo išsamiau aptartos 2 intarpe.

Muitai neigiamai veikia pasaulinio augimo perspektyvą. Prognozuojama, kad pasaulio realusis BVP 2025 m. augs 3,1 %, t. y. mažiau negu praėjusiais metais, kai augo 3,6 %. 2026 m. augimas turėtų dar sulėtėti iki 2,9 %, o 2027 m. stabilizuotis 3,2 % lygyje (žr. 2 lentelę). Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, augimo perspektyvos suprastėjo visose pagrindinėse ekonomikose, ypač JAV ir Kinijoje, taip pat intensyviai į JAV eksportuojančiose šalyse (pvz., Kanadoje ir Meksikoje).

Prognozuojamas pasaulinės prekybos augimas šiais metais turėtų sulėtėti iki 3,1 %, 2026 m. – iki 1,7 %, tačiau vėliau turėtų atsigauti. 2025 m. šį rodiklį labai didina spartus prekybos augimas pirmąjį ketvirtį, nes dėl numatomo muitų įvedimo JAV importas stipriai šoktelėjo į viršų. Paskesnis staigus augimo sulėtėjimas susijęs su išblėsusiu paankstinto importo poveikiu, prie to prisidėjo ir neigiamas pačių muitų ir padidėjusio prekybos politikos neapibrėžtumo poveikis. Prekybos politikos neapibrėžtumas gali paskatinti pereiti prie mažiau prekybai imlios pasaulinės paklausos struktūros, nes jis mažina išlaidas investicijoms ir veikia prekybą investicinėmis prekėmis. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, pasaulio importo augimo prognozė 2025 m. sumažinta 0,4, o 2026 m. – 1,4 procentinio punkto, daugiausia dėl muitų.

Euro zonos užsienio paklausos prognozė taip pat gerokai sumažinta, palyginti su kovo mėn. prognozėmis. Numatoma, kad euro zonos užsienio paklausos augimas 2025 m. sumažės iki 2,8 % (2024 m. buvo 3,5 %), 2026 m. – iki 1,7 %, o 2027 m. vėl paspartės iki 3,1 %. Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, euro zonos užsienio paklausos augimo prognozė reikšmingai sumažinta: 2025 m. – 0,4 procentinio punkto, 2026 m. – 1,4 procentinio punkto. Šios korekcijos taip pat yra susijusios su didesnių muitų paskatintu prekybos tarp JAV ir Kinijos perorientavimu, bet tai tiksliai neparodo, kiek užsienio paklausos gali būti nukreipta į euro zoną. Įvertinus numatomą dvišalės prekybos tarp JAV ir Kinijos sumažėjimo (dėl muitų pokyčių nuo 2025 m. kovo mėn. prognozių) poveikį, euro zonos užsienio paklausos augimo prognozė sumažinta mažiau.

Pasaulinių vartotojų kainų augimas prognozių laikotarpiu turėtų sumažėti, nepaisant to, kad dėl muitų JAV prognozuojama didesnė infliacija. Kalbant apie išsivysčiusios ekonomikos šalis, be JAV, pažymėtina, kad infliacijos Jungtinėje Karalystėje prognozė 2025 m. buvo padidinta, atsižvelgiant į didesnius, negu anksčiau tikėtasi, pastarųjų mėnesių rezultatus ir dinamiškesnį darbo užmokesčio augimą. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių infliacijos prognozės taip pat šiek tiek padidintos, visų pirma atsižvelgiant į nepalankius struktūrinius pokyčius Rusijoje ir staigaus Turkijos liros nuvertėjimo poveikį infliacijai Turkijoje. Prognozuojama, kad metinė pasaulinė infliacija toliau leisis žemyn ir šiais metais sumažės iki 3,3 % (2024 m. buvo 4,0 %), 2026 m. – iki 2,8 %, o 2027 m. – iki 2,5 %. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, jos 2026 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto.

Prognozuojama, kad euro zonos konkurentų eksporto kainos didės už istorinį vidurkį lėtesniu, bet jam artimu tempu. Išblėsus ankstesnio žaliavų kainų mažėjimo poveikiui ir išnykus spaudimui kainų grandinėje, euro zonos konkurentų eksporto kainų augimas (pagal metinius duomenis nacionaline valiuta) 2024 m. vėl tapo teigiamas ir sudarė 2,5 %. Prognozuojama, kad konkurentų eksporto kainos 2025 m. augs 1,8 %, 2026 m. – 2,6 %, o 2027 m. – 2,3 %. 2025 m. augimo tempas yra panašus į numatytą 2025 m. kovo mėn. prognozėse. Vertinama, kad tiek truputį didesni, negu tikėtasi, 2025 m. pirmojo ketvirčio rezultatai, tiek netiesioginis muitų poveikis dėl padidėjusių išlaidų tarpiniams ištekliams šiais metais prisidės prie euro zonos konkurentų eksporto kainų kilimo. Tačiau didžiąją dalį šio poveikio nusveria kiti veiksniai, pavyzdžiui, numatomos mažesnės žaliavų kainos. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, euro zonos konkurentų eksporto kainų prognozė 2026 m. padidinta 0,3 procentinio punkto, 2027 m. – 0,2 procentinio punkto.

Pagrindinį scenarijų gaubianti rizika yra glaudžiai susijusi su prekybos politikos pokyčiais ir dėl to kylančiu neapibrėžtumu. Jei JAV muitai bus padidinti, o prekybos partneriai imsis atsakomųjų priemonių, pasaulio ekonominis aktyvumas, kartu ir euro zonos užsienio paklausa, gali susitraukti, o infliacija padidėti. Ir priešingai – jei JAV administracijos ir jos prekybos partnerių derybos būtų sėkmingos, muitai galbūt būtų sumažinti, o tai palaikytų augimą ir mažintų infliacinį spaudimą JAV. Jei JAV pasireikštų nuosmukis, jis neigiamai paveiktų ir kitų šalių ekonomikos augimą, taip pat sumažintų infliacinį spaudimą pasaulio ekonomikoje. Alternatyvių scenarijų poveikis išsamiau aptartas 2 intarpe.

2 intarpas
JAV muitai ir prekybos politikos neapibrėžtumas

Didesni JAV muitai, galimi atsakomieji kitų šalių veiksmai ir prekybos politikos neapibrėžtumas kelia didelę riziką euro zonos ekonomikos perspektyvai. 2025 m. birželio mėn. prognozėse daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu tebegalios 2025 m. gegužės mėn. lygio muitai, neapibrėžtumas vis dar bus padidėjęs, tačiau iš lėto mažės. Šiame intarpe aptariama, kokį makroekonominį poveikį šios prielaidos daro pagrindiniam scenarijui ir dviem alternatyviems orientaciniams scenarijams: i) švelniajam mažesnių muitų ir greitesnio prekybos politikos neapibrėžtumo išsisklaidymo scenarijui ir ii) atšiauriajam didesnių muitų ir ilgesnį laiką trunkančio padidėjusio prekybos politikos neapibrėžtumo scenarijui.

Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad JAV muitai importuojamoms prekėms bus didesni, negu numatyta 2025 m. kovo mėn. prognozėse. Daroma prielaida, kad visi muitai, kurių taikymas baigiant rengti prognozes buvo sustabdytas, nebus atnaujinti. JAV muitai importuojamoms prekėms visoms šalims nuo beveik nulinio lygio padidėtų 10 procentinių punktų, išskyrus Kiniją, kuriai muitai padidėtų maždaug 20 procentinių punktų, o efektyvusis muitas būtų maždaug 40 % (įskaičiuojant tiek prekes, tiek paslaugas). Taip pat daroma prielaida, kad ES atsakomųjų veiksmų nesiima, o Kinija imasi simetrinių atsakomųjų veiksmų (žr. A pav., a grafiką).^[3] Numatoma, kad prognozių laikotarpiu prekybos politikos neapibrėžtumas tebebus didelis, tačiau iki 2027 m. pabaigos sumažės iki 2018 m. lygio (žr. B pav., a grafiką).

Pagal švelnųjį scenarijų daroma prielaida, kad nuo 2025 m. trečiojo ketvirčio ES ir JAV pavyks susitarti dėl dvišalių muitų panaikinimo. Taip pat daroma prielaida, kad JAV dar labiau sumažins muitus Kinijai, o Kinija panaikins visus atsakomuosius muitus JAV. Kiti dvišaliai JAV ir likusių pasaulio šalių muitai, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, nesikeistų, todėl efektyvusis JAV muitas prekėms ir paslaugoms būtų 13 % (žr. A pav., a grafiką). Prekybos politikos neapibrėžtumas nuo 2025 m. trečiojo ketvirčio mažėtų ir 2027 m. pasiektų ilgalaikį iki 2018 m. buvusį vidurkį (žr. B pav., a grafiką).

Pagal atšiaurųjį scenarijų daroma prielaida, kad JAV muitai vėl padidės iki balandžio 2 d. paskelbto lygio, o ES į tai reaguos nustatydama muitus iš JAV importuojamoms prekėms (žr. B pav., a grafiką). Be to, JAV ir toliau Kinijai taikytų didelius muitus – beveik 120 %, t. y. tokius, kokie buvo iki gegužės 12 d. muitų taikymo sustabdymo (žr. A pav., a grafiką). Apskritai tai reikštų 28 % dydžio efektyvųjį JAV muitą prekėms ir paslaugoms^[4]. Prekybos politikos neapibrėžtumas ir toliau būtų didelis (žr. B pav., a grafiką).

A pav.

Efektyvieji muitai

a) Efektyvieji prekių ir paslaugų importo muitai	b) Efektyvusis JAV muitas importui iš euro zonos
(procentai ir indėlis procentiniais punktais)	(indeksas, ketvirčio vidurkiai)

JAV muitų makroekonominis poveikis

i) Pagrindinis scenarijus

Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad po intensyvesnio euro zonos eksporto laikotarpio, kai dėl galimo muitų padidinimo prekyba buvo paankstinta, euro zonos eksportas ir BVP augimas dėl JAV muitų lėtės. Šis 2025 m. pirmąjį ketvirtį stebėtas eksporto intensyvumo padidėjimas dėl paankstinto importo į JAV gali tęstis ir antrąjį ketvirtį (žr. B pav., b grafiką). Tačiau šis procesas greičiausiai bus trumpalaikis, nes JAV 10 % muitas prekių importui iš ES ir lėtesnis augimas dėl trečiosioms šalims taikomų muitų prognozių laikotarpiu slopins euro zonos eksporto augimą^[5]. Taip pat numatoma, kad padidėjęs prekybos politikos neapibrėžtumas slopins eksportą, ypač dėl neigiamo poveikio investicijoms į investicines prekes užsienyje, taip pat vidaus investicijoms ir, nors ir mažesniu mastu, vartojimui. Todėl vertinama, kad 2025–2027 m. euro zonos BVP iš viso augs beveik 0,7 procentinio punkto mažiau, o JAV muitų ir neapibrėžtumo poveikis euro zonos infliacijai pagal SVKI bus gana ribotas (žr. C pav.)^[6].

B pav.

Prielaidos dėl neapibrėžtumo raidos ir pastarojo laikotarpio euro zonos eksporto pokyčiai

a) Prielaidos dėl prekybos politikos neapibrėžtumo	b) Euro zonos prekių eksporto apimtis
(indeksas, ketvirčio vidurkiai)	(3 mėn., palyginti su 3 ankstesniais mėn., pokyčiai, %)

C pav.

Muitų pokyčių ir prekybos politikos neapibrėžtumo poveikis nuo galutinės duomenų įtraukimo dienos 2025 m. kovo mėn. prognozėms parengti 2025 m. birželio mėn. pagrindinio scenarijaus prognozėms

a) Bendras poveikis realiojo BVP augimui	b) Bendras poveikis infliacijai pagal SVKI
(procentiniais punktais)	(procentiniais punktais)

ii) Švelnusis scenarijus

Pagal švelnųjį scenarijų numatoma, kad euro zonos augimo perspektyva, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, reikšmingai pagerėtų, o poveikis infliacijai būtų nedidelis. Poveikis JAV ir pasaulio ekonomikai tiek pagal švelnųjį, tiek pagal atšiaurųjį scenarijus kiekybiškai įvertintas kaip nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, naudojant ECB-Global modelį, kuriame JAV pinigų politika yra endogeninė. Pagal švelnųjį scenarijų mažesnių muitų ir mažesnio prekybos politikos neapibrėžtumo poveikis JAV ir Kinijos ekonomikos augimui ir infliacijai tebūtų nedidelis (žr. D pav.). Remiantis ECB-BASE simuliacijų rezultatais, poveikis euro zonos BVP augimui būtų kiek stipresnis, ypač 2025–2026 m., ir daugiausia būtų susijęs su sumažėjusiu prekybos politikos neapibrėžtumu. Vėlesniu prognozių laikotarpiu infliacija būtų šiek tiek aukštesnė negu pagal pagrindinį scenarijų, o tai daugiausia būtų susiję su didesniu aktyvumu (žr. E pav.).

iii) Atšiaurusis scenarijus

Atšiauriojo scenarijaus makroekonominis poveikis JAV ir Kinijai būtų labai didelis. Prognozuojama, kad didesni muitai kilstelėtų vartotojų kainas ir JAV infliacija 2025–2026 m. padidėtų apie 0,5 procentinio punkto (žr. D pav., a grafiką). JAV eksportas į kitas šalis nedidėtų, tačiau kitų šalių importas į JAV šiek tiek pakiltų. Didesnis prekybos politikos neapibrėžtumas dar labiau lėtintų augimą. 2026 m. JAV realusis BVP augtų maždaug 0,7 procentinio punkto mažiau negu pagal pagrindinį scenarijų. Pagal atšiaurųjį scenarijų neigiamų padarinių kiltų ir Kinijai. JAV įvedus didelius muitus Kinijai, o Kinijai ėmusis atsakomųjų veiksmų prieš JAV, dvišalė prekyba labai sumažėtų, tačiau Kinijos eksportas į kitas šalis, įskaitant euro zoną, padidėtų. Kinijos realusis BVP 2025 m. augtų 0,6 procentinio punkto mažiau, o 2026 m. – 0,3 procentinio punkto mažiau, dėl to 2026 m. sumažėtų infliacija (žr. D pav., b grafiką).

D pav.

Makroekonominis poveikis JAV ir Kinijai pagal švelnųjį ir atšiaurųjį scenarijus

a) JAV	b) Kinija
(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, procentiniais punktais)	(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, procentiniais punktais)

Euro zonos augimas, kaip ir infliacija, taip pat būtų lėtesnis, nes didesnių importui taikomų JAV muitų didinamąjį poveikį su kaupu kompensuotų silpnesnės paklausos poveikis (žr. E pav., a grafiką). Susilpnėjusi euro zonos užsienio paklausa slopintų euro zonos ekonomikos augimą, nepaisant tam tikro teigiamo poveikio, kurį darytų prekybos nukreipimas. Muitų padėties eskalacija taip pat didintų prekybos politikos neapibrėžtumą, o jis darytų neigiamą poveikį investiciniams sprendimams euro zonoje. Tai dar labiau susilpnintų paklausą ir stiprintų tiesioginį muitų poveikį. Apskritai pagal atšiaurųjį scenarijų euro zonos BVP augimas 2025 m. sumažėtų iki 0,5 %, 2026 m. būtų 0,7 %, 2027 m. – 1,1 % ir bendrai būtų maždaug 1 procentiniu punktu lėtesnis negu pagal pagrindinį scenarijų, o infliacija 2027 m. būtų 1,8 % (pagal pagrindinį scenarijų – 2,0 %).

E pav.

Švelniojo ir atšiauriojo scenarijų ir tiekimo iš Kinijos makroekonominis poveikis euro zonai

a) Euro zona	b) Dabartinis tiekimas iš Kinijos
(nuokrypis nuo metinio augimo pagal pagrindinį scenarijų, procentiniais punktais)	(dalys)

Kinijos eksporto perorientavimas į euro zoną kelia galimą papildomą infliacijos mažėjimo riziką (be jau numatytos pagal atšiaurųjį scenarijų). Euro zona galėtų būti pagrindinė bet kurio perorientuoto Kinijos eksporto kryptis, nes šio eksporto į euro zoną sudėtis yra panaši į eksportą į JAV. Be to, apie 80 % produktų, importuojamų į dideles euro zonos šalis, jau dabar tiekia Kinija, o iš įmonių lygmens duomenų matyti, kad prekes iš Kinijos importuoja daugiau kaip du penktadaliai regiono įmonių (žr. E pav., a grafiką). Dėl sparčios Kinijos prekių platinimo tinklų plėtros euro zonoje eksportą perorientuoti būtų dar lengviau. Perorientavimą taip pat skatintų Kinijos vyriausybės parama eksportuotojams ir gebėjimas mažinti pelno maržas. Nors ES antidempingo priemonėmis šį poveikį būtų galima sušvelninti, dėl ilgai trunkančio tų priemonių įgyvendinimo proceso atsakas gali užtrukti. Todėl pagal atšiaurųjį scenarijų tokia dinamika galėtų dar labiau sustiprinti euro zonos infliaciją mažinantį spaudimą.

3 Realioji ekonomika

2025 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonominis aktyvumas padidėjo 0,3 %, t. y. šiek tiek daugiau, negu prognozuota kovo mėn. (žr. 1 pav.), daugiausia dėl stiprų impulsą davusio paankstinto eksporto. Tikėtina, kad vidaus paklausos, skatinamos privačiojo vartojimo, kaip ir grynosios prekybos, indėlis į augimą pirmąjį ketvirtį buvo teigiamas. Realusis BVP augo 0,1 procentinio punkto sparčiau, negu prognozuota kovo mėn., – daugiausia dėl intensyvesnio, negu tikėtasi, eksporto. Kalbant apie atskirus sektorius, pažymėtina, kad pramonės aktyvumas pirmąjį ketvirtį, tikėtina, padidėjo palaikomas didesnių realiųjų pajamų ir dėl numatomų didesnių muitų paankstinto pirkimo, o paslaugų sektoriaus aktyvumas, tikėtina, didėjo toliau.

1 pav.

Euro zonos realusis BVP

a) Realiojo BVP augimas	b) Realiojo BVP lygiai
(ketvirtiniai pokyčiai, %; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)	(grandininiu metodu susieti dydžiai (2020 m.), mlrd. Eur)

Numatoma, kad, išblėsus pirmąjį ketvirtį dėl paankstinto eksporto pasireiškusiam poveikiui, nauji muitai ir prekybos politikos neapibrėžtumas 2025 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius lėtins augimą. Sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) gegužės mėn. nukrito iki 50,2 ir atspindi sektoriuose vykstančius pokyčius: apdirbamosios gamybos PVI yra 51,5, tad pramonės sektoriuje ryškėja atsigavimo požymiai, o paslaugų sektoriaus PVI rodo, kad vyksta stagnacija. Du mėnesius mažėjęs Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis gegužės mėn. pagerėjo, tačiau tebėra žemas. Iš kovo mėn. pramonės gamybos duomenų galima daryti išvadą, kad prekybos paankstinimas dėl galimų muitų pirmojo ketvirčio pabaigoje labai paskatino gamybą. Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu ES bus taikomi balandžio 9 d. paskelbti JAV muitai, prekybos politikos neapibrėžtumas po truputį mažės, tačiau vis dar bus didelis. Muitų ir prekybos politikos neapibrėžtumo poveikis pagal pagrindinį scenarijų išsamiau aptartas 2 intarpe. Apskritai antrąjį ketvirtį augimas turėtų sulėtėti, o trečiąjį ketvirtį šiek tiek pakrypti į neigiamą pusę, nes pirmąjį ketvirtį stebėto spartaus eksporto augimo poveikis blėsta ir prie to dar prisideda eksportui taikomų muitų ir politikos neapibrėžtumo poveikis. Dėl šių veiksnių ketvirtinio augimo dinamika greičiausiai bus labai nepastovi, o raida itin neapibrėžta. Iš pastarųjų ketvirčių rezultatų matyti, kad augimas dėl ankstesnio laikotarpio ekonominės veiklos poveikio (t. y. vidutinis metinis augimo tempas, jei BVP išliktų tame pačiame lygyje kaip pirmąjį ketvirtį) yra 0,8 % ir lemia didžiąją dalį 0,9 % prognozuojamo 2025 m. augimo.

Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu, augant realiosioms disponuojamosioms pajamoms, po truputį mažėjant neapibrėžtumui, švelnėjant muitų poveikiui ir dėl to atsigaunant užsienio paklausai, realusis BVP augs sparčiau (žr. 3 lentelę). Namų ūkių perkamajai galiai toliau didėjant, nes nemažėja darbo užmokestis ir užimtumas, o infliacija švelnėja, ir šiek tiek mažėjant namų ūkių taupymo normai, turėtų augti ir privatusis vartojimas. Atspari, nors ir vėstanti, darbo rinka ir, kaip numatoma, po truputį atsigaunantis ir prie istorinio lygio vidutiniu laikotarpiu artėjantis vartotojų pasitikėjimas taip pat turėtų palaikyti privačiojo vartojimo augimą. Numatoma, kad investicijos prognozių laikotarpiu didės, o jų didėjimas bus labiausiai susijęs su tuo, kad po truputį sklaidosi neapibrėžtumas, naudojamos priemonės Next Generation EU (NGEU) lėšos ir gerėja paklausos sąlygos. Dėl mažos užsienio paklausos, o taip pat dėl prekybos politikos neapibrėžtumo (dėl mažesnių pasaulinių investicijų ir nepalankios užsienio paklausos euro zonos eksporto atžvilgiu sudėties), kylančio euro kurso ir užsitęsusių euro zonos konkurencingumo problemų, eksporto rinkos dalis greičiausiai mažės toliau.

Neseniai paskelbtos priemonės, susijusios su išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai, vidutiniu laikotarpiu turėtų paskatinti augimą. Numatoma, kad makroekonominis poveikis dėl naujų išlaidų gynybai ir infrastruktūrai (2025–2027 m. jos siekia beveik 120 mlrd. eurų, t. y. sudaro kiek daugiau negu 0,7 % BVP^[7]) pagal pagrindinį scenarijų bendrai paskatins euro zonos BVP augimą 0,25 procentinio punkto, daugiausia antrąją prognozių laikotarpio pusę. Didžiausią poveikį pajus Vokietija, kuriai tenka apie 80 % šių išlaidų^[8]. Pagal struktūrą didžiausią visų papildomų euro zonos išlaidų dalį (daugiau kaip pusę) sudaro valdžios sektoriaus investicijos, po jų – valdžios sektoriaus vartojimas (apie 40 %, daugiausia tarpinis vartojimas ir atlygis valstybės tarnautojams). Kol nebus pasiekti visos ES gamybos pajėgumų tikslai, dėl karinių produktų sąsajų su aukštosiomis technologijomis išlaidos gynybai gali labai priklausyti nuo importo.

Vertinama, kad ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis ekonomikos augimui buvo didžiausias 2024 m., o vėlesniu prognozių laikotarpiu turėtų išblėsti. Tai turėtų paskatinti pinigų politikos palūkanų normų mažinimas. Pinigų politikos priemonių, taikytų nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn., poveikis vis dar persiduoda realiajai ekonomikai. Tačiau didžioji dalis augimą slopinančio poveikio jau turėjo pasireikšti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. birželio mėn. pinigų politikos palūkanų normos mažinamos, ir remiantis rinkos lūkesčiais dėl būsimos palūkanų normų raidos, fiksuotais iki galutinės duomenų prognozėms parengti įtraukimo datos (žr. 1 intarpą), ekonomikos augimą slopinantis ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis 2025 m. turėtų pamažu išnykti. Tačiau šios įtakos mastas ir trukmė yra labai neapibrėžti.

Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, 2025 ir 2027 m. realiojo BVP augimo prognozė nepakeista, o 2026 m. – šiek tiek sumažinta (žr. 3 lentelę, 2 pav. ir 3 pav.). 2025 m. prognozė nebuvo pakeista įvertinus kelis dalykus: teigiamą perkeliamąjį poveikį, kuris pasireiškė dėl duomenų, gautų iki 2025 m. pirmojo ketvirčio, ir 2025 m. antrojo ir trečiojo ketvirčių augimo prognozės sumažinimą, atsižvelgiant į didesnius muitus, su tuo susijusį neapibrėžtumą ir euro kurso kilimą. Prekybos santykių įtampa, neapibrėžtumas ir euro kurso kilimas taip pat prisidėjo prie 2026 m. augimo prognozės sumažinimo 0,1 procentinio punkto iki 1,1 % (kovo mėn. augimo prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto), nors papildomos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai suteikė tam tikrą teigimą postūmį ketvirtiniam augimui. 2027 m. vidutinis metinis augimo tempas nebuvo pakeistas ir tebėra 1,3 %.

2 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimo suskaidymas pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis

a) 2025 m. birželio mėn. prognozės	b) Korekcijos, palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis
(metiniai pokyčiai, %; indėlis, procentiniais punktais)	(procentiniai punktai ir indėlis procentiniais punktais)

Vis dar numatoma, kad privatusis vartojimas atlaikys neigiamą JAV prekybos politikos poveikį ir kad, kylant darbo užmokesčiui ir mažėjant infliacijai, jį palaikys spartus pajamų augimas. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, išsikvėpus vasarą privačiojo vartojimo didėjimą skatinusiems laikiniesiems veiksniams (pvz., sezoniškumo veiksniams ir 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių veiksniams), privačiojo vartojimo augimas sulėtėjo. Namų ūkių išlaidos, 2023–2024 m. didėjusios maždaug 0,8 % metiniu tempu, 2025–2027 m. turėtų augti 1,2 %. Privačiojo vartojimo augimą daugiausia skatins kylančios realiosios disponuojamosios pajamos, o jų augimą skatins didėjančios tiek darbo užmokesčio, tiek su darbo užmokesčiu nesusijusios pajamos, ypač savarankiškai dirbančių asmenų (žr. 4 pav.). Be to, privačiojo vartojimo augimą turėtų teigiamai paveikti šioks toks vis dar aukštos taupymo normos sumažėjimas, pamažu normalizuojantis vartotojų išlaidų įpročiams. Apskritai palankios darbo rinkos perspektyvos ir vartotojų elgsenos normalizavimasis bei dėl to numatomas nuoseklus vartotojų pasitikėjimo atsigavimas vidutiniu laikotarpiu (t. y. uždelstas namų ūkių išlaidų atsigavimas didėjant perkamajai galiai) gali prisidėti prie nuoseklaus taupymo normos mažėjimo. Tačiau namų ūkių taupymo norma tikriausiai ir toliau bus didesnė, nes paskolų namų ūkiams palūkanų normos tebėra šiek tiek didesnės už istorinį vidurkį ir paskoloms vis dar taikomos griežtos sąlygos. Didėjant politikos neapibrėžtumui, privačiojo vartojimo augimo prognozė 2025 m. sumažinta 0,2 procentinio punkto, palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis.

4 pav.

Namų ūkių vartojimas, pajamos ir santaupos

(metiniai pokyčiai, %; indėlis, procentiniais punktais)

Vertinama, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį investicijos į būstą vėl pradėjo augti ir kad, švelnėjant finansavimo sąlygoms bei didėjant namų ūkių realiosioms pajamoms, šis impulsas prognozių laikotarpiu šiek tiek sustiprės. Skaičiuojama, kad po 2022 m. antrąjį ketvirtį prasidėjusio ir užsitęsusio nuosmukio investicijos į būstą 2025 m. pirmąjį ketvirtį vėl padidėjo, o per ateinančius ketvirčius augimas turėtų tęstis. Investicijų į būstą atsigavimas susijęs su pagerėjusia būsto paklausa – tai patvirtina ir pastaruoju metu padidėjęs gyvenamosios paskirties pastatų statybos leidimų skaičius. Atsigavimas yra taip pat sietinas su tuo, kad nuo 2023 m. pabaigos stabiliai mažėja būsto paskolų palūkanų normos, prie jo prisideda ir namų ūkių realiųjų pajamų augimas. Prognozuojama, kad, atsigaunant būsto paklausai, 2026 ir 2027 m. investicijos į būstą augs sparčiau.

Vertinama, kad verslo investicijos, trumpuoju laikotarpiu dėl didelio neapibrėžtumo sumažėjusios, vidutiniu laikotarpiu, neapibrėžtumui mažėjant, ekonominiam aktyvumui didėjant ir pasijutus nacionalinės bei ES politikos poveikiui, turėtų po truputį atsigauti. Įvertinta, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos verslo investicijos susitraukė šiek tiek, o antrąjį ketvirtį, padidėjus prekybos politikos neapibrėžtumui, įvedus naujus muitus ir esant nepastoviai finansinei padėčiai, turėtų mažėti toliau. Prognozių laikotarpiu, augant vidaus ir užsienio paklausai, mažėjant neapibrėžtumui, gerėjant finansavimo sąlygoms ir įgyvendinant naują nacionalinę ir ES politiką, kuria skatinamos papildomos privačios su išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai susijusios investicijos, verslo investicijos turėtų pamažu atsigauti.

Numatoma, kad didesni muitai, padidėjęs neapibrėžtumas ir konkurencinis spaudimas, ypač dėl euro kurso kilimo, mažins euro zonos eksporto perspektyvas. Muitai euro zonos eksportui į JAV, kuris sudaro 17 % viso euro zonos prekių eksporto, temdo eksporto perspektyvas (dėl išsamesnės informacijos žr. 2 intarpą). Pirmąjį ketvirtį eksportas gerokai ūgtelėjo, nes įmonės, numatydamos, kad JAV gali įvesti muitus, užsakymus paankstino. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad euro zonos eksportui sudėtinga neatsilikti nuo pasaulinės paklausos, o paankstinto pirkimo poveikis blėsta, eksporto augimas turėtų sulėtėti. Prastesnius rezultatus lems ir konkurencinis spaudimas, o jis greičiausiai didės dėl kylančio euro kurso ir dėl to, kad JAV įvedus muitus, euro zonos įmonės taps mažiau konkurencingos už JAV įmones. Todėl numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu eksporto augimas vis dar bus vangus, o jo augimo tempas bus lėtesnis už istorinį vidurkį. Nors atsigaunanti užsienio paklausa augimą galėtų šiek tiek palaikyti, perspektyvas temdo vis kylantys iššūkiai, pavyzdžiui, konkurencija su Kinija, daugiausia automobilių ir mašinų sektoriuose, ir vis dar palyginti didelės energijos sąnaudos. Nors euro zona savo konkurencingumą JAV atžvilgiu gali šiek tiek pagerinti, palyginti su Kinija, didelio švelninamojo poveikio tai greičiausiai nedarys. Eksporto į ne euro zonos šalis prognozė apskritai buvo sumažinta, atsižvelgiant į JAV muitus, prekybos politikos neapibrėžtumą ir euro kurso kilimą. Prognozuojamas importo augimas tikriausiai tebebus lėtesnis už ilgalaikes tendencijas, iš dalies dėl vangaus eksporto ir investicijų. Numatoma, kad grynosios prekybos indėlis į euro zonos augimą bus neigiamas ir 2025 m. sudarys –0,6 procentinio punkto, o 2026 m. sudarys –0,1 procentinio punkto, tad abiejų metų prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto. Tikimasi, kad 2027 m. grynosios prekybos indėlis į augimą bus teigiamas, nors ir nedidelis.

Numatoma, kad darbo rinka apskritai išliks atspari, nors užimtumas turėtų augti lėčiau negu pastaraisiais metais. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį užimtumas padidėjo nedaug, bet 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo didesnis, nei tikėtasi. Numatoma, kad metinis užimtumo augimas sulėtės nuo 1,0 % (2024 m.) iki visą prognozių laikotarpį svyruos ties 0,5–0,6 % lygiu (0,1–0,2 procentinio punkto aukštesniu, negu prognozuota kovo mėn.). Užimtumo raida (žr. 5 pav.) atitinka prielaidą, kad cikliniai veiksniai, kurie pastaruoju metu labiau negu įprasta skatino užimtumą, pavyzdžiui, pastangos išsaugoti darbo jėgą, didelis pelno augimas, santykinai lėtas realiojo darbo užmokesčio augimas ir spartus darbo jėgos augimas, pamažu išblės. Dabar vertinama, kad kai kurių iš tų augimą palaikiusių veiksnų išnykimas padarys mažesnį poveikį, negu numatyta kovo mėn. prognozėse. Atitinkamai prognozuojama, kad BVP augimo poveikis užimtumui bus mažesnis, negu numatyta ankstesnėse prognozėse.

5 pav.

Užimtumas

(indeksas: 2022 m. I ketv. = 100)

Darbo našumas turėtų augti, tačiau 2025–2027 m. šis augimas tikriausiai bus lėtesnis, negu prognozuota kovo mėn. Našumas (tenkantis vienam samdomajam darbuotojui) greičiausiai atsigaus lėčiau, negu prognozuota kovo mėn. Vertinama, kad, didėjant aktyvumui ir mažėjant užimtumo dinamikai, nuo 2024 m. buvusio –0,1 % lygio 2025 m. našumo augimas paspartės iki 0,4 %, o 2026–2027 m. – iki 0,7–0,8 %. Šis augimo tempas panašus į istorinį metinio našumo vienam samdomajam darbuotojui augimo tempo vidurkį (2000–2019 m. jis buvo 0,6 %) (žr. 6 pav.). Taip pat vertinama, kad atsigavimą lėtins struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, laipsniškas ekonominio aktyvumo persikėlimas į paslaugų sektorių, su ekonomikos žalinimu susijusios pertvarkos išlaidos, ilgiau trunkantis neigiamas energijos kainų sukrėtimo poveikis, lėtas itin novatoriškų dirbtinio intelekto technologijų diegimas ir gyventojų senėjimas.

6 pav.

Darbo našumas vienam samdomajam darbuotojui

a) Darbo našumo lygis

(indeksas: 2022 m. I ketv. = 100)

b) Darbo našumo augimo tempas

(Metinis augimas)

Numatoma, kad prognozių laikotarpiu nedarbo rodiklis nukris iki istoriškai žemo lygio (žr. 7 pav.). 2025 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis šiek tiek padidėjo, kaip prognozuota kovo mėn. Iki 2025 m. pabaigos jis turėtų dar šiek tiek pakilti. Vėliau, ekonomikai ir toliau, nors ir iš lėto, atsigaunant, nedarbo lygis nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio gali vėl pradėti mažėti ir 2027 m. pasiekti 6,0 %. 2027 m. nedarbo lygio prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto. Prognozuojama, kad darbo jėgos augimas visą prognozių laikotarpį po truputį lėtės ir bus gerokai mažesnis už pastarųjų metų lygį.

7 pav.

Nedarbo lygis

(darbo jėgos %)

4 Fiskalinė perspektyva

2024 m. reikšmingai griežtinta fiskalinės politikos pozicija euro zonoje 2025 m. tikriausiai bus griežtinama nedaug, 2026 m. turėtų būti gerokai švelninama, o 2027 m. – griežtinama vėl ir šiek tiek daugiau (žr. 4 lentelę)^[9]. Fiskalinės politikos griežtinimo 2024 m. mastą lėmė dideli nediskretiniai veiksniai, taip pat daugumos paramos priemonių, susijusių su energetika ir infliacija, bei kitų fiskalinių paskatų panaikinimas. Nediskretiniai veiksniai buvo susiję su kai kuriose šalyse vykusiais reikšmingais pajamų pokyčiais, daugiausiai nulemtais struktūrinių veiksnių (mokesčių bazės augo sparčiau negu nominalusis BVP), kurie, kaip buvo įvertina, yra daugiausia laikino pobūdžio. Diskretinės fiskalinės politikos priemonės rodo, kad 2025 m. fiskalinė politika bus toliau griežtinama, nors ir gerokai lėtesniu tempu. Toks sugriežtinimas susijęs su padidėjusiomis socialinio draudimo įmokomis ir netiesioginiais mokesčiais, kuriuos iš esmės atsveria toliau didėjančios viešosios išlaidos ir švelnesnė fiskalinė politika, susijusi su nediskretiniais veiksniais^[10]. Numatoma, kad 2026 m. fiskalinės politikos pozicija švelnės po neseniai paskelbtų vyriausybės pranešimų, daugiausia dėl didesnių viešųjų investicijų ir vartojimo, taip pat dėl mažesnio tiesioginio apmokestinimo. 2027 m. fiskalinės politikos pozicijos griežtinimas ir diskretinės priemonės, visų pirma, yra susiję su mažesnėmis numatomomis valdžios sektoriaus išlaidomis, pasibaigus finansavimui dotacijomis pagal priemonę Next Generation EU (NGEU) ir šiek tiek sugriežtėjus nediskretiniams veiksniams^[11].

Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, diskretinės fiskalinės politikos priemonės, įtrauktos į pagrindinį scenarijų, rodo reikšmingą bendrą fiskalinės politikos švelninimą. Tai daugiausia susiję su Vokietijos fiskalinės politikos priemonėmis ir didesnėmis išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai, ypač 2026–2027 m. Be to, prie šio papildomo švelninimo prisideda tęsiama parama Ukrainai, mažesni tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai Vokietijoje ir, tam tikru mastu, didesnės prognozuojamos išlaidos gynybai bei parama Ukrainai keliose kitose euro zonos šalyse. Patikslinus diskretinės fiskalinės politikos priemones, prognozių laikotarpiu iš esmės numatoma švelnesnė fiskalinė politika (–0,4 procentinio punkto BVP), o nediskretinių veiksnių patikslinimas buvo mažesnio masto ir veikia priešinga kryptimi.

Numatoma, kad euro zonos šalių valdžios sektoriaus biudžeto balansas sumažės iki gerokai žemesnio lygio negu −3 % BVP, o skolos santykis iki 2027 m. padidės virš 90 % (žr. 4 lentelę). 2024 m. euro zonos šalių valdžios sektoriaus biudžeto balanso rezultatas, t. y. −3,1 % BVP, buvo tik šiek tiek geresnis, negu buvo numatyta kovo mėn. prognozėse. Numatoma, kad 2025 m. biudžeto balansas išliks nepakitęs, 2026 m. gerokai sumažės, o 2027 m. sumažės truputį mažiau (iki −3,5 % BVP). Metiniai pokyčiai atitinka pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso raidą, o šiam balansui įtakos turi anksčiau aprašyti fiskalinės politikos pozicijos pokyčiai. Vertinama, kad prognozių laikotarpiu ciklinė komponentė bus iš esmės neutrali. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs biudžeto balanso pablogėjimą prognozių laikotarpio pabaigoje, palyginti su 2024 m., yra nuolat didėjantys palūkanų mokėjimai. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, 2026–2027 m. biudžeto balanso prognozė sumažinta, nepaisant šiek tiek geresnės pradinės būklės 2024 m. Šis sumažinimas susijęs su papildomu fiskalinės politikos švelninimu, daugiausia Vokietijoje. Euro zonos skolos ir BVP santykio kreivė turėtų kilti į viršų, nes nuolatinius pirminius deficitus bei teigiamas deficito ir skolos santykio korekcijas su kaupu kompensuoja palankus palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, skolos ir BVP santykio prognozė prognozių laikotarpio pabaigoje buvo padidinta, nes didesni pirminio deficito bei deficito ir skolos santykio koregavimai su kaupu atsveria šiek tiek geresnę pradinę poziciją 2024 m. ir palankesnį 2027 m. numatomą palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumą.

Euro zonos fiskalinės politikos prielaidoms ir prognozėms ir toliau būdingas didelis neapibrėžtumas. Tai susiję su keliais šaltiniais, įskaitant tebetvyrančią geopolitinę įtampą ir konkrečias euro zonos šalių vyriausybių atsakomąsias politikos priemones platesniame ES fiskalinės sistemos kontekste. Daugelyje šalių diskretinės fiskalinės politikos rizika kyla dėl didesnių, negu buvo numatyta pagrindiniame scenarijuje, gynybos išlaidų (nors kai kurios šalys tokią riziką gali atsverti pritaikydamos konsolidavimo priemones įsipareigojimams pagal Stabilumo ir augimo paktą vykdyti).

5 Kainos ir sąnaudos

Numatoma, kad 2025 m. bendroji infliacija sumažės ir sudarys vidutiniškai 2,0 %, 2026 m. bus 1,6 %, o 2027 m. – vėl 2,0 % (žr. 8 pav.). Numatoma, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį bendroji infliacija nukris žemiau 2 % lygio ir iki 2026 m. pradžios mažės toliau iki žemiausio taško – 1,4 % su tam tikrais trumpalaikiais svyravimais dėl su energija susijusių bazės efektų. Šį mažėjimą lemia visos pagrindinės sudedamosios dalys (žr. 9 pav.): energija, maisto produktai ir grynoji infliacija (pastarąją daugiausia lemia paslaugos). Bendrosios infliacijos padidėjimas iki 2,0 % 2027 m. susijęs su laikinu infliaciją didinančiu energijos kainų kilimo poveikiu, o jį skatina fiskalinės priemonės, taikomos dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, ypač naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) įdiegimas. Infliacija pagal SVKIX turėtų mažėti iki 2026 m. pradžios, o kitą prognozių laikotarpio dalį turėtų nusistovėti ties maždaug 1,9 %.

8 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

9 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje pagal pagrindines sudedamąsias dalis

(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)

Numatoma, kad energijos kainų kilimas iki 2026 m. pabaigos vis dar bus neigiamas, o 2027 m. vėl pradės didėti dėl su klimato kaita susijusių fiskalinių priemonių (žr. 10 pav. a grafiką). 2025 m. antrąjį ketvirtį energijos kainų augimas turėtų vėl tapti neigiamas ir toks išlikti iki 2026 m. pabaigos dėl mažesnių didmeninių naftos ir dujų kainų ir dėl konkrečių fiskalinių priemonių, pavyzdžiui, numatomo elektros energijos kainų sumažėjimo dėl mažesnių mokesčių ir tinklo paslaugos mokesčio Vokietijoje. Energijos kainų kilimo padidėjimas nuo −2,1 % (2026 m.) iki 2,7 % (2027 m.) iš esmės susijęs su laikinu infliaciją didinančiu ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį poveikiu, ypač naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) taikymu pastatų šildymui ir transporto degalams ir, kiek mažesniu mastu, numatomu naftos kainų padidėjimu.

2025 m. antrąjį ketvirtį maisto produktų kainų kilimas laikinai didės, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį sumažės ir nuo tada iš esmės nesikeis (žr. 10 pav. b grafiką). Numatoma, kad dėl kainas didinančio bazės efekto, staigaus neperdirbtų maisto produktų kainų šuolio ir labai padidėjusių maisto žaliavų kainų 2025 m. antrąjį ketvirtį maisto produktų kainų kilimas padidės iki 2,9 %. Numatoma, kad dėl mažėjančių žaliavų kainų ir slūgstančio darbo sąnaudų spaudimo 2026 m. maisto kainų kilimas smuktels iki vidutiniškai 2,4 , o 2027 m. – iki 2,3 %, t. y. bus gerokai mažesnis už ilgalaikį vidurkį.

10 pav.

Energijos ir maisto produktų infliacijos pagal SVKI perspektyva

a) Energija pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

b) Maisto produktai pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

Numatoma, kad infliacija pagal SVKIX sumažės nuo 2,8 % (2024 m.) iki 1,9 % (2026–2027 m.) (žr. 11 pav.), nes toliau silpnėja ankstesnių didelių sukrėtimų poveikis paslaugų kainų kilimui. Infliacija pagal SVKIX nuo 2024 m. pradžios mažėjo ir tikimasi, kad ji ir toliau mažės, nes slopstantis darbo sąnaudų spaudimas švelnina kainų dinamiką. Jau 2024 m. pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacija sumažėjo iki žemesnio už istorinius vidurkius lygio. Numatoma, kad ji šiek tiek padidės ir vidutiniu laikotarpiu vėl taps vidutiniškai apie 1 %. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. paslaugų kainų kilimas buvo gana pastovus ir svyravo apie 4 %, tačiau numatoma, kad jis nuosekliai mažės nuo vidutiniškai 3,4 % (2025 m.) iki 2,6 % (2026 m.) ir 2,4 % (2027 m.). Šis sumažėjimas susijęs su tuo, kad slopsta ankstesnio bendro kainų kilimo uždelstų korekcijų poveikis ir jau yra juntamas mažėjantis darbo sąnaudų spaudimas. Apskritai su infliacija pagal SVKIX susijusį dezinfliacijos procesą skatina ir stiprus euro brangimas, mažėjantis netiesioginis ankstesnių energijos kainų pokyčių poveikis ir vis dar persiduodantis ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis.

11 pav.

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2025 ir 2026 m. sumažinta 0,3 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė iš esmės nepakeista (žr. 12 pav.). 2025 m. prognozė sumažinta vien dėl energijos kainų kilimo, susijusio su prastesniais, nei tikėtasi, duomenimis ir numatomomis mažesnėmis naftos, dujų ir elektros kainomis. Sumažinta ir 2026 m. energijos kainų kilimo prognozė, iš dalies dėl su reguliuojamomis elektros energijos kainomis susijusios priemonės Vokietijoje. Be to, šiek tiek sumažinta ir infliacija pagal SVKIX ir maisto produktų infliacija (atitinkamai 0,1 ir 0,2 procentinio punkto), daugiausia dėl ją mažinančio stipresnio euro kurso ir mažesnių energijos žaliavų kainų. Truputį padidintas maisto produktų ir energijos kainų kilimas 2027 m. ir nekoreguota infliacija pagal SVKIX rodo, kad bendroji infliacija iš esmės nepakito.

12 pav.

Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad, mažėjant infliacijos kompensavimo keliamam spaudimui, nominaliojo darbo užmokesčio augimas sulėtės. Vertinama, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas sumažėjo iki 3,5 % (0,3 procentinio punkto žemiau kovo mėn. prognozėse numatyto lygio). Numatoma, kad nuo 2025 m. vidutinio 3,2% tempo jis toliau lėtės ir 2026 bei 2027 m. bus 2,8 % (žr. 13 pav.). Šį sumažėjimą daugiausia lems lėtesnis numatomas sutarto darbo užmokesčio augimas (tai patvirtina ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonė), kurį iš dalies atsveria didėjantis darbo užmokesčio atotrūkis. Tikimasi, kad prognozių laikotarpiu darbo pajamų dalis iš esmės nesikeis ir vis dar bus šiek tiek didesnė už ilgesnio laikotarpio vidurkį. Vertinama, kad realusis darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį grįžo į 2021 m. pradžioje buvusį lygį. Nors tai reiškia, kad dėl infliacijos kompensavimo susidaręs spaudimas yra mažesnis, padėtis darbo rinkose tebėra įtempta, o tai padeda paaiškinti, kodėl realiojo darbo užmokesčio augimas vis dar yra šiek tiek didesnis už istorinį (nuo 1999 iki 2024 m. – 0,4 %). Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozė 2025 m. sumažinta 0,2 procentinio punkto, o 2027 m. – tiek pat padidinta.

13 pav.

Darbo užmokesčio raidos perspektyva

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad dėl lėčiau kylančio darbo užmokesčio ir sparčiau didėjančio našumo vienetinės darbo sąnaudos prognozių laikotarpiu vis dar augs lėčiau. Apskaičiuota, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį vienetinių darbo sąnaudų augimo tempas sudarė 3,1 % ir iš pradžių turėtų išlikti nemažas dėl mažo darbo našumo augimo, o vėliau smarkiai sumažėti iki vidutiniškai 2,1 % (2026 m.) ir 2,0 % (2027 m.) ir atitikti istorinį vidurkį. Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozė 2025 m. sumažinta 0,2 procentinio punkto dėl mažiau augančio darbo užmokesčio, o 2026 ir 2027 m. prognozės padidintos atitinkamai 0,1 procentinio punkto ir 0,3 procentinio punkto tiek dėl sparčiau augančio darbo užmokesčio, tiek dėl lėčiau augančio darbo našumo.

Apskritai numatoma, kad vidaus kainų spaudimas, matuojamas pagal BVP defliatoriaus augimą, 2025 m. ir toliau mažės, o antrąją prognozių laikotarpio pusę nusistovės, nes dėl mažėjančių vienetinių darbo sąnaudų didėja pelno maržos (žr. 14 pav.). Numatoma, kad BVP defliatoriaus metinis augimo tempas palaipsniui mažės ir 2025 m. vidutiniškai sudarys 2,3 %, o 2026 ir 2027 m. – apie 2,0 %. Kadangi vienetinės darbo sąnaudos auga lėčiau, o kitų gamybos veiksnių sąnaudos auga taip pat nedaug, nuo 2025 m. vienetinis pelnas turėtų vėl pradėti nuosaikiai augti. Tai lems atsigaunanti ekonomika, sparčiau didėjantis našumas ir laikinas apskaitinis augimas 2027 m., susijęs su statistiniu ATLPS2 vertinimu^[12]. Palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, 2025 m. BVP defliatoriaus augimo prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto, o 2027 m. – truputį padidinta.

14 pav.

Vidaus kainų spaudimas

(metiniai pokyčiai, %)

Numatoma, kad prognozių laikotarpiu importo kainos kils sparčiau. Importo defliatoriaus augimo tempas turėtų padidėti nuo −0,5 % (2024 m.) iki 0,4 % (2025 m.) ir toliau didėti iki 1,2 % (2026 m.) ir 2,0 % (2027 m.). Didelės importo kainų augimo prognozės korekcijos, palyginti su kovo mėn. prognozėmis – t. y. 2025 m. prognozė sumažinta 2,0 procentinio punkto, 2026 m. – 0,5 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė padidinta 0,5 procentinio punkto – atitinka euro pabrangimo poveikį ir prielaidas dėl energijos žaliavų kainų, kurias iš dalies atsveria teigiamas konkurentų eksporto kainų pokyčių poveikis. Pastarasis daugiausia susijęs su JAV, kadangi muitai, taikomi JAV tarpinio vartojimo prekių importui, didina JAV eksporto kainas.

6 Jautrumo analizė

Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Alternatyvūs naftos ir dujų žaliavų kainų raidos scenarijai rodo, kad rizika infliacijai apskritai yra padidėjusi. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis. Šioje jautrumo analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius^[13]. Pagal šiuos skirstinius naftos kainos yra iš esmės simetriškai pasiskirsčiusios aplink pagrindinio scenarijaus prognozes. Didėjimo riziką, pavyzdžiui, dėl sparčiau, negu tikėtasi, išspręstų prekybos ginčų ar galimai dar padidėjusios įtampos Artimuosiuose Rytuose, atsveria mažėjimo rizika, kurią lemia galimas nemažėjantis pranešimų apie muitų tarifus poveikis arba labiau, negu tikėtasi, padidėjusi pasiūla iš OPEC+ šalių. Iš dujų kainų pasiskirstymo, atvirkščiai, matyti, jog esama reikšmingos techninių prielaidų didėjimo rizikos (žr. 15 pav.), o ją greičiausiai kelia neapibrėžtumas dėl tiekimo. Šis neapibrėžtumas yra susijęs tiek su pasaulinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos sutrikimais, įskaitant galimą įtampą Artimuosiuose Rytuose ir tolesnius suplanuotų SGD projektų vėlavimus, tiek su Europos rinkai būdinga rizika. Tačiau yra ir mažėjimo rizika, ypač jei su prekyba susijęs neapibrėžtumas turės ilgalaikį poveikį arba jei bus padaryta reikšminga pažanga nutraukiant Rusijos karą prieš Ukrainą. Be to, nuolat atliekama tiek naftos, tiek dujų kainų jautrumo analizė. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius. Rezultatai pateikti 6 lentelėje ir iš jų matyti didesnė infliacijos didėjimo, ne mažėjimo rizika 2027 m. ir mažesnė rizika BVP augimui.

15 pav.

Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos

a) Prielaida dėl naftos kainos

(JAV dol. už barelį)

b) Prielaida dėl dujų kainos

(Eur / MWh)

Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

Šioje jautrumo analizėje vertinamas alternatyvių valiutos kurso raidos scenarijų poveikis pagrindiniam prognozių scenarijui, iš kurio matyti, kad augimas ir infliacija gali būti mažesni. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursas prognozių laikotarpiu nesikeis. Alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai apskaičiuoti iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2025 m. gegužės 14 d. ir suderinto su tolesniu žymiu euro pabrangimu, skirstinių (žr.16 pav.). Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. Vidutinis poveikis gamybos augimui ir infliacijai pagal šiuos modelius parodytas 7 lentelėje.

16 pav.

Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai

3 intarpas
Naujausia informacija apie Eurosistemos ir ECB ekspertų parengtų augimo ir infliacijos prognozių nuo 2021 m. rezultatus

Tikslios prognozės yra labai svarbus veiksnys, padedantis veiksmingai priimti sprendimus dėl pinigų politikos. Patikimos infliacijos prognozės padeda ECB numatyti nukrypimus nuo jo tikslinio 2 % vidutiniu laikotarpiu lygio ir laiku pakoreguoti savo poziciją. Norint užtikrinti šių prognozių patikimumą, reikia reguliariai vertinti jų rezultatus. Atsižvelgiant į ryšį tarp ekonominės veiklos ir infliacijos, svarbu nuolat stebėti ir augimo prognozių rezultatus. Todėl šiame intarpe apžvelgiamas pastarojo meto Eurosistemos ir ECB ekspertų parengtų euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių tikslumas.

Nuo COVID-19 pandemijos euro zonos BVP augimo prognozių tikslumas įvairavo – trumpojo laikotarpio prognozės buvo tikslios, tačiau ekonomikos atsigavimo tempas vidutiniu laikotarpiu dažnai buvo pervertinamas (žr. A pav.). Per pandemiją, iki 2021 m. pabaigos, tiek trumpojo, tiek vidutinio laikotarpių prognozėse pasitaikydavo neįprastai didelių paklaidų – tai susiję su užduoties prognozuoti augimą precedento neturinčio karantino ir ekonomikos atsivėrimo laikotarpiu sudėtingumu. Po 2022 m. trumpojo laikotarpio prognozių paklaidos gerokai sumažėjo ir nuo to laiko buvo mažesnės už ikipandeminę vidutinę absoliučiąją paklaidą arba jai artimos. Tai rodo, kad, net ir esant keliems dideliems sukrėtimams, pastarojo meto trumpojo laikotarpio BVP prognozės apskritai buvo patikimos ir be aiškiai išreikšto šališkumo. Vidutinio laikotarpio prognozėse, priešingai, augimas nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio iki 2024 m. antrojo ketvirčio buvo sistemingai pervertinamas – jose vienų metų į priekį paklaida viršijo ikipandeminę vidutinę absoliučiąją paklaidą 2022 m. ketvirtojo ketvirčio – 2023 m. ketvirtojo ketvirčio laikotarpiu. Šie pervertinimai susiję su optimistiniais lūkesčiais dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo po energetikos krizės. Konkrečiau – 2022 m. šias paklaidas lėmė lėtesnis, nei tikėtasi, pasaulinės prekybos atsigavimas, didesnės energijos kainos, griežtesnės finansavimo sąlygos ir padidėjęs neapibrėžtumas, prie to prisidėjo ir nepakankamai įvertintas infliacijos poveikis realiosioms pajamoms. 2023 m. mažesnė, nei tikėtasi, užsienio paklausa, griežtesnė pinigų politika ir stipresnis euras taip pat prisidėjo prie mažesnio, nei prognozuota, augimo rezultatų^[14]. Per pastaruosius metus gerokai padidėjo vienų metų į priekį prognozių tikslumas, nors ir tebevyrauja tendencija šiek tiek pervertinti augimo perspektyvų stiprumą.

A pav.

Eurosistemos ir ECB ekspertų parengtų euro zonos ketvirtinio realiojo BVP augimo prognozių nuo 2021 m. paklaidos

a) Vieno ketvirčio į priekį paklaidos	b) Vienų metų į priekį paklaidos
(procentiniais punktais)	(procentiniais punktais)

2021 ir 2022 m. infliacijos prognozėse reikšmingai ir sistemingai nepakankamai įvertinamas kainų spaudimas; nuo 2023 m. šių prognozių tikslumas pagerėjo, atitinkamai sumažėjo paklaidų vidutinio laikotarpio prognozėse (žr. B pav.). Faktinė infliacija 2021 ir 2022 m. buvo gerokai didesnė, nei prognozuota, daugiausia dėl išskirtinio tokių veiksnių, kaip kylančios energijos žaliavų kainos (ypač dujų), pasauliniai tiekimo trikdžiai ir didelė paklausa po pandemijos, derinio, o tai taip pat lėmė tam tikrus sukrėtimų perdavimo netiesiškumus. Šias paklaidas nulėmę veiksniai ECB ekspertų yra išsamiai aptarti ir išanalizuoti^[15]. 2023 ir 2024 m. sumažėjus infliaciniam spaudimui ir darbuotojams patobulinus technines prielaidas ir analitines priemones, prognozių paklaidos sumažėjo ir jų dydis iš esmės atitiko iki COVID-19 buvusius vidurkius. Kartu pažymėtina, kad vienų metų į priekį prognozių paklaidos pasidarė sistemingai neigiamos, tačiau tai vyko tik iki praėjusių metų.

B pav.

Eurosistemos ir ECB ekspertų parengtų euro zonos bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozių paklaidos

a) Vieno ketvirčio į priekį paklaidos	b) Vienų metų į priekį paklaidos
(procentiniais punktais)	(procentiniais punktais)

Per dideles infliacijos prognozes praėjusiais metais beveik išimtinai lėmė kintanti energijos sudedamoji dalis, o grynosios infliacijos prognozės buvo itin tikslios (žr. C pav.). Po Rusijos invazijos į Ukrainą dujų kainos netikėtai šoktelėjo viršų, dėl to atsirado reikšmingų energijos kainų kilimo prognozių paklaidų. Laikui bėgant padaugėjo ir maisto produktų infliacijos pagal SVKI bei infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, paklaidų, nes įmonės platesniu mastu ir dažniau perkeldavo sąnaudų spaudimą, o dėl didelės paklausos po pandemijos infliacija paslaugų sektoriuje tapo pastovesnė. Nuo 2023 m. visų sudedamųjų dalių prognozėse paklaidų nuosekliai mažėjo. Nuo 2023 m. ketvirtojo ketvirčio vienų metų į priekį prognozių paklaidos tapo neigiamos, o tai lėmė energijos kainų kilimo paklaidos, atsiradusios daugiausia dėl to, kad didmeninės dujų kainos buvo mažesnės, nei nustatytos ateities sandoriuose. Maisto produktų ir grynosios infliacijos sudedamosios dalys visiškai atitiko prognozes nuo 2024 m. birželio mėn.

C pav.

Euro zonos infliacijos pagal SVKI vienų metų į priekį prognozių paklaidų analizė pagal sudedamąsias dalis

(procentiniais punktais)

Nagrinėjant, kaip kito ekspertų įvairiais laikotarpiais parengtos 2024 m. vidutinės metinės infliacijos prognozės, matyti, kad 2024 m. infliacija pagal SVKI iš pradžių buvo šiek tiek nepakankamai įvertinta, bet vėliau pervertinta (žr. D pav.). 2021 m. gruodžio mėn. prognozėse Eurosistemos ekspertai iš pradžių prognozavo, kad 2024 m. infliacija bus 1,8 %, t. y. gerokai mažesnė už galutinį 2,4 % rezultatą. Rengiant pirmąsias prognozes, apimančias 2024 m., infliacija buvo nepakankamai įvertinta dėl didesnės, nei tikėtasi, pagrindinės sudedamosios dalies dinamikos. Tai pirmiausia buvo susiję su vėluojančiu sąnaudų spaudimo – ypač energijos ir darbo užmokesčio – poveikiu paslaugų kainų kilimui, kurio nebuvo galima iki galo numatyti 2021 m. pabaigoje arba 2022 m. pradžioje, atsižvelgiant į tai, kad daug sukrėtimų įvyko tik 2022 m. Vėlesnėse, nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. rengtose ekspertų prognozėse buvo pervertinta 2024 m. infliacija, beveik vien dėl energijos sudedamosios dalies, o infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos, prognozės buvo artimesnės realiems rezultatams. Šiais laikotarpiais naftos ir dujų ateities sandorių kainomis pagrįstose techninėse prielaidose buvo numatytos gerokai didesnės 2024 m. energijos kainos nei galiausiai buvusios realios kainos. Nuo 2024 m. kovo mėn. 2024 m. bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozės iš esmės atitiko realius rezultatus. Nepaisant sukrėtimų, dėl kurių infliaciją prognozuoti pastaraisiais metais buvo ypač sudėtinga, įvairiais laikotarpiais parengtų 2024 m. infliacijos prognozių paklaidos pateko į intervalo, kurio buvo galima tikėtis remiantis istoriniu neapibrėžtumu, ribas, o dauguma paklaidų pateko į 60 % pasikliautinąjį intervalą prognozių rengimo metu.

D pav.

Eurosistemos ir ECB ekspertų skirtingais laikotarpiais parengtos metinės vidutinės infliacijos pagal SVKI 2024 m. prognozės

(metiniai pokyčiai, %; procentiniai punktai)

Įvairūs prognozuotojai darė panašias 2024 m. infliacijos prognozių paklaidas: 2023 m. iš pradžių infliacija buvo įvertinama nepakankamai, o vėliau – pervertinama; laikui bėgant šie įverčiai buvo pamažu pakoreguoti (žr. E pav.). Panašiai kaip Eurosistemos ir ECB darbuotojai, visi prognozuotojai, 2021 m. pabaigoje pradėję rengti 2024 m. infliacijos prognozes, numatė, kad infliacija bus mažesnė nei 2 %, tačiau vėliau savo prognozes iki 2022 m. gruodžio mėn. patikslino, atsižvelgę į iki to laiko pastebėtą infliacijos padidėjimą. Prognozės iš esmės stabilizavosi iki 2023 m. vasaros, o vėliau palaipsniui artėjo prie realių rezultatų. Consensus Economics prognozių rezultatas vidutiniškai buvo geresnis nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn., tačiau jame slypi ir individualių privačių prognozuotojų pervertinimai ir nepakankami vertinimai.

E pav.

Įvairių tarptautinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus prognozuotojų parengtų 2024 m. metinės vidutinės infliacijos pagal SVKI prognozių raida

(metiniai pokyčiai, %)

Apibendrinant pažymėtina, kad prognozių paklaidų nuo 2023 m. antrojo pusmečio sumažėjo ir Eurosistemos ir ECB ekspertų prognozės yra gana tikslios, tačiau, turint galvoje euro zonai vis smogiančius sukrėtimus, rengti prognozes tebėra sudėtinga. Paklaidos ypač didelės buvo 2021 ir 2022 m. – jos buvo susijusios su neeilinių ir besidubliuojančių sukrėtimų poveikiu. Nuo to laiko, tiems sukrėtimams pamažu išnykstant, prognozės, ypač infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė, tapo tikslesnės. Iš 2024 m. prognozių matyti, kad, nepaisant kai kurių pervertintų ir nepakankamai įvertintų rodiklių, infliacijos prognozių paklaidos atitiko istoriškai įprastas ribas. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinius sukrėtimus, veikiančius ekonomikos perspektyvas tiek pasaulio, tiek euro zonos lygmenimis, prognozes rengti tebėra labai sudėtinga. Todėl rengiant prognozes ir toliau reikia būti atsargiems ir lankstiems, ypač kai šių sukrėtimų raidą ir poveikio plitimą gaubia didelis neapibrėžtumas.