SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2025 m. birželio 5 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.

Šiuo metu infliacija yra ties mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Eurosistemos ekspertų naujausių prognozių pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad 2025 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 2,0 proc., 2026 m. – 1,6 proc., o 2027 m. – 2,0 proc. 2025 ir 2026 m. prognozė sumažinta 0,3 procentinio punkto, palyginti su kovo mėn. prognozėmis, daugiausia dėl prielaidos, kad energijos kainos bus mažesnės, o euras – stipresnis. Ekspertai numato, kad 2025 m. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vidutiniškai bus 2,4 %, o 2026 ir 2027 m. – 1,9 %, iš esmės nepakitusi nuo kovo mėn.

Numatoma, kad 2025 m. realiojo BVP augimas bus vidutiniškai 0,9 %, 2026 m. – 1,1 %, o 2027 m. – 1,3 %. 2025 m. augimo prognozė nepakeista, o tai susiję su geresniais, negu tikėtasi, pirmojo ketvirčio rezultatais ir prastesnėmis kitos metų dalies perspektyvomis. Nors su prekybos politika susijęs neapibrėžtumas veikiausiai stabdys verslo investicijas ir eksportą, ypač trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimą vis labiau skatins didėjančios valdžios sektoriaus investicijos į gynybą ir infrastruktūrą. Esant didesnėms realiosioms pajamoms ir aktyviai darbo rinkai, namų ūkiai galės daugiau išleisti. Kartu su palankesnėmis finansavimo sąlygomis tai turėtų padidinti ekonomikos atsparumą pasauliniams sukrėtimams.

Atsižvelgdami į didelį neapibrėžtumą, ekspertai, pritaikę kelis alternatyvius scenarijus, taip pat įvertino kai kuriuos būdus, kaip įvairaus pobūdžio prekybos politika galėtų paveikti ekonomikos augimą ir infliaciją. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis mūsų interneto svetainėje. Šių scenarijų analizė rodo, kad jei per ateinančius mėnesius prekybos santykių įtampa dar padidėtų, augimas ir infliacija būtų mažesni, negu numatyta pagal pagrindinį prognozių scenarijų. O jei ši įtampa sušvelnėtų, augimas ir, šiek tiek mažiau, infliacija būtų didesni, negu numatyta pagal pagrindinį scenarijų.

Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Darbo užmokesčio augimas vis dar nemažas, tačiau toliau akivaizdžiai lėtėja, o pelnas iš dalies švelnina jo poveikį infliacijai. Sumažėjo susirūpinimas, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą balandžio mėn. finansavimo sąlygos gali tapti griežtesnės.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 proc. lygyje. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Remiantis išankstiniu Eurostato įverčiu, 2025 m. pirmąjį ketvirtį ekonomika paaugo 0,3 %. Išankstinio įverčio duomenimis, nedarbas, balandžio mėn. buvęs 6,2 proc. lygio, yra žemiausias nuo euro įvedimo, o užimtumas šių metų pirmąjį ketvirtį paaugo 0,3 proc.

Tyrimų duomenys bendrai rodo šiek tiek prastesnes perspektyvas artimiausiu metu, tai atitinka ir ekspertų prognozes. Nors padėtis apdirbamosios gamybos sektoriuje pagerėjo, iš dalies dėl to, kad, artėjant didesnių muitų tarifų taikymui, buvo paankstinta prekyba, lėtėja augimas labiau į vidaus rinką orientuotų paslaugų sektoriuje. Numatoma, kad dėl didesnių muitų tarifų ir sustiprėjusio euro įmonėms bus sunkiau eksportuoti, o didelis neapibrėžtumas turėtų slopinti investicijas.

Kita vertus, keli veiksniai palaiko ekonomikos atsparumą ir vidutiniu laikotarpiu turėtų skatinti augimą. Palankios darbo rinkos sąlygos, augančios realiosios pajamos, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė ir švelnesnės finansavimo sąlygos, iš dalies ir dėl to, kad mažinome palūkanų normas, turėtų padėti vartotojams ir įmonėms atlaikyti nenumatytas labai kintančių pasaulinių sąlygų pasekmes. Ekonomikos augimą turėtų paskatinti ir neseniai paskelbtos priemonės investicijoms į gynybą ir infrastruktūrą padidinti.

Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje fiskalinė ir struktūrinė politika turėtų dar skubiau padėti euro zonos ekonomikai tapti našesne, konkurencingesne ir atsparesne. Europos Komisija savo pasiūlytame konkurencingumo politikos kelrodyje pateikė konkretų veiksmų planą, kurio pasiūlymus, įskaitant dėl supaprastinimo, reikėtų neatidėliojant priimti. Vienas iš pasiūlymų – laikantis aiškaus ir į artimiausią laikotarpį orientuoto tvarkaraščio, sukurti santaupų ir investicijų sąjungą. Be to, svarbu neatidėliojant parengti teisinį pagrindą galimam skaitmeninio euro įvedimui. Vyriausybės, vadovaudamosi ES ekonomikos valdymo sistema, turėtų užtikrinti, kad viešieji finansai būtų tvarūs, pirmenybę teikdamos būtinoms augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms ir strateginėms investicijoms.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, gegužės mėn. metinė infliacija sumažėjo iki 1,9 proc. (balandžio mėn. buvo 2,2 proc.). Energijos kainų kilimas vis dar buvo −3,6 proc. Maisto produktų kainų kilimas, ankstesnį mėnesį buvęs 3,0 proc., padidėjo iki 3,3 proc. Prekių kainų lygis nepakito ir buvo 0,6 proc., o paslaugų kainų lygio kilimas sumažėjo iki 3,2 proc. (balandžio mėn. buvo 4,0 proc.). Paslaugų kainų lygis balandžio mėn. šoktelėjo daugiausiai dėl to, kad Velykų sezonu kelionės paslaugų kainos pakilo daugiau, negu buvo tikėtasi.

Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai stabilizuosis mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 proc. lygyje. Kaip matyti iš gaunamų sutarto darbo užmokesčio duomenų ir turimų nacionalinių atlygio vienam samdomajam darbuotojui duomenų, po truputį mažėja darbo sąnaudos. ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonė rodo, kad 2025 m. sutartas darbo užmokesčio augimas toliau lėtės, o ekspertų prognozėse numatoma, kad 2026 ir 2027 m. darbo užmokesčio augimas sumažės iki žemiau 3 proc. Artimiausiu metu mažesnėms energijos kainoms ir stipresniam eurui darant infliaciją mažinantį poveikį, 2027 m. ji turėtų grįžti į tikslinį lygį.

Trumpojo laikotarpio vartotojų infliacijos lūkesčiai balandžio mėn. šiek tiek padidėjo – tikėtina, kad tai susiję su naujienomis apie prekybos santykių įtampą. Tačiau dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties mūsų siekiamu lygiu.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Dar sustiprėjusi pasaulinės prekybos santykių įtampa ir su ja susijęs neapibrėžtumas gali slopinti euro zonos ekonomikos augimą, neigiamai veikdami eksportą ir slopindami investicijas bei vartojimą. Blogėjant finansų rinkos nuotaikoms, gali būti sugriežtintos finansavimo sąlygos ir padidėti rizikos vengimas, o dėl to gali sumažėti įmonių bei namų ūkių noras investuoti ir vartoti. Geopolitinė įtampa, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Tačiau jei prekybos ir geopolitinė įtampos būtų sparčiai pašalintos, galėtų pagerėti vartotojų nuotaikos ir padidėti aktyvumas. Augimą paskatintų ir didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos, kartu su našumą didinančiomis reformomis.

Euro zonos infliacijos perspektyva susijusi su didesniu nei įprastai neapibrėžtumu, nulemtu pasaulinės prekybos politikos kintamumo. Krintančios energijos kainos ir stipresnis euras galėtų daryti papildomą infliaciją mažinantį poveikį. Poveikis sustiprėtų ir jei dėl didesnių muitų tarifų sumažėtų euro zonos eksporto paklausa, o šalys su pertekliniu pajėgumu nukreiptų eksportą į euro zoną. Dėl prekybos santykių įtampos galėtų padidėti kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose, o tai slopintų vidaus paklausą ir kartu žemyn stumtų infliaciją. Pasaulinių tiekimo grandinių fragmentacija, priešingai, infliaciją galėtų didinti didindama importo kainas ir pajėgumų suvaržymus vidaus ekonomikoje. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją stumtelėti aukštyn galėtų ir didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nerizikingos palūkanų normos nuo mūsų praėjusio posėdžio iš esmės nepasikeitė. Akcijų kainos pakilo, o įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai sumažėjo – tai susiję su palankesnėmis naujienomis apie pasaulinės prekybos politiką ir padidėjusiu pasauliniu polinkiu rizikuoti.

Dėl mūsų iki šiol vykdyto palūkanų normų mažinimo įmonėms tapo pigiau skolintis. Vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma balandžio mėn. sumažėjo iki 3,8 proc. (kovo mėn. buvo 3,9 proc.), o finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina nepakito ir sudarė 3,7 proc. Bankų paskolų teikimas įmonėms pamažu didėjo – balandžio mėn. metinis augimo tempas sudarė 2,6 proc. (kovo mėn. buvo 2,4 proc.), o bendrovių obligacijų emisijos didėjo nedaug. Balandžio mėn. vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos tebebuvo 3,3 proc., o būsto paskolų suteikimo tempas padidėjo iki 1,9 proc.

Vadovaudamasi pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba atidžiai įvertino pinigų politikos ir finansinio stabilumo ryšį. Nepaisant nepakitusio euro zonos bankų atsparumo, bendresnė finansinio stabilumo rizika tebėra padidėjusi, ypač dėl labai neapibrėžtos ir permainingos pasaulinės prekybos politikos. Makroprudencinė politika ir toliau yra pirmoji gynybos linija, siekiant neleisti padidėti finansiniam pažeidžiamumui, siekiant didinti atsparumą ir apsaugoti makroprudencinę erdvę.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 proc. lygyje. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.